Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 3 dalį 13500 Lt bauda su turto konfiskavimu;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams ir 13500 Lt bauda su turto konfiskavimu. Bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant atlikti 100 valandų nemokamų darbų. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. gruodžio 12 d. nutartimi atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės;

3. Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams su ½ turto konfiskavimu;

4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (6 veikos) laisvės atėmimu 3 metams;

5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 40 parų;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 7 mėnesiams 10 dienų;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 60 parų;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, bausmę atlikęs;

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. liepos 29 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.00 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „MAXIMA XX“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo G. Š. rankinės, tuo metu buvusios ant asmens peties, pagrobė G. Š. priklausantį 50 Eur vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Blackwiew“ ir pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam G. Š. priklausantį 50 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. B. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini), išlipo iš autobuso ir nuėjo į šalia esančią „Maximą“. Eidamas joje pastebėjo pas vyriškį iš kuprinės išlindusį telefoną, susigundė ir jį paėmė, tuomet pasišalino iš parduotuvės. Neatsimena pavogto telefono, galėjo būti kaltinamajame akte nurodytas telefonas. Tuo metu vartojo narkotines medžiagas, neintensyviai, apie 3 kartus per savaitę. Dabar visiškai nepaeina ir negali atsistoti. Nesigydė nuo priklausomybių, pats atsisakė narkotinių medžiagų. Ateityje planuoja dirbti, nes narkotikų nebevartoja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis K. B. parodė, kad prisipažįsta padaręs veiką, kurios padarymu įtariamas. Šiuo metu neatsimena įvykio datos, galėjo būti 2020 m. liepos 29 d., įeidinėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini), prie visuomeninio transporto stotelės. Jam įeinant į parduotuvę per pagrindines duris prieš jį ėjo vyriškis, ant kurio peties buvo rankinė, iš jos kyšojo mobiliojo ryšio telefonas. Tiksliai neatsimena, bet telefonas buvo rankinės kišenėje. Jis ištraukė telefoną iš rankinės kišenės ir pasišalino iš parduotuvės. Telefonas buvo veikiantis, jo ekranas buvo sudaužytas, bet naudotis buvo galima. Iš telefono ištraukė jame buvusią SIM kortelę, kurią jis išmetė. Tą pačią dieną pavogtą telefoną pardavė už 20 Eur nepažįstamam asmeniui (duomenys neskelbtini) teritorijoje (b. l. 48).

