- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-18
- Bylos Nr.
- ATP-656-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00022-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- V. O.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. O. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarimo, kuriuo V. O. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
V. O. pagal ATPK 126 str. 4 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2012-12-25, apie 17.15 val., Slabados k., Akmenynės sen., Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį „Jeep Grand Cherokee“, v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 2,65 (+- 5 proc.) prom. girtumo laipsnis.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka, nes šis nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas dėl neteisingo materialinės teisės normų išaiškinimo, procesinių teisės normų pažeidimo ir išvadų neatitikimo faktinių aplinkybių.
Apeliantas pažymi, kad liudytojai R. V. ir T. B. teismui parodė, kad matė griovyje įstrigusį automobilį, kurio ratai sukosi, o vairuotojas bandė važiuoti tai į priekį, tai atgal. Pasak apelianto, nei vienas iš šių liudytojų teismui nepatvirtino fakto, kad automobilis judėjo tai į priekį, tai atgal, atvirkščiai, jie konstatavo faktą, kad automobilis taip buvo įstrigęs griovyje, kad be sunkios technikos automobilio iš ten ištraukti nebuvo galimybės. Apeliantas pažymi, kad minėti liudytojai įvykio vietoje buvo su tarnybiniu galingu visureigiu ir su juo netgi nebandė ištraukti automobilio iš griovio, nes be sunkios technikos to padaryti nebūtų įmanoma. Apeliantas nurodo, kad teisme apklausti Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnai G. M. ir G. D. teismui parodė, kad kai atvyko į įvykio vietą, pamatė, kad apeliantas sėdėjo LR VSAT pareigūnų automobilyje, matė griovyje įstrigusį automobilį, kurio be sunkios technikos iš griovio ištraukti nebūtų įmanoma, todėl netgi nebandė to daryti turimomis jėgomis, o automobilį, įstrigusį griovyje, pagal pakvitavimą atidavė apelianto kaimynui.
Žemesnės instancijos teismas
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, kad apeliantas tik sėdėjo vairuotojo vietoje, kas nėra uždrausta, o įrodymų byloje, kad jis valdė būtent judantį automobilį, teismas nesurinko, todėl nėra jokio pagrindo apelianto veiksmų vertinti kaip vairavimą. Apeliantas pažymi, kad būtinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda. Apeliantas nurodo, kad automobilis, kuriame jis sėdėjo, kai atvyko liudytojai R. V. ir T. B., nejudėjo ir pagal liudytojų parodymus negalėjo judėti, nes buvo stipriai įstrigęs griovyje, automobilio be sunkios technikos iš griovio nebūtų įmanoma ištraukti, todėl apeliantas niekaip negalėjo jo vairuoti, t. y. valdyti judančios transporto priemonės. Apeliantas mano, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis būtų atlikęs kokius nors veiksmus siekdamas valdyti automobilį, o vien sėdėjimas vairuotojo vietoje ir netyčinis pedalų mynimas dėl ko ore sukosi automobilio ratai, nelaikytinas vairavimu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas (toliau Institucija) prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi mano, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas V. O. administracinę bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., jo veiksmus vertino pagrįstai ir objektyviai, nuobaudą pritaikė sankcijos ribose.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
V. O. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemonę. Dėl V. O. neblaivumo įvykio metu 2012-12-25, apie 17.15 val., ginčo nėra, tačiau apeliantas ginčija automobilio vairavimo faktą, nurodo, kad techniškai negalėjo važiuoti.
ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. O. 2012-12-25, apie 17.15 val., Slabados k., Akmenynės sen., Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį „Jeep Grand Cherokee“, v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 2,65+- 5 proc. prom. girtumo laipsnis, o jo keliama versija, kad jis automobilio įvykio metu nevairavo, vertinama kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde V. O. nurodo, kad jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė, nes įvykio laiku ir vietoje transporto priemonės nevairavo. Taip pat nurodo, kad automobilis, kuriame jis sėdėjo, kai atvyko liudytojai R. V. ir T. B., nejudėjo ir pagal liudytojų parodymus negalėjo judėti, nes buvo stipriai įstrigęs griovyje, automobilio be sunkios technikos iš griovio nebūtų įmanoma ištraukti, todėl apeliantas niekaip negalėjo jo vairuoti, t. y. valdyti judančios transporto priemonės. Apeliantas mano, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis būtų atlikęs kokius nors veiksmus siekdamas valdyti automobilį, o vien sėdėjimas vairuotojo vietoje ir netyčinis pedalų mynimas dėl ko ore sukosi automobilio ratai, vairavimu nelaikytinas. Šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. Tai, kad įvykio metu V. O. automobilis „Jeep Grand Cherokee“, v.n. (duomenys neskelbtini) judėjo, tiek tarnybiniame pranešime (b. l. 3), tiek apklausti pirmosios instancijos teisme (b. l. 29-30) patvirtino įvykį matę VSAT Žagunio užkardos pareigūnai R. V. ir T. B.. R. V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2012-12-25, apie 17.15 val. pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį ir pusnyje įstrigusį automobilį „Jeep Grand Cherokee“, v.n. (duomenys neskelbtini) kurio variklis buvo įjungtas ir vairuotojas bandė iš griovio išvažiuoti (b. l. 3). Apklaustas pirmosios instancijos teisme R. V. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad 2012-12-25, apie 17.15 val., kartu su pasieniečiu T. B. važiavo link Akmenynės kaimo, prie sankryžos ties Nagibėnų kaimu pamatė griovyje įstrigusį automobilį, privažiavus arčiau matėsi, kad automobilio ratai sukasi, automobilis yra įstrigęs. Taip pat nurodė, kad buvo įjungtos jų automobilio šviesos, todėl matėsi, kad vairuotojas bando važiuoti tai į priekį, tai atgal, kad bando išvažiuoti, automobilio variklis buvo įjungtas, jokių kitų žmonių prie automobilio nebuvo (b. l. 29). T. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme iš esmės nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes kaip ir R. V., paaiškino, kad 2012 m. gruodžio pabaigoje, vykdant pareigas su R. V., vyko į Negibėnų kaimą per Akmenynę, pamatė griovyje automobilį, kuris judėjo tai pirmyn, tai atgal. T. B. priėjo prie vairuotojo, automobilio variklis veikė. Taip pat nurodė, kad matė, jog žmogus bandė išvažiuoti, sukinėjo vairą (b. l. 30). Šių asmenų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti VSAT Žagunio užkardos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 61 p. numatyta, kad transporto priemonės vairavimas – asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma judanti transporto priemonė. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad įvykio metu ir vietoje V. O. valdoma transporto priemonė judėjo, todėl pirmosios instancijos teismas V. O. veiksmus pagrįstai vertino kaip automobilio vairavimą.
Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto V. O. parodymus, matyti, kad jis surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo pripažino, gailėjosi (b. l. 1). Apklaustas pirmosios instancijos teisme jis pakeitė savo poziciją, su pažeidimu nesutiko, paaiškino, kad automobilio nevairavo, tą dieną buvo labai girtas, neprisimena, kaip atsidūrė automobilyje (b. l. 32), tačiau tokia V. O. pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. O., V. B., I. T., A. Č. paaiškinimai teismo posėdžio metu (b. l. 30-31) nėra informatyvūs, kadangi jie paties įvykio nematė, todėl teismas pagrįstai nesirėmė jų parodymais.
Apeliacinės instancijos teismas nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, kad V. O. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., yra visiškai įrodyta, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarimą nepakeistą ir V. O. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.