Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danpako prekyba“ atstovams Valentinui Paslavskij, advokatui Dovydui Cvetkovui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Danpakas“ atstovams Danui Proninui, advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danpako prekyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danpakas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė 2016 m. rugsėjo 23 d. pervedė ieškovei 400 Eur žaliavos gofrokartono gamybai. 2016 m. spalio 5 d. ieškovė atsakovei pervedė 5400 Eur išankstinį avansą už popierių, padengdamas atsakovo pervestą 400 Eur avansą ir suteikdamas 5000 Eur išankstinį avansą už popierių. Bendra išankstinio popieriaus užsakymo suma – 5400 Eur.

Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovė patvirtino, kad nuo 2016 metų lapkričio mėnesio iki 2017 metų sausio mėnesio atsakovė keturis kartus pardavė ieškovei produkcijos, tačiau ieškovas teigia, kad produkcijos buvo parduota už bendrą 1987,64 Eur sumą, 30 Eur atsakovė ieškovui grąžino dviem mokėjimo pavedimais, todėl likusią sumą – 2982,36 Eur nepanaudoto avanso prašo grąžinti ieškovei.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 – 6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2012).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo šalys rašytinės sutarties sudarę nebuvo. Pirminis dokumentas, kurio pagrindu prasidėjo ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimas ūkinėje finansinėje sferoje, yra byloje pateiktas ieškovės UAB „Danpako prekyba“ 2016 m. spalio 5 d. lėšų pervedimo nurodymas atsakovei UAB „Danpakas“ 5400 Eur sumai, mokėjimo paskirtis – išankstinis už popierių. Nei viena šalis neginčijo aplinkybės, kad avansas buvo pervestas už popierių (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad pasirašyto dokumento teisinį kvalifikavimą ir teisinę reikšmę apsprendžia jo turinys, kuris nurodo dokumento paskirtį. Kilus ginčui dėl dokumento esmės, turinio ir paskirties, tirtina ir spręstina, kokie buvo jį pasirašiusių asmenų ketinimai ir kokių tikslų jie siekė pasirašydami dokumentą. Dokumentai, kuriais jį pasirašę asmenys siekia sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, pagal nacionalinės (Lietuvos) teisės normas laikomi sandoriais (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

CK 1.71–1.74 straipsniuose reglamentuojama sandorių forma, CK 6.305 straipsnyje apibrėžiama pirkimo–pardavimo sutarties samprata, CK 6.311 straipsnyje – pirkimo–pardavimo sutarties forma.

Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.311 straipsnį pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Šiose taisyklėse (CK 1.71–1.74 straipsniai) nereglamentuota, kad prekių pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma, todėl ginčo prekių pirkimo–pardavimo sutartis šalių galėjo būti sudaryta šalių pasirinkta forma. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklosčiusius pirkimo pardavimo santykius įrodo ir šalių elgesys po sutarties sudarymo, t. y. atsakovės dalinis pirkimo pardavimo sutarties vykdymas, kai ieškovei laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. sausio 4 d. atsakovė perdavė pagamintos produkcijos.

Pažymėtina, kad vertindamas šalių pateiktus įrodymus teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-415/2011, 3K-3-94/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju iškilo ginčas, ar šalys, sudarydamos žodinę pirkimo – pardavimo sutartį susitarė dėl visų esminių šios sutarties vykdymo sąlygų, t. y. ar šalys susitarė dėl perkamų daiktų pavadinimo ir kiekio, kainos, atsiskaitymo tvarkos bei sąlygų. Šiuo atveju avansiniu pavedimu šalys tik susitarė, kad bus perkamas – parduodamas popierius, tačiau iš šio avansinio mokėjimo turinio negalima spręsti, kad susitariančioms šalims buvo aiškus perkamų – parduodamų daiktų kiekis, šiame avansiniame pavedime nėra detaliai apibūdinti daiktų rūšiniai požymiai, jų kokybiniai rodikliai, taip pat avansiniu mokėjimu nebuvo susitarta dėl kiekvieno daikto kainos ir atsiskaitymo tvarkos, bei sąlygų.

