Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, gavusi ieškovės V. E. ieškinį atsakovui Y. E., institucija, teikianti išvadą, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2012 02 09 buvo gautas ieškovės V. E. ieškinys atsakovui Y. E., institucija, teikianti išvadą, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio sūnaus D. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, priteisti iš jos sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00Lt, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka, įpareigoti atsakovą netrukdyti jai matytis su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime tarpusavio su atsakovu susitarimu nustatyta tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sutinkant su ieškovės teiginiu, kad Lietuvos Respublikos teismai yra kompetentingi nagrinėti šeimos teisinių santykių bylas, taip pat tėvų ir vaikų teisinių santykių bylas tais atvejais, kai bent viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas (Lietuvos Respublikos CPK 784str., 785str.), visgi ši byla negalėtų būti išnagrinėta Jurbarko rajono apylinkės teisme (Lietuvos Respublikos CPK 137str. 2d. 2p.).

Ieškinį ieškovė reiškia vadovaudamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiomis teisės normomis. Ieškiniai Lietuvos Respublikos teismuose yra pareiškiami pagal atsakovo gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos CPK 29str.). Civilinė byla dėl santuokos nutraukimo galėtų būti išnagrinėta pagal ieškovės gyvenamąją vietą tuo atveju, jeigu su ieškove kartu gyventų jos nepilnametis vaikas (Lietuvos Respublikos CPK 381str. 1d.). Tokia taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai abi šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvoje. Teisė pasirinkti bylos teismingumą priklauso ieškovui, su kuriuo kartu gyvena nepilnametis vaikas. Analogiška taisyklė galioja bylose dėl išlaikymo priteisimo (Lietuvos Respublikos CPK 30str. 4d.).

Iš ieškinio turinio ir pridėtų dokumentų nustatyta, kad atsakovas Y. E. gyvena Vokietijoje ir yra tos šalies pilietis, kartu su juo toje šalyje nuolat gyvena nepilnametis vaikas D. E.. Teismo duomenimis jis yra išvykęs į Vokietiją nuo (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje nėra nei ieškovės, nei atsakovo, nei jų nepilnamečio vaiko vardu registruoto nekilnojamojo turto, VSDFV duomenimis šie asmenys Lietuvoje pajamų neturi, ieškovė savo gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo 2011 08 12, tai yra tą pačią dieną, kai jai buvo išduota pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.

Būtent nepilnamečio vaiko interesai šioje byloje yra labai svarbūs ir laikytini prioritetiniais. Išskirti reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko sprendimo į atskirą bylą nėra galimybės, nes teismo pareiga yra byloje dėl santuokos nutraukimo išnagrinėti visus su tuo susijusius klausimus (Lietuvos Respublikos CPK 3.59str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos dėl tėvų pareigų vaikams tarp Europos Sąjungos valstybių nagrinėjamos vadovaujantis Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis, kad valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Pažymėtina, kad Europos teisingumo teismas 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu byloje Mercredi, C-497/10 PPU konstatavo, kad ,,nuolatinės gyvenamosios vietos" sąvoką Reglamento Nr. 2201/2003 8 ir 10 straipsniuose pavartota prasme reikia aiškinti taip, kad ši gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikru būdu integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką. Nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvienam konkrečiam atvejui būdingas faktines aplinkybes. Tuo atveju, jeigu taikant minėtus kriterijus pagrindinėje byloje būtų padaryta išvada, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta, jurisdikciją turintis teismas turi būti nustatomas remiantis „vaiko buvimo" kriterijumi reglamento 13 straipsnyje pavartota prasme. Be to 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose. Pagal Tarybos reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 dalį, valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl išlaikymo gali būti iškelta kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios arba gyvenamosios vietos teismuose arba, jeigu tokia byla yra susijusi su byla dėl asmens statuso, teisme, kuris pagal jam taikomą įstatymą turi jurisdikciją nagrinėti minėtas bylas, jeigu tokia jurisdikcija nėra pagrįsta vien tik vienos iš šalių pilietybe. Šios Reglamento nuostatos numato alternatyvųjį teismingumą, t.y. pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją arba pagal kreditoriaus nuolatinę gyvenamąją ar gyvenamąją vietą. Kadangi nagrinėjamuoju atveju ieškovė, kurios nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta Lietuvoje, nėra kreditorė, ieškinys atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui mokėtino išlaikymo negalėtų būti nagrinėjamas teisme pagal jos gyvenamąją vietą. Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dispozityvus, priklausantis nuo kreditoriaus pasirinkimo, teismingumas leidžia (bet neįpareigoja) dėl išlaikymo kreiptis ir į savo buvimo vietos teismą, net jei privalantis mokėti išlaikymą asmuo (skolininkas) gyvena kitoje valstybėje narėje. Ši nuostata yra įtvirtinta vadovaujantis viešuoju interesu, t.y. siekiant palengvinti teisminės gynybos prieinamumą asmenims, turintiems teisę į išlaikymą, o ne skolininko interesais (Civilinė byla Nr. 2A-156-464/ 2009, 2S-1416-260/2011).

Analogiškai bylų teismingumo klausimai sprendžiami ir 1988 metais priimtoje Lugano konvencijoje.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos CK 1.32 straipsnis nustato taikytiną teisę, sprendžiant ginčą tarp šalių ir nereglamentuoja teismingumo klausimo. Bylos teisminiam priklausymui neturi įtakos taikytina teisė. Nagrinėjamuoju atveju ieškinį atsisakytina priimti ne dėl taikytinos teisės klausimo sprendimo, o dėl to, jog pagal nustatytas bylos aplinkybes ginčas neteismingas Lietuvos Respublikos teisme pagal ieškovės gyvenamąją vietą.

Atsižvelgiant į tai atsisakytina priimti ieškinį nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teisme, pasiūlant ieškovei kreiptis į kompetentingą Vokietijos Federacijos teismą pagal atsakovo ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos CPK 137str. 3d.).

Ieškovei grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 87str. 1d. 3p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti ieškinį.

Pasiūlyti ieškovei kreiptis į kompetentingą Vokietijos Federacijos teismą pagal atsakovo ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti ieškovei V. E., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 02 08 įmokos mokėjimo kvitą Swedbank AB sumokėtą žyminį mokestį 139,00Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus), pavedant tai padaryti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.