Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vombatas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „Maktransus“, dalies civilinėje byloje Nr. B2-810-553/2009 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Maktransus“ administracijos vadovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Maktransus“, trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vombatas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teismas nepagrįstai nevertino trečiojo asmens nurodytų aplinkybių, jog UAB „Maktransus“ vadovas ir akcininkas A. Š. buvo nesąžiningas jo vadovautos bendrovės „Vombatas“ atžvilgiu. Pagal neįsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1484-30/2008 be A. Š. didžiausias kreditorius yra UAB „Maktransus“. Tiek pareiškėjo, tiek atsakovo interesus atstovauja tas pats asmuo - A. Š. . Teismas klaidingai nustatė, kad atsakovo UAB „Maktransus“ siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra negalėtų būti suinteresuota bankroto bylos baigtimi ir kad šis bankroto administratorius maksimaliai sklandžiai ir operatyviai užtikrins bankroto procedūrų atlikimą bei bus išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo. Vien tas faktas, kad bankroto administratorių siūlo jos buvęs vienintelis akcininkas ir vadovas, dėl kurio galimų nesąžiningų veiksmų įmonė bankrutavo, lemia būsimą bankroto administratoriaus ir įmonės kreditorių konfliktą. Ieškovas A. Š. turi teisinį suinteresuotumą iškelti bankroto bylą UAB „Maktransus“.

2. Kadangi įmonės vadovo A. Š. siūlomas administratorius gali būti nesąžiningas kreditorių atžvilgiu ir bankroto procedūrose labiau atstovauti buvusio vadovo, nei kreditorių interesus, kreditoriai sieks A. Š. pasiūlytą ir teismo paskirtą administratorių pakeisti. Tačiau šios procedūros ir galimi ginčai dėl administratoriaus keitimo užvilkintų bankroto procesą, kas pažeistų UAB „Maktransus“ kreditorių teises bei teisėtus interesus į sklandų ir greitą įmonės bankroto procesą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Bankrutuojančios įmonės administratorius - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka (ĮBĮ 11 str. 1 d.). Jis valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, taip pat privalo ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 str. 3 d.). Taigi, bankroto procese administratorius turi įstatyme apibrėžtus plačius įgaliojimus. Būtent nuo administratoriaus veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, reikia siekti, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys partnerystės santykiai būtų grindžiami garbės, moralės, sąžinės ir nešališkumo principais.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatą bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas iš bankroto bylos dalyvių ar Vyriausybės įgaliotos institucijos pasiūlytų asmenų tarpo. Teismas gali motyvuotai atmesti teikiamo administratoriaus (administratorių) kandidatūrą ir pareikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą, jei teismui pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka įstatymo reikalavimų. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Ši teisė reiškia, kad teismui įstatymas suteikia bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyvą, todėl teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Tokia teisė užtikrina galimybę priimti racionalų, pagrįstą, protingą bei pateisinantį tuos tikslus, dėl kurių ši diskrecijos teisė suteikta, sprendimą, parenkant nešališką ir pajėgų tinkamai administruoti įmonę administratorių. Administratoriaus paskyrimo klausimu priimtas teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir paremtas įstatymu, todėl teismo diskrecijos teisė negali būti laikoma absoliučia, ypač tais atvejais, kai yra pasiūlomos kelios administratoriaus kandidatūros. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę. Taigi, teismo diskrecijos teisės apimtis ribojama teisės aktų nuostatomis, įtvirtinančiomis reikalavimus administratoriaus kandidatūrai, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais.

Teismas, spręsdamas administratoriaus kandidatūros parinkimo klausimą, privalo įvertinti daugelį aplinkybių, turinčių įtakos tinkamam šio klausimo išsprendimui. Saistomas būtinumo užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų atlikimą, teismas, svarstydamas administratoriaus paskyrimo klausimą, turi įvertinti tiek asmens (asmenų), pateikusio (-ių) pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tiek kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymus ir argumentus, taip pat įmonės, kuriai keliama bankroto byla, nuomonę bei kitas administratoriaus skyrimo išsprendimui svarbias aplinkybes, ir šio vertinimo pagrindu padaryti išvadas dėl tinkamiausios kandidatūros. Aukščiau minėta teismo diskrecijos teisė paskirti administratorių negali būti vertinama ir kaip savaime privaloma. Nors teismas nėra suvaržytas teikiamais pasiūlymais skirti administratoriumi vieną ar kitą asmenį, tačiau, pasirinkdamas iš kelių siūlomų kandidatų, privalo išdėstyti argumentus, dėl kurių atmeta kitas pasiūlytas administratoriaus kandidatūras.

Kadangi nuo administratoriaus veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas, tai skiriant administratoriumi konkretų asmenį, būtina siekti, kad jis ne tik gebėtų maksimaliai užtikrinti kuo sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, bet ir išvengtų konfliktų su kreditoriais bei bankrutuojančios įmonės savininkais dėl kreditorių ir įmonės interesų tinkamo atstovavimo, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys teisiniai santykiai būtų grindžiami veiklos skaidrumo, sąžiningumo, objektyvumo, moralumo ir nešališkumo standartais. Vadinasi, konkrečios įmonės bankroto administratoriumi negalima skirti tokio asmens, kai yra aplinkybės, verčiančios abejoti, ar toks asmuo tikrai neturi ir negali turėti teisinio suinteresuotumo tos įmonės bankroto procese.

