- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-03
- Bylos Nr.
- e2S-297-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- P. P., I. S.
- Atsakovas
- I. S., P. P.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-297-755/2018
teisėjas Gintautas Būga Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00068-2018-2
2018 m. balandžio 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. P. (P. P.) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutarties sujungtoje civilinėje byloje Nr. e2-1158-758/2018 pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovei I. S. bei pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui P. P., institucijoms, teikiančioms išvadą, – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui ir Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. S. prašė teismo nustatyti nepilnamečio vaiko P. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja-motina, priteisti iš atsakovo P. P. vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki jo pilnametystės, nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja pagal jos gyvenamąją vietą; leisti atsakovui bendrauti su sūnumi, dalyvaujant išskirtinai tik motinai vykstant bendravimui, bei uždrausti atsakovui išvežti vaiką į Vilnių iki bus išnagrinėta byla ir priimtas galutinis sprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2018 m. vasario 2 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko P. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. S. pagal jos gyvenamąją vietą iki bus išnagrinėta byla ir priimtas galutinis sprendimas. Uždraudė atsakovui išvežti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos iki bus išnagrinėta byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas. Prašymo leisti atsakovui bendrauti su sūnumi, dalyvaujant išskirtinai tik motinai vykstant bendravimui, netenkino.
4. Teismas, vertindamas pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į ieškovės nurodymą, jog sūnus, grįžęs iš pasisvečiavimo pas atsakovą, skundėsi riešo skausmais, buvo pastebėta patinimai smilkinio srityje; sūnus sakė, kad jį sumušė tėvo sesuo-teta H., dėl ko vaikui buvo nustatytas dešinės plaštakos, dešinio smilkinio minkštųjų audinių sumušimas; ieškovės pareiškimu H. P. iškelta baudžiamoji byla dėl smurtavimo sūnaus atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas P. P. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
6. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko svarbius interesus, jo teisę nuolat ir nenutrūkstamai bendrauti su tėvu, prioritetu laikė ne vaiko, o motinos valdžia piktnaudžiaujančios atsakovės interesus. Teismas grubiai pažeidė ir nepilnamečio vaiko tėvo teises, pritaikydamas neproporcingą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą išvežti sūnų iš jo gyvenamosios vietos iki procesinio sprendimo priėmimo. Teismo nutartis prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai šeimos bylose, kadangi esant ypatingai konfliktiškai situacijai tarp vaiko tėvų, nebuvo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Tokia nutartimi teismas sudarė visas prielaidas ir sąlygas priešiškai nusiteikusiai vaiko motinai įgyvendinti jos nuoseklų tikslą – atskirti sūnų nuo tėvo ir artimųjų giminaičių, visapusiškai apribojant tėvo bendravimo su sūnumi laisvę, apsunkinant tėvo bendravimo su sūnumi įgyvendinimą bei sumenkinant šio bendravimo kokybę.
7. Mano, jog tai, kad dvi vienarūšės bylos buvo sujungtos į vieną bylą, proceso šalių keliami vienarūšiai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai taip pat turėjo būti sprendžiami vieno teismo posėdžio metu. Be to, šiuo atveju tikslinga buvo surengti žodinį bylos nagrinėjimą, išklausyti abiejų vaiko tėvų pozicijas, apklausti nepilnametį per teismo psichologą, tuo labiau, kad teismui jau buvo žinoma, jog yra paduotas analogiškas vaiko tėvo prašymas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė I. S. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teisingai ir pagrįstai įvertino jų paskirtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas I. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. sausio 29 d. VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro pažymą. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktas rašytinis įrodymas yra susijęs su sprendžiamu klausimu, jis prijungtinas prie bylos ir vertintinas kitų įrodymų kontekste.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 straipsnis).
14. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.
15. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas I. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi jos paaiškinimais dėl smurto prieš sūnų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į byloje pateiktą VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro psichologo A. G. psichologinį vertinimą apie tai, kad būtina riboti vaiko bendravimą su tėvo giminaite H. P., į tai, kad 2018 m. sausio 22 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikaltimą, kurio požymiai numatyti Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, o tyrimas pradėtas gavus I. S. pranešimą apie tai, kad jos sūnų sumušė sūnaus tėvo sesuo. VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro 2018 m. sausio 22 d. bei 2018 m. sausio 24 d. medicinos dokumentų išrašai / siuntimai patvirtina, jog buvo nustatyti vaiko dešinės plaštakos ir dešinio smilkinio minkštųjų audinių sumušimai.
16. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. O būtent – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje užtenka konstatuoti aplinkybę, jog gali būti pažeisti prioritetiniais laikytini nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai.
17. Kartu pastebėtina, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad motinos suteikiama aplinka vaikui yra nesaugi ar kenkia jo interesams. Kaip minėta, tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, o būtent, su kuriuo iš skyrium gyvenančių tėvų turi būti nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kadangi, sprendžiant klausimą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esant duomenų apie galimą tėvo sesers fizinį ar psichologinį smurtą prieš nepilnametį vaiką jam svečiuojantis pas tėvą, nebuvo teisinio pagrindo netenkinti I. S. prašymo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina bei atitinkamai uždrausti P. P. išsivežti sūnų iš jo gyvenamosios vietos.
18. Teismas sutinka su apelianto argumentu, jog iš esmės, sujungus dvi vienarūšes bylas, šalių prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones galėjo būti sprendžiami vieno teismo posėdžio metu, tačiau ši aplinkybė pati savaime neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir nereiškia, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo būtų buvęs priešingas priimtajam sprendimas, t.y. vaiko gyvenamoji vieta iki teisminio proceso pabaigos iš faktinės vietos nuo 2017 m. spalio Visagine būtų buvusi pakeista gyvenamą vietą pas tėvą Vilniaus rajone taip esmingai pakeičiant tą iš tėvų su kuriuo jis nuolat gyvena dabar, vaiko auklėjimo ir priežiūros įstaigą. Be to, apelianto teigimu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymą šioje ypatingai konfliktiškoje tarp nepilnamečio tėvų kilusio ginčo situacijoje, tikslinga buvo surengti žodinį bylos nagrinėjimą, išklausyti abiejų vaiko tėvų pozicijas, apklausti nepilnametį per teismo psichologą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo esmę, į tai,jog klausimas dėl jų taikymo turi būti išsprendžiamas operatyviai ir apie jų taikymo galimybę( pateiktą prašymą) kitai šaliai pranešama tik teismo nuožiūra( CPK 147 straipsnio 2 dalis,) o šiuo atveju ir esant faktinių duomenų apie tikėtinai netinkamą elgesį su vaiku, teismas pagrįstai ir nepranešdamas iš anksto apeliantui nusprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apelianto nurodyti kriterijai-žodinis procesas, nepilnamečio apklausa per psichologą neprivalo būti taikomi sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Nurodytų kriterijų vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kurio metu svarbu išsiaiškinti tiek šalių poziciją, tiek vaiko nuomonę (atsižvelgiant į jo amžių) ginčo klausimu.
19. Kaip nepagrįstas vertinamas apelianto teiginys, jog teismo nutartyje be pagrindo nenustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarka. Visų pirma, atsižvelgiant į šios bylos specifiką, į konfliktiškus šalių santykius, vaiko interesus siekiant apsaugoti nuo, tikėtina, netinkamos aplinkos būnant pas tėvą, teismui, nesant net šalies prašymo, nebuvo pagrindo tokio klausimo spręsti. Antra, kaip matyti iš bylos duomenų, 2017 m. gruodžio 21 d. Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje šalys sudarė susitarimą dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos.
20. Apelianto teiginių apie tai, jog vaiko motina piktnaudžiauja tėvų valdžia, fabrikuoja ( dirbtinai formuoja) nepalankią tėvui situaciją, išsigalvoja neva kylančias vaikui grėsmes teismas šioje stadijoje netiria, nes tai galimai svarbu sprendžiant ginčą iš esmės. Duomenų apie neigiamą įtaką vaikui pakako, kad teismas nuspręstų dėl vaiko interesų laikinos apsaugos, nepaisant to dėl kurio iš tėvų veiksmų ( neveikimo ar pan.) vaikas šį poveikį patyrė ar jam kilo sąlygos atsirasti .
21. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje byloje šioje proceso stadijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, priešingai apelianto argumentams, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, gina prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus į saugią aplinką, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
23. Kadangi šia nutartimi byla iš esmės neišsprendžiama, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepasisakoma, tas turės būti atlikta nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.