- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-1038-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37074-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- UAB „Aksinterier“
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei UAB „Aksinterier“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovo UAB „Aksinterier“ priešieškinį ieškovui J. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Aksinterier“ 5499,41 EUR žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakove 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė rangos sutartį Nr. 559, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti įtempiamų lubų montavimo darbus jo nurodytame objekte, t. y. gyvenamajame name. Atsakovė darbus įsipareigojo atlikti iki 2016 m. gruodžio 25 d., o jis įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti 2950,00 EUR. Elektroninių ryšių priemonėmis buvo susitarta, kad darbus atsakovė pradės 2017 m. sausio 16 d. ir baigs per 11 kalendorinių dienų, t. y. 2017 m. sausio 27 d. Atsakovė darbus pradėjo vykdyti 2017 m. sausio 16 d., tačiau iki 2017 m. sausio 27 d. darbai nebuvo užbaigti. Ieškovas apie tai el. paštu su fotofiksacijomis ir techninės priežiūros pastabomis dėl darbų trūkumų informavo atsakovę 2017 m. vasario 1 d., 2017 m. vasario 7 d., 2017 m. vasario 28 d., tačiau atsakovė į laiškus nesureagavo. Atsakovė bandė tvarkyti defektus, pabaigti darbus, tačiau jie vyko nesėkmingai, atmestinai. Atsakovės direktorė pripažino, kad darbai atlikti blogai, netinkamai, nesilaikant technologijų, darbai nepabaigti. 2017 m. gegužės 30 d. ieškovas el. paštu išsiuntė atsakovei pasiūlymą dėl situacijos išsprendimo, tačiau atsakovė nesutiko. 2017 m. birželio 14 d. ieškovas informavo atsakovę, jog nutraukia sutartį ir pareikalavo jam atlyginti patirtą žalą – 5499,41 EUR.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Aksinterier“ atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 1300,00 EUR skolą už rangos darbus, 136,50 EUR delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad šalių sudarytos rangos sutarties pagrindu atsakovė ieškovo gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti įtempiamųjų lubų montavimo darbus. Ieškovas išankstinį mokėjimą atliko 2017 m. vasario 3 d. Ieškovas 2017 m. vasario 1 d., dar nebūdamas įvykdęs esminės darbų pradžią nustatančios Sutarties sąlygos, t. y. nesumokėjęs avanso, ėmė reikšti atsakovei pretenzijas, jog darbai yra pilnai neužbaigti, reikalingos korekcijos. Atsakovė atliko darbus pilnai iki 2017 m. vasario 17 d. ir tą dieną šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą 2000,00 EUR sumai (mokėtinas likutis už atliktus darbus). Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte ieškovas pažymėjo, jog nesutinka su galutine darbų kaina ir priima darbus dalinai. Atsakovė, atsižvelgdama į ieškovo nurodytas pastabas kreipėsi į ieškovą prašydama paskirti jam priimtiną laiką, kad atsakovė galėtų atvykti į objektą atlikti pataisymo darbus, tačiau šalys bendro susitarimo nepasiekė. 2017 m. gegužės 26 d. statybos objekto apžiūros metu nutarta, jog atsakovė atliks (1) tik antro aukšto miegamojo kambario karkaso koregavimo (ties šviestuvu) darbus bei (2) užbaigimo LED profilio juostos, esančios vonioje, tvarkymo darbus. Kiti ieškovo nurodyti sprendiniai nėra atsakovės darbo rezultatas. Darbų trūkumai, kuriuos atsakovė visada siekė ištaisyti, sudaro tik nedidelę dalį darbų. Šių darbų trūkumų šalinimo sąmatos suma yra 100,00 EUR be PVM. Likusi darbų kainos suma (t. y. 1900,00 EUR) apima atsakovės tinkamai atliktus ir ieškovo priimtus darbus, todėl jie turėjo būti apmokėti. Tačiau ieškovas vengė su atsakove atsiskaityti. 2017 m. birželio 15 d. ieškovas, nesulaukęs sutartos darbų taisymo dienos, pateikė atsakovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Ieškovo nurodytą 2017 m. birželio 26 d., atsakovė atvyko į objektą dėl sutartų Darbų trūkumų šalinimo, tačiau atsakovė į objektą nebuvo įleista. Ieškovas nereagavo į atsakovės pasiūlymus dėl trūkumų taisymo, nuolaidos už darbus ir kt. už darbus neatsiskaitė. Ieškovui pasiūlyta kita situacijos sprendimo alternatyva, t. y. sumažinti darbų kainą pagal LR CK 6.665 str. 1 d. 2 p. (700,00 EUR). Po darbų kainos sumažinimo, ieškovo mokėtina darbų kaina sudaro 1300,00 EUR sumą, dėl to iš ieškovo priteistinas įsiskolinimas, sudarantis 1300,00 EUR.
5. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovei vykdant darbus, kasdien būdavo siunčiamos pastabos elektroniniu paštu. Atsakovė į pastabas nereagavo. 2017 m. vasario 17 d. atsakovės darbininkai pateikė atliktų darbų aktą su nurodyta mokėjimo suma, nors suma turėjo būti mažesnė, nes dalies darbų nereikėjo atlikti (neatliktas lubų montavimas garaže, sandėliuke ir katilinėje), atsakovė naudojo kai kurias ieškovo asmenines medžiagas (lubiniai profiliai, tvirtinimo medžiagos) ir kt. Atliktų darbų akte pažymėjo, kad nesutinka su mokėtina suma, kad darbai priimami dalinai, t. y. tik už avansiniu pavedimu pervestą sumą, nurodė esmines pastabas ir nekokybiškai atliktus/nepabaigtus darbus. Po bandymo priduoti darbus, atsakovės darbininkai lankėsi objekte, tačiau sutvarkyti ir pabaigti darbų nesugebėjo. Defektinis aktas pateiktas atsakovei 2017 m. vasario 28 d.. 2017 m. kovo 16 d. ir 2017 m. kovo 27 d. ieškovas informavo atsakovę, jog yra išvykęs iš Lietuvos. 2017 m. balandžio mėn. ieškovas fiziškai neturėjo galimybių susitikti su atsakove. 2017 m. gegužės 12 d. gavo iš atsakovės PVM sąskaitą-faktūrą už objekte nepabaigtus, nekokybiškus darbus, tačiau atsisakė sumokėti nurodytą sumą. 2017 m. gegužės 26 d. įvyko jo ir atsakovės atstovų susitikimas objekte, kurio metu atsakovė sutiko su pareikštomis pastabomis dėl darbų kokybės. 2017 m. gegužės 30 d. pateikė atsakovei pasiūlymą kaip viską išspręsti bei sutvarkyti, tačiau atsakovė su jo pasiūlymu nesutiko. Kadangi atsakovė nuolat pažeidinėjo jo kaip vartotojo teises, 2017 m. birželio 15 d. jis išsiuntė atsakovei pretenziją dėl sutarties nutraukimo. 2017 m. birželio 20 d. atsakovei buvo išsiųstas pranešimas gražinti sumokėtą avansą, padegti remonto bei kitas išlaidas. Atsakovės priešieškinyje pateikta darbų defektų šalinimo 100,00 EUR sąmata neatitinka realybės ir tikrovės. UAB „Menardis“ skaičiavime atsakovo darbų defektų šalinimo suma yra didesnė ir sudaro 3345,20 EUR.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Priteisė iš ieškovo J. K. atsakovei UAB „Aksinterier“ 1300,00 EUR skolos, 136,50 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1436,50 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš ieškovo J. K. atsakovei UAB „Aksinterier“ 32,00 EUR žyminį mokestį ir 2855,60 EUR išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovo J. K. valstybei 17,16 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog 790,17 EUR dydžio nuostoliai atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad realiai atsakovė pradėjo darbus tik 2017 m. sausio mėnesio viduryje, nes iki to laiko nebuvo atlikti kiti statybos darbai. Taigi, ieškovas nepagrindė prašymo priteisti iš atsakovės sumokėtus komunalinius bei nuomos mokesčius už butą Goštauto g. 5/Vasario 16-osios g. 2-43, Vilniuje, už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesį, t. y. už laikotarpį, kai atsakovė net nebuvo pradėjusi atlikinėti darbų ir už laikotarpį, kai darbai buvo atliekami.
8. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad yra sumokėjęs kam nors 320,00 EUR už laikiną apsigyvenimą remonto metu, išsikraustymą, pervežimą, šioje dalyje ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Pažymėjo, kad UAB „Menardis“ pateiktoje lokalinėje sąmatoje taip pat nurodomos išlaidos daiktų, spintelių, lovų išnešimui, išvežimui ir saugojimui. Tačiau lokalinėje sąmatoje nurodoma kita suma – 180,00 EUR.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors ieškovas tvirtina, kad UAB „Menardis“ ištaisė atsakovo nekokybiškai atliktų darbų trūkumus ir už tai jis UAB „Menardis“ sumokėjo daugiau negu 3 tūkstančius eurų, teismui nepateikta jokių įrodymų kokia suma buvo sumokėta UAB „Menardis“ už defektų šalinimą. Teismui pateikta UAB „Menardis“ lokalinė sąmata neįrodo, kad joje nurodyta 3345,20 EUR suma buvo UAB „Menardis“ sumokėta. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog tarp ieškovo ir atsakovės sudarytoje sutartyje nurodyta 2950,00 EUR darbų kaina, o UAB „Menardis“ lokalinėje sąmatoje nurodyta nekokybiškai atliktų darbų šalinimo kaina yra 3345,20 EUR, tačiau byloje nustatyta, kad dalį atliktų darbų ieškovas yra priėmęs, nurodydamas, jog dalis darbų atlikta tinkamai (nors negalėjo tiksliai nurodyti kokia dalis darbų atlikta tinkamai). Šalinant nekokybiškai atliktus darbus paties ieškovo paaiškinimais pirmame aukšte nebuvo keičiamos įtempiamos lubos, atsakovei nebuvo sudarytos galimybės ištaisyti, ieškovo tvirtinimu, nekokybiškai atliktų darbų trūkumus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, jog šioje dalyje ieškinys negali būti tenkinamas. Įvertinęs, jog ieškovas pripažino, kad dalis darbų buvo atlikta tinkamai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimą priteisti iš atsakovo sumokėtą 950,00 EUR avansinį mokėjimą.
10. Įvertinęs A. M., kuris buvo paskirtas objekto – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos techniniu prižiūrėtoju paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino jo 2017 m. vasario 28 d. surašytą ataskaitą, kadangi jokia dokumentacija dėl įtempiamų lubų įrengimo jam nebuvo pateikta, pagal parodymus jis net nežino kada šie darbai buvo atlikti, būtent ieškovo prašymu jis buvo atvykęs užfiksuoti neva netinkamai atliktus darbus. Reikalavimą dėl 94,04 EUR delspinigių priteisimo pirmosios instancijos teismas atmetė atsižvelgdamas į tai, kad darbai nebuvo užbaigti ne dėl atsakovo kaltės.
11. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovė dalį darbų atliko tinkamai, kad ieškovas vengė sudaryti atsakovei sąlygas ištaisyti, ieškovo tvirtinimu, netinkamai atliktų darbų trūkumus, tai kad ieškovas negali tiksliai nurodyti kokia dalis darbų atlikta tinkamai, o atsakovė prašo priteisti iš ieškovo ne visą sutartyje nurodytą sumą, pirmosios instancijos teismas priešieškinį dėl 1300,00 EUR priteisimo tenkino. Vadovaudamasis CK 6.258 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 0,06 proc. dydžio delspinigių sumą (Sutarties 5.3.3. punktas) už laikotarpį nuo 2017-08-18 iki 2018-02-09 (priešieškinio pateikimo diena), viso – 136,50 EUR.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas J. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas teismo sprendime išvadą, apie ieškovo neįrodytas aplinkybes bei jo pareigą tai įrodyti, įgyvendindamas CPK 159 str., 160 str. privalėjo pasiūlyti ieškovui, nustatęs, kad kilusiam ginčui išspręsti yra reikšmingos aplinkybės susijusios su pinigų sumokėjimu, ar atliktų/neatliktų darbų trūkumais, pateikti atitinkamus įrodymus. Taigi, bylą nagrinėjęs teismas esmingai pažeidė procesines teisės normas, nes tinkamai neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų žalos padarymo aplinkybių, nedavė nurodymo dėl įrodymų pateikimo apie tas žalos padarymo aplinkybes, kurias vėliau vertino. Apeliantas pripažįsta, jog neatstovaujamas profesionalaus teisininko netiksliai įvardino patirtus nuostolius, ko pasekmėje, juos tikslina. Apeliantas pažymi, jog viso proceso metu iš ieškovo nebuvo reikalaujama pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žalos dydis, todėl jie teiktini apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje surinktų įrodymų tarpusavyje, nurodydamas jog ieškovas neva dalį darbų priėmė ir neįrodė atsakovės padaryto broko. Ieškovas nuolat rašė el. laiškus atsakovei su pastabomis dėl nekokybiškų darbų. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte ieškovas nurodė pastabas, kurios yra kritinės. Nors kaip teigia pirmosios instancijos teismas, dalis darbų iš ties atlikta, kažkas pakabinta ant lubų, tačiau tai nereiškia, jog tinkamai. O mokėti už nors ir atliktus, tačiau netinkamai darbus, nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo rašytų el. laiškų turinio, juose įvardytų defektų, kartu su UAB „Menardis“ lokaline sąmata, iš kurios matyti, jog ieškovo išdėstytos pastabos buvo teisingos, nes būtent UAB „Menardis“ jas šalino ir atliko „broko“ šalinimo darbus. Tai sudaro pagrindą laikyti, jog byla neišnagrinėta, buvo nagrinėjama paviršutiniškai vertinant pateiktus įrodomus.
15. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė ir materialinės teisės pažeidimų, netinkamai aiškindamas ir taikydamas civilinio kodekso normas, reglamentuojančias rangą. Nevertino šios bylos vartotojų teisių apsaugos kontekste, visiškai neatsižvelgta į tai, kad šiuo atveju taikytinos vartojimo rangos santykius reglamentuojančios normos. Teismas taip pat nevertino, jog atsakovė pripažino įvardytus defektus, sutiko juos pašalinti ir sumažinti kainą. Apelianto vertinimu, po to kai sutartis nutraukta, jokių trūkumų šalinimo iš atsakovės, ieškovas neturėjo priimti.
16. Apelianto vertinimu, atsakovės priešieškinis tenkintas be jokio teisinio pagrindo. Atsakovei teko pareiga įrodyti kokia tariama dalis darbų atlikta, už kurią atsakovė priešieškiniu prašo priteisti pinigų. Atsakovė to neįrodinėjo, o prašė priteisti susigalvotą pinigų sumą - 1300 EUR, kuri nėra nei šalių suderinta, nei paremta byloje esančiais įrodymais. Atsakovė, pagal Sutarties 1 punktą turėjo pateikti eskizą (darbų atlikimo techologiją), tačiau šio taip ir nepateikė. Taigi, nesuderinus darbų atlikimo technologijos, nepateikus eskizo, ir darbams esant netinkamos kokybės, ieškovas prarado bet kokią galimybę gintis. Ši sąlyga suformuluota rašytinės formos šalių sutartyje, todėl sutarties įvertinimas yra teismo pareiga.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo reikšmingų bylos išnagrinėjimui aplinkybių, neidentifikavo ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdžio ir byloje taikytinų šiuos santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą procesinį sprendimą.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Aksinterier“ prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui ne kartą siūlė pateikti savo reikalaujamos nuostolių sumos patyrimą pagrindžiančius dokumentus. Apeliantas ieškinyje buvo deklaratyviai nurodęs neva patirtų nuostolių dydį, tačiau teismui nepateikė jokių paaiškinimų ir/ar įrodymų apie nuostolių susidarymą. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas vykdė LR CPK 159 str., 160 str. numatytas pareigas ir sudarė sąlygas pateikti savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Teismas vertino tarpusavyje ne tik apelianto, bet ir atsakovės teikiamus rašytinius įrodymus, kurie buvo priešingi vieni kitiems. Apelianto minimų 2017 m. vasario mėn. siųstų elektroninių laiškų metu dar vyko darbų procesas, darbai nebuvo užbaigti, todėl pastabų reiškimas buvo nesavalaikis. Iki 2017 m. vasario 20 d. atliktų darbų akto pasirašymo reiškiamos pastabos iš esmės buvo pašalintos. Tai patvirtino ir pats apeliantas atliktų darbų akte pažymėdamas tik du trūkumus. Tačiau vėliau byloje apeliantas pateikė UAB “Menardis” lokalinę sąmatą, kurioje buvo nurodyta kur kas daugiau neva taisytinų trūkumų ir UAB “Menardis atliktinų darbų. Didžioji dalis šioje sąmatoje