Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei R. L. (Chebac) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti 2012-11-09 viešo paskelbimo būdu (45-46, 47 b.l.) (paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt) teismui nustačius, kad atsakovė nuo 2009-03-25 deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, ir kad jos gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą, (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų: išrašo prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21 (8 b.l.), delspinigių skaičiavimo akto (9 b.l.), ikiteisminio skolos išieškojimo išklotinės (10 b.l.), reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21 (11-14 b.l.), 2001 m. birželio 22 d. mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutarties (21-23, 26 b.l.), PVM sąskaitų faktūrų (28-31 b.l.), pranešimo dėl reikalavimo perleidimo (32 b.l.) vertinimą, ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovui įvykdymą, įsitikino, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti iš dalies (CPK 285 str. 2 d.).

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį atlygintina paslaugų teikimo sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal 2001 m. birželio 22 d. mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutartį paslaugų tiekėjas UAB „Tele2“ suteikė atsakovėi mobiliojo ryšio paslaugų už 58,07 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovė už šias paslaugas neatsiskaitė. Paslaugų teikėjas reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovui UAB „Gelvora“, todėl skola iš atsakovės priteistina ieškovui.

CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teismas priima sprendimą nustatęs, kad įrodymai byloje patvirtina labiau tikėtiną tokių aplinkybių buvimą arba nebuvimą. Ieškovas savo reikalavimą dėl 207,37 Lt delspinigių pritiesimo grindžia savo paties sudarytu delspinigių skaičiavimo aktu (9 b.l.) ir mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutarties 6.5 punktu (23 b.l.).

Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neįvykdė sutarties, todėl vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalimis ir sudarytos sutarties sąlygomis, atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovui netesybas. Kaip nurodyta sutartyje, atsakovė už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo ieškovui mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 207,37 Lt delspinigių už 3571 dienas. Sprendžiant delspinigių priteisimo klausimą, pabrėžtina, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeidžiant sutarčių laisvės principo. Nagrinėjamos bylos atveju atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovė yra vartotoja, ne verslo subjektas ir sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė bei turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, nes sutartį sudarė prisijungimo būdu, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Skola atsirado 2002 m. rugpjūčio 1 d., reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo paslaugų tiekėjas ieškovui perleido 2009 m. kovo 31 d., o jis ieškinį pareiškė 2012 m. spalio 12 d. Ieškovas 2009-05-04 pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą, tačiau ji nuo 2009-03-25 išvyko į Jungtinę Karalystę (37 b.l.) Delspinigiai paskaičiuoti net už 3571 dienas. Paslaugų tiekėjas ir ieškovas (teisių perėmėjas) nesiėmė priemonių išieškoti skolą, savo teisių negynė, kas lėmė neadekvačias daugiau nei tris kartus viršijančias skolą netesybas. Nors byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai neįvykdė šalių tarpusavio sutarties, tačiau ši aplinkybė, įvertinus teismo aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nėra vertintina kaip objektyviai svarbi ir suteikianti pagrindą ieškovui nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių. Nurodytais argumentais iš atsakovės ieškovui priteistina delspinigių suma, paskaičiuota už 180 dienų, ir sudaranti 10,45 Lt sumą. Ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, sumažinant prašimpą priteisti sumą nuo 207,37 Lt iki 10,45 Lt (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.5 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Ieškovo reikalavimo dalis priteisti 56,84 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta. Įrodymai civilinėje byloje yra duomenys, kuriais remdamasis teismas konstatuoja reikšmingų bylai aplinkybių buvimą arba nebuvimą (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys įrodymai turi būti susiję su byla (CPK 180 straipsnis). Ieškovas nurodo, kad 56,84 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų sumą sudaro išlaidos darbo priemonėms, darbo užmokesčiui, administracinės-buhalterinės išlaidos, išlaidos kompiuterių nusidėvėjimui, informacinių technologijų sąnaudos, ir kt.. Teismo vertinimu, šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovo, užsiimančio skolų išieškojimu ir prevencija, ūkine-komercine veikla, todėl negali būti pripažintos išlaidomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta prasme. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių išlaidas, patirtas užklausiant Nekilnojamojo turto registrą ir Gyventojų registro tarnybą, todėl ieškovo reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo atžvilgiu priimamas sprendimas už akių - ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti 58,07 Lt skolos už suteiktas paslaugas ir 10,45 Lt delspinigių. Ieškinio dalis dėl kitų reikalavimų atmestina.

Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas už teismui pateiktą ieškinį sumokėjo 71 Lt žyminio mokesčio (7 b.l.). Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgia į šalių procesinį elgesį ir į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškinio dalis dėl pagrindinio reikalavimo - skolos priteisimo - patenkinta visiškai, ieškinys teismui pateiktas dėl to, kad atsakovė nebuvo įvykdžiusi piniginės prievolės, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina ieškovo sumokėta žyminio mokesčio suma - 71 Lt, kuri atitinka minimalią žyminio mokesčio sumą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus, indeksuojant CPK 82 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 93 straipsnio 4 alis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. L. (Chebac) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) 58,07 Lt (penkiasdešimt aštuonis Lt ir 7 ct) skolos, 10,45 Lt (dešimt Lt ir 45 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (68,52 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71 Lt (septyniasdešimt vieną Lt) žyminio mokesčio.

Atsakovė, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.