Kaip minėta aukščiau, atsakovės atstovas teigė, kad ieškovė užsakymą padarė vieną kartą pagal jų žodinį susitarimą visai 5400 Eur sumai, ir pagal šį ieškovės atstovo pateiktą užsakymą atsakovė surašė užsakymo lapą, ieškovės atstovas teigia, kad šio užsakymo lapo niekada nematė, o užsakymą pateikdavo tik tuomet kai būdavo poreikis ir tik tam tikram kiekiui ir popieriaus rūšiai, kai turėjo klientą, kuriam šią produkciją perparduos.

Iš teismui atsakovės pateiktų dokumentų prie atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovė pateikė UAB „Danpako prekyba“ užsakymų lentelę (toliau - užsakymo lapą). Iš šio užsakymo lapo matyti, kad užsakovas yra UAB „Danpako prekyba“, viso užsakymo suma yra 5400 Eur, užsakymo lape nurodytos 8 užsakymo pozicijos, nurodyti pavadinimai, išmatavimai, kiekiai, prie pirmųjų keturių pozicijų nurodyta gamybos data bei PVM sąskaitos faktūros Nr./data. Užsakymo lapas nėra pasirašytas nei vienos šalies.

Iš byloje ieškovės pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad 2016 m. lapkričio 15 d. ieškovei JSC „Airuslita“ atstovė E. T. atsiunčia užsakymą 5 paletėms po 500 vnt., ir nurodo, kad pakrovimas numatomas lapkričio 17-18 dienomis. Iš užsakymo lapo bei PVM sąskaitos – faktūros serija DAN Nr. 0039 matyti, kad 2016 m. lapkričio 17 d. atsakovė (pardavėjas) ieškovei (pirkėjui) parduoda prekes – trisluoksnio gofrokartono kartono lapus, viso bendrai 480,98 Eur sumai. Taip pat, 2017 m. sausio 3 d. ieškovei JSC „Airuslita“ atstovė atsiunčia užsakymą lakštų eurinių 6 paletes ir nurodo, kad kitą dieną, t. y. sausio 4 dieną atvažiuos krautis. Iš užsakymo lapo bei PVM sąskaitos – faktūros serija DAN Nr. 0043 matyti, kad 2017 m, sausio 4 d. atsakovė (pardavėjas) ieškovei (pirkėjui) parduoda prekę – tarpines 1200×800, viso bendrai 577,17 Eur sumai. Iš ieškovės teismui pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad tomis pačiomis dienomis šias prekes ieškovė parduoda pirkėjui UAB „Aisuslita“. Be to, iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad 2016 m. lapkričio 9 d. ieškovė parduoda dvisluoksnį gofrokartoną pirkėjui UAB „Vėjo paper“, o 2016 m. gruodžio 7 d. gofrokartono lapus UAB „Airuslita“, kas patvirtina ieškovės atstovo paaiškinimus, kad užsakymus ieškovė atsakovei pateikdavo tik tuomet kai turėdavo konkretų užsakymą iš užsakovų. Šiuos teiginius patvirtina ir tai, kad atsakovės pateiktame užsakymo lape prie pirmų keturių pozicijų nurodytos konkrečios PVM sąskaitos - faktūros ir šalys neginčija, kad ši produkcija buvo parduota. Pažymėtina, kad užsakymo lape prie kitų keturių paskutinių pozicijų PVM sąskaitos – faktūros neįrašytos. Teismas laiko labiau tikėtina tai, kad užsakymo lapas atsakovės atstovo nebuvo pateiktas ieškovės atstovui, ant užsakymo lapo šalių parašų nėra, taigi užsakymo lapas galėjo buvo surašytas atsakovei gavus ieškovės ieškinį, be to, pats atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad užsakymo lapą susirašė sau, kad žinotų, koks yra užsakymas ir mano, kad šį užsakymo lapą turėjo būti atidavęs ir ieškovės atstovui, tačiau patvirtinti, kad jį būtų perdavęs ieškovei jis negalėjo. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad šį užsakymo lapą turėjo savo kompiuteryje ir prie atiduotos produkcijos nurodydavo mokėtinas sumas bei PVM sąskaitos faktūros numerį bei datą, be to šis užsakymo lapas kabėjo jų gamybos ceche. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S., dirbęs atsakovės įmonėje, nurodė, kad užsakymo lapo gamybos patalpose nematė, jam direktorius (t. y. atsakovės atstovas) žodžiu prieš gamybą pasakydavo koks yra užsakymas ir kiek reikės ko pagaminti. Teismas pažymi, kad paties atsakovės atstovo pozicija vertintina kaip nenuosekli ir ne visada logiškai pagrįsta tiek dėl užsakymo lapo užpildymo, tiek dėl prievolės vykdymo tvarkos bei terminų.

Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovė atsisakė grąžinti likusią dalį ieškovės pervesto avanso, nurodydama, kad sutarta produkcija buvo pagaminta, o ieškovė šios produkcijos neatsiima. Atsakovė į bylą pateikė fotonuotraukas, nurodydama, kad pagal užsakymo lapą ieškovei pagamino produkcijos, ši produkcija yra supakuota ir stovi jų gamybinėse patalpose, tačiau ieškovė, nenurodydama jokių priežasčių, sutartos produkcijos neatsiima. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad ieškovė atsakovei teikdavo užsakymą tik tuomet kai pati turėdavo konkretų užsakymą iš užsakovų, todėl byloje nėra pagrindo daryti išvadai, kad šalių sutarta produkcija yra pagaminta, o ieškovė šios produkcijos neatsiima. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S., dirbęs atsakovės įmonėje, nurodė, kad kartais jie pagamindavo produkcijos ir be užsakymo iš likučių, tikėdamiesi, kad ši produkcija bus parduota ateityje, be to, sandėlyje supakuota produkcija buvo pagaminta 2017 metais, nors tikslios datos įvardinti negali. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančios šalių susirašinėjimo medžiagos matyti, kad 2017 m. vasario 16 d. atsakovė elektroniniu laišku ieškovei nurodo atvykti ir atsiimti dvisluoksnį popierių, nors kaip nurodo ieškovės atstovas tokio užsakymo jie neteikė, be to, iš atsakovės pateikto užsakymo lapo pozicijos Nr. 5 matyti, kad užsakymas turėjo būti tarpines – kartono popierius 3 sl., taigi byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad buvo užsakyta triksluoksnio kartono produkcija, todėl ieškovė neturi pareigos pasiimti neužsakytos produkcijos. Taip pat, teismas pažymi, kad iš byloje ieškovės pateiktų susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad ieškovės užsakovo UAB „Airuslita“ atstovė E. T. 2017 m. vasario 14 d. teikia užsakymą ieškovei užsakyti 5 paletes 1200×800 lakštų, nors atsakovės pateiktame užsakymo lape 5 pozicijoje išmatavimai nurodyti 500×1520 mm, ir tai dar kartą patvirtina, kad užsakymai buvo daromi ad hoc, t. y. tam tikram atvejui. Be to, atsakovės atstovai teigė, bei atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas savo prievolės neįvykdymo pagrindu nurodo tariamą atsakovo produkcijos nekokybiškumą, tačiau ieškovės atstovai teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovės pagamintos produkcijos neima ne dėl to, kad popieriaus kokybė yra bloga, o dėl to, kad jie to popieriaus neužsakė. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės klientas buvo pasiskundęs dėl popieriaus kokybės, tačiau užsakymas buvo priimtas ir popierius atgal nebuvo grąžintas. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad byloje ginčo dėl gaminio kokybės nėra, ieškovės užsakyta ir atsakovės pagaminta produkcija buvo priimta, už ją yra atsiskaityta pagal PVM sąskaitas – faktūras, o neužsakytos produkcijos ieškovė neturi pareigos priimti.