Trečiasis asmuo UAB „Vombatas“ atskirajame skunde nurodo aplinkybes, dėl kurių, jo nuomone, teismas, nutaręs iškelti UAB „Maktransus“ bankroto bylą, administratoriumi nepagrįstai skyrė UAB „Bankrotera“: apelianto teigimu, UAB „Maktransus“ vadovas ir akcininkas A. Š. buvo nesąžiningas jo vadovautos UAB „Vombatas“ atžvilgiu, jis turi teisinį suinteresuotumą iškelti bankroto bylą UAB „Maktransus“, įmonė bankrutavo dėl jo galimai nesąžiningų veiksmų, kas, apelianto nuomone, lemia būsimą bankroto administratoriaus ir įmonės kreditorių konfliktą. Apelianto teigimu, teismas klaidingai nustatė, kad atsakovo UAB „Maktransus“ siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra negalėtų būti suinteresuota bankroto bylos baigtimi.

Taigi, apeliantas savo atskirąjį skundą grindžia iš esmės vienintele aplinkybe ir teiginiu - faktas, kad bankrutuojančios įmonės administratorių skirti siūlo buvęs vienintelis šios įmonės akcininkas ir vadovas, lemia būsimą administratoriaus ir kreditorių konfliktą. Tačiau su tokiu apelianto teiginiu negalima sutikti. Ta aplinkybė, kad bankrutuojančios įmonės administratorių skirti siūlo šios įmonės administracijos vadovas, o taip pat ir buvęs vienintelis akcininkas, negali turėti esminės ir lemiamos reikšmės, sprendžiant klausimą dėl administratoriaus skyrimo. Įstatymas apibrėžia asmenų, kurie turi teisę, o pateikdami pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei - ir privalo pasiūlyti teismui administratoriaus kandidatūrą. Tarpe šių asmenų yra ir įmonės administracijos vadovas bei įmonės savininkas (savininkai) (ĮBĮ 5 str., 11 str. 2 d.). Pažymėtina, kad teisės aktai numato, jog būtent įmonės bankroto administratoriumi skiriamas asmuo negali turėti teisinio suinteresuotumo tos įmonės bankroto procese. Tad administratorių siūlančiam asmeniui nenustatytas reikalavimas būti nesuinteresuotam bankroto bylos baigtimi. Be to, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą ar bent prielaidą, kad A. Š. , būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, gali įtakoti bankroto procedūrą, darydamas poveikį teismo paskirtam administratoriui. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjant teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, šiame posėdyje dalyvavęs trečiojo asmens UAB ,,Vombatas“ atstovas jokių prieštaravimų dėl siūlomos administratoriaus kandidatūros - UAB ,,Bankrotera“ - nepareiškė ir jokių aplinkybių ar faktų, leidžiančių abejoti šios įmonės tinkamumu administruoti UAB ,,Maktransus“, ar galimu jos šališkumu, nenurodė. Priešingai, pasisakydamas dėl visų administruoti siūlomų kandidatūrų, trečiojo asmens atstovas teigė, kad nei vienas iš siūlomų kandidatų, tarp jų ir UAB ,,Bankrotera“, neturi nei pranašumų nei trūkumų (b.l. 164). Savo atskirajame skunde trečiasis asmuo UAB ,,Vombatas“ nenurodo jokių naujų aplinkybių, galimai atsiradusių ar paaiškėjusių po skundžiamos nutarties priėmimo ir leidžiančių abejoti UAB ,,Bankrotera“ nešališkumu ir tinkamumu administruoti UAB ,,Maktransus“. Pažymėtina ir tai, kad ir apelianto teiginiai apie galimai nesąžiningus A. Š. veiksmus nėra pagrįsti byloje esančiais faktiniais duomenimis. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimu (b.l. 149-145) ieškinys, kuriuo UAB ,,Vombatas“ reikalavo priteisti nuostolių atlyginimą iš A. Š. , yra atmestas, šis sprendimas nėra įsiteisėjęs. Taigi, nors apeliantas ir teigia, kad teismas klaidingai nustatė, jog atsakovo UAB „Maktransus“ siūloma bankroto administratoriaus UAB ,,Bankrotera“ kandidatūra negalėtų būti suinteresuota bankroto bylos baigtimi, tačiau jokių aplinkybių, verčiančių abejoti, šis asmuo tikrai neturi ir negali turėti teisinio suinteresuotumo tos įmonės bankroto procese, nepateikė.

Kaip matyti iš teismui pateikto UAB „Bankrotera“ sutikimo (b.l. 139), bankroto administratorius patvirtino, kad jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybė, jog teismo paskirtas administratorius UAB „Bankrotera“ turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, bylos duomenimis nenustatyta.

Kitų motyvų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo jam suteikta diskrecijos teise, savo teisę ir pareigą skirti administratorių įgyvendino netinkamai ir (ar) pažeidė bankroto administratoriaus skyrimui keliamus tikslus ir uždavinius, apeliantas atskirajame skunde nenurodo.

Pažymėtina, kad nustačius, jog administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, jis įstatymo nustatyta tvarka gali būti atstatydintas (ĮBĮ 11 str. 8 d.). Tai, kad teismas paskyrė ne apelianto siūlytą administratorių, neatima iš bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo, jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus veiklos tinkamumo ( ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad trečiojo asmens UAB ,,Vombatas“ atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas klausimą dėl įmonės bankroto administratoriaus skyrimo iš esmės išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Maktransus“ administratoriumi paskirtas UAB „Bankrotera“, palikti nepakeistą.