Nukentėjusiojo G. Š. 2020 m. liepos 30 d. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2020 m. liepos 30 d., apie 18.00-19.00 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Maxima“, nepažįstamas vyras apie 30 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo iš jo rankinės, kurią jis buvo užsidėjęs ant dešinio peties, pavogė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Blackwiew“, juodos spalvos priekiu ir auksinės spalvos galiniu dangteliu, apie 50 Eur vertės, po ko pasišalino. Jam padaryta apie 50 Eur turtinė žala, mobiliojo ryšio telefonas nedraustas. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. Š. parodė, kad 2020 m. liepos 29 d., apie 18.00-19.00 val. nuėjo į parduotuvę „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjęs į parduotuvę, tarp dviejų automatiškai atsidarančių durų esančioje patalpoje pajuto, kaip kažkas krapštosi jo rankinėje, kurią jis buvo užsidėjęs ant dešinio peties. Rankinė buvo neužsegta, tačiau visą laiką ją laikė prie savęs. Pasižiūrėjęs į rankinę pamatė vyriškas rankas, kurios jam pasisukus į rankinę, greitai buvo patrauktos nuo jo rankinės. Atsisukęs pastebėjo vyrą apie 30 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, tamsių trumpai kirptų plaukų, vyras buvo su juoda barzda, tamsaus gymio. Mano, kad pamatęs gyvai vyrą atpažintų iš bendrų veido bruožų. Paklausė vyro, ko jis lenda prie rankinės, tačiau vyras aiškiai jam nieko atsakyti negalėjo, buvo pasimetęs. Tuo metu patikrino savo rankinę, pasižiūrėjo, ar visi daiktai savo vietose. Pamatė, kad jo piniginė ir mobiliojo ryšio telefonas yra vietoje, pagalvojo, kad niekas nepavogta, todėl nuėjo į parduotuvę apsipirkinėti, o vyras, kaip jam pasirodė, buvo nuėjęs iki parduotuvėje esančių krepšių, tačiau galėjo ir pasišalinti iš parduotuvės. Apsipirkęs ir apie 19.00 val. grįžęs namo, pradėjo kraustyti daiktus iš savo rankinės ir pastebėjo, kad rankinėje nėra vieno iš jam priklausančių mobiliojo ryšio telefonų, o būtent – „Blackwiew“, apie 50 Eur vertės. Mobiliojo ryšio telefonas buvo juodos spalvos priekiu, galinis korpusas buvo auksinės spalvos. Mobiliojo ryšio telefono priekinis ekranas buvo sudaužytas, tačiau telefonas buvo veikiantis. Skambino į savo telefono numerį, tačiau telefonas yra išjungtas. Telefonas buvo pirktas prieš 7 metus, todėl nėra draustas. Pastebėjęs telefono vagystę iš karto nuėjo į parduotuvę „Maxima“, kurioje buvo prieš tai ir kreipėsi į parduotuvės apsaugos darbuotojus. Paaiškino, kad iš jo buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas, nurodė laiką, kada buvo parduotuvėje, apsaugos darbuotojas jam paaiškino, kad peržiūrės vaizdo įrašus ir prašė ateiti 2020 m. liepos 30 d. į parduotuvę. 2020 m. liepos 30 d., apie 17.00 val., nuėjęs į parduotuvę „Maxima“ pabendravo su apsaugos darbuotoju, jis jam paaiškino, kad peržiūrėjo vaizdo įrašus iš vaizdo stebėjimo kamerų ir nustatė, kad tuo metu, kai jis pajuto, kad kažkas yra įkišęs rankas į jo rankinę ir atsisuko, vyras, kurį jis apibūdino, anksčiau jau buvo iš jo rankinės pavogęs jo mobiliojo ryšio telefoną ir jį paslėpė į laikraštį ar žurnalą, kurį laikė rankose. Daugiau apsaugos darbuotojas jam nieko neaiškino, tik pasakė, kad jei jis kreipsis į policijos pareigūnus, jis policijos pareigūnams galės pateikti vaizdo įrašą, kuriame yra užfiksuota jo mobiliojo ryšio telefono vagystė. Taip pat nori pridurti, kad protokole-pareiškime per klaidą nurodė, kad vagystė įvyko 2020 m. liepos 30 d., apie 18.00-19.00 val., tačiau viskas įvyko 2020 m. liepos 29 d., apie 18.00-19.00 val. Jam padaryta apie 50 Eur turtinė žala (b. l. 12).