Taigi bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė (prekių pardavėja), gavusi išankstinį apmokėjimą už popierių, ieškovei per keturis kartus pateikė prekių bendrai 2387,64 Eur su PVM sumai ir negrąžino likusio gauto avanso sumos. CK 6.324 straipsnio 1 dalyje nurodyti du pirkėjo teisių gynimo būdai, kurie gali būti taikomi, kai pardavėjas pažeidžia pareigą perduoti daiktus pirkėjui. Tokiu atveju pirkėjas įgyja dvi teises: teisę reikalauti nutraukti (atsisakyti vykdyti) sutartį ir teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju pirkėja (ieškovė) 2017 m. kovo 15 d. nusiuntė atsakovei Įspėjimą Nr. 1, nurodydama, kad atsakovė nebetiekia jiems kartono bei prašydami grąžinti 3012,36 Eur sumokėto avanso. 2017 m. kovo 17 d. atsakovo buhalterė atsiuntė pasirašytą tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą 3012,36 Eur sumai. 2017 m. kovo 22 d. mokėjimo pavedimu atsakovė perveda ieškovei 10 Eur. 2017 m. balandžio 4 d. ieškovė siunčia atsakovei Įspėjimą Nr. 2 su raginimu sumokėti 3002,36 Eur skolą. 2017 m. balandžio 5 d. mokėjimo pavedimu atsakovė perveda ieškovei 20 Eur, nurodydamas kaip avanso grąžinimą. 2017 m. balandžio 14 d. atsakovė siunčia ieškovei pranešimą apie produkcijos atsiėmimą, kuriame nurodo, kad jų įmonės patalpose yra UAB „Danpako prekyba“ priklausanti produkcija (popierius) pagal išankstinį už popierių mokėjimą ir ragina šią produkciją atsiimti per 7 kalendorines dienas. 2017 m. balandžio 19 d. ieškovė atsakovei pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad atsakovės minėtos produkcijos neužsakė ir nurodė, kad šiai dienai skolos suma sudaro 2982,36 Eur. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pagal ieškovės teiktus užsakymus atsakovė ieškovei perdavė prekių pagal PVM sąskaitas – faktūras 2387,64 Eur sumai su PVM, daugiau prekių ieškovei nebuvo perduota, atsakovė neįrodė, kad ieškovė buvo pateikusi išankstinį užsakymą visai avansinei sumai, todėl likusią avanso dalį atsakovė privalo grąžinti ieškovei. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės atstovas Danas Proninas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė avansu jiems pervedė pinigus dėl to, kad jų įmonei labai reikėjo grynųjų pinigų atsiskaitymui su kita įmone. Šiuos atsakovo atstovo teiginius patvirtina ir byloje esantis šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais.

CK 6.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius bet kada gali pareikalauti vykdyti prievolę, jei jos terminas nenustatytas, o pareikalavus, skolininkas turi prievolę įvykdyti per 7 dienas nuo tos dienos, kai kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kaip nurodyta aukščiau, ieškovė raštu pareikalavo grąžinti avansinį mokėjimą, tačiau atsakovė nevykdė prievolės įstatymu nustatytu terminu grąžinti susidariusios skolos pagal avansinį mokėjimą, todėl esant šioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiama 2982,36 Eur skola (CPK 178 straipsnis, CK 6.324 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkintinas, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovei iš atsakovės priteistinas ieškovės sumokėtas 67 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.). Taip pat, iš byloje pateiktų prašymų, mokėjimo pavedimų matyti, kad ieškovė už advokato teisinę pagalbą byloje sumokėjo 750 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, yra realios ir pagrįstos, pagrindų jas mažinti nėra nustatyta, todėl ieškovei iš atsakovės UAB „Danpaks“ priteistina 750 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Be to, ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad antstoliui Vaidui Drungilui sumokėjo 120 Eur vykdymo išlaidų, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Šios išlaidos priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, yra pagrįstos, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 120 Eur už antstolio paslaugas (CPK 88 str. 1 d. 8 p.). Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiama 937 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Byloje 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi areštuotas atsakovei UAB „Danpakas“ nuosavybės teise priklausantis turtas 2982,36 Eur sumai. Kadangi ieškinys patenkintas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Danpakas“, įmonės kodas 304101850, 2982,36 Eur (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 36 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 937 Eur (devynis šimtus trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Danpako prekyba“, įmonės kodas 304353837.

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danpakas“ palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.