Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

dalyvaujant administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus įgaliotai atstovei N. Č.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., jo įgaliotam atstovui advokatui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė A. M. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-1388-2020 už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi (atsakingu asmeniu), esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, leido K. M. (duomenys neskelbtini) naudai nuo 2019 metų gruodžio mėnesio pradžios iki 2019 m. gruodžio 27 d. nelegaliai dirbti valymo darbus adresu (duomenys neskelbtini) esančiose (duomenys neskelbtini) patalpose. Administracinio nusižengimo protokole konstatuota, jog tokiais savo veiksmais (neveikimu) A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (bylos lapai (toliau – b. l.) 1 – 2).

Teismo posėdžio metu Institucijos įgaliota atstovė, atsižvelgdama į A. M. atstovo pateiktus dokumentus, prašė grąžinti šią bylą Institucijai, kadangi būtina pašalinti esminius administracinio nusižengimo protokolo netikslumus. A. M. administracinio nusižengimo tyrimo eigoje suklaidino Instituciją save nurodydamas kaip (duomenys neskelbtini) direktorių, tačiau tik teisme paaiškėjo, jog ši bendrovė jau nuo 2019 metų sausio mėnesio nevykdo jokios veiklos.

A. M. įgaliotas atstovas palaikė Institucijos prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos grąžinimo tyrimo atlikimui. Atstovas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) ir A. M. darbo sutartis buvo nutraukta dar 2018 m. gruodžio 31 d. Iš Sodros duomenų matyti, jog nuo pat 2019 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) nedirba nė vienas darbuotojas. Iš esmės šios bendrovės veikla yra sustabdyta, todėl visiškai nėra aišku, ar turimu atveju tinkamam asmeniui yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

A. M. palaikė savo atstovo poziciją.

Byla grąžinama institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas grąžina bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių (ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės (ANK 567 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris yra pagrindinis ir svarbiausias procesinis dokumentas tokio tipo bylose. Administracinio nusižengimo protokole asmeniui yra suformuojamas kaltinimas dėl vienokio ar kitokio administracinio nusižengimo, tai yra, tik surašius administracinio nusižengimo protokolą ir tinkamai šį įteikus, asmuo galutinai sužino, dėl kokio administracinio nusižengimo jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo protokolas turi būti tikslus, konkretus bei atitikti visus imperatyvius jo turiniui keliamus reikalavimus, kadangi visa tai tiesiogiai lemia ir asmens teisę žinoti, kuo esi kaltinamas.

Susipažinęs su visa bylos medžiaga ir išklausęs proceso dalyvius, teismas sprendžia, jog A. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir kartu jo administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi esminių trūkumų, trukdančių teisingam bylos išnagrinėjimui.

Iš administracinio nusižengimo protokole nurodytos administracinio nusižengimo esmės matyti, jog A. M. inkriminuojama tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi (atsakingu asmeniu), esant darbo sutarties požymiams, leido K. M. (duomenys neskelbtini) naudai nuo 2019 metų gruodžio mėnesio pradžios iki 2019 m. gruodžio 27 d. nelegaliai dirbti valymo darbus adresu (duomenys neskelbtini) esančiose (duomenys neskelbtini) patalpose. Tačiau iš A. M. įgalioto atstovo pateiktų papildomų dokumentų matyti, jog 2018 m. gruodžio 31 d. A. M. buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų (b. l. 69, 70, 72). Sodros duomenimis, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) nedirbo nė vienas darbuotojas (b. l. 71, 72). Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog tiriamu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) faktiškai nevykdė jokios veiklos. Todėl teismas konstatuoja, jog šiuo atveju administracinio nusižengimo protokole A. M. suformuotas kaltinimas yra iš esmės ydingas, kadangi jis neatitinka byloje esančių pirmiau aptartų rašytinių duomenų. Kaip teisme nurodė pats A. M., jis dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir dar kitose bendrovėse, tačiau jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo laiku jis jau nebedirbo (duomenys neskelbtini). Todėl Institucija tolimesnio tyrimo metu turėtų nustatyti, kokiame ūkio subjekte galimai nelegaliai dirbo K. M. ir koks asmuo tuo metu vadovavo to ūkio subjekto veiklai.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, sprendžiama, jog administracinio nusižengimo faktas ir nekelia abejonių, tačiau aukščiau nurodytų trūkumų pašalinti teisme nėra galimybių, todėl A. M. administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti (ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 563 straipsniu, 567 straipsniu, 608 – 609 straipsniais, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

A. M. administracinio nusižengimo bylą Nr. A5.-1080-319/2020 grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.