2020 m. rugpjūčio 25 d. apžiūros protokolu, apžiūrėti 2 vaizdo įrašai. Pateiktame vaizdo įraše matyti kaip: 5 min. 16 sek. į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini) ateina vyriškis apie 45 metų amžiaus tamsių plaukų, tamsiai apsirengęs su rankine per dešinį petį ir kuriam iš paskos seka kitas vyriškis apie 30 metų amžiaus, šviesių plaukų, liekno kūno sudėjimo, pilkais marškinėliais, tamsiais šortais, tamsiais batais su baltu padu, ir kuprine ant nugaros, kairėje rankoje laiko striukę tamsios spalvos, ir dešinę savo ranką kiša į priekyje einančio vyriškio rankinės vidų.?5 min. 19 sek. pirmasis vyriškis įeina į parduotuvę pro automatines duris ir paskui jį į jo rankinę įkišęs dešinę ranką eina antrasis vyriškis. Matyti kaip pirmasis vyriškis pastebi, jog kažkas lenda prie jo rankinės. 5 min. 30 sek. matyti, kaip vyriškis pirmasis įeina į prekybos salę o iš paskos minėtas antrasis vyriškis taip pat užėjęs į prekybos salę ištiesia ranką į pirmojo aukščiau minėto vyriškio rankinę. 5 min. 40 sek. antrasis vyriškis išeina iš parduotuvės dešinėje rankoje laikydamas galimai žurnalą, o kairėje rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną ir jį apžiūrinėja. Apžiūrimas antras vaizdo įrašas pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-30390-20, kurio trukmė yra 09 min. 44 sek. Pateiktame vaizdo įraše matyti kaip: 5 min. 18 sek. į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini) ateina vyriškis apie 45 metų amžiaus tamsių plaukų, tamsiai apsirengęs su rankine per dešinį petį ir kuriam iš paskos seka kitas vyriškis apie 30 metų amžiaus, šviesių plaukų, liekno kūno sudėjimo, pilkas marškinėliais, tamsiais šortais, tamsiais batais su baltu padu, ir kuprine ant nugaros, kairėje rankoje laiko striuke tamsios spalvos, galimai žurnalą ir dešinę savo ranką kiša į priekyje einančio vyriškio rankinės vidų. 5 min. 19 sek. pirmasis vyriškis pastebi, jog paskui jį einantis vyriškis lenda į jo rankinę. 5 min. 25 sek. pirmasis vyriškis parduotuvės pirmame įėjime prieš prekybos salę kažką pasako antram vyriškiui ėjusiam jam iš paskos, kuris lindo į jo rankinę. 5 min. 27 sek. abu vyriškiai užeina į prekybos salę, toliau jokio vaizdo nematyti kas vyksta. 5 min. 38 sek. antrasis vyriškis išeina prekybos salės, kairėje rankoje laiko galimai sulenktą per puse žurnalą ir mobilaus ryšio telefoną, padeda prekių krepšelį ir išeina iš parduotuvės. Vaizdo įrašų apžiūros metu nematyti, kad antrasis vyriškis, kuris lindo į rankinę ateidamas į parduotuvę „Maxima“ būtų turėjęs rankose mobilaus ryšio telefoną (b. l. 26).

2020 m. rugpjūčio 25 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole nurodyta, kad nukentėjusysis G. Š. atpažino K. B. kaip nusikalstamą veiką padariusį asmenį (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Ši veika padaroma tiesiogine tyčia, o baudžiamoji atsakomybė už šios veikos padarymą kyla tada, kai pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (veikos padarymo metu 188,3 Eur) dydį (BK 190 straipsnis).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini), išlipo iš autobuso ir nuėjo į šalia esančią „Maximą“. Eidamas joje pastebėjo pas vyriškį iš kuprinės išlindusį telefoną, susigundė ir jį paėmė, tuomet pasišalino iš parduotuvės. Neatsimena pavogto telefono markės, galėjo būti kaltinamajame akte nurodytas telefonas. Tokie jo parodymai buvo nuoseklūs ir atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 48).

Teismas mano, kad kaltinamojo K. B. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais (policijos registro išrašu, nukentėjusiojo G. Š. protokolu-pareiškimu ir parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo įrašu), todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo K. B. kaltė dėl svetimo turto pagrobimo yra įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės.

Dėl K. B. skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Baudžiamajame įstatyme yra nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas) bei pagrobto turto rūšį bei vertę (50 Eur), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau 9 kartus teistas, taip pat ir už svetimo turto pagrobimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka (b. l. 59-60), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, valstybinis kaltintojas nepateikė duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį gydymą ar įskaitą.

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis savo elgesio nekeičia, nuolat daro nusikalstamas veikas, jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir įsišaknijusios, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam K. B. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu dalyvavo sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje, tačiau jokių objektyvių duomenų ar dokumentų dėl savo sveikatos būklės nepateikė, be to, pats nurodė planuojantis dirbti ir vaikščioti.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis prisipažino kaltu, šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d., 08.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d., 15.54 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamajam K. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios (b. l. 51).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti K. B. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti K. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d., 08.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d., 15.54 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašus, saugomus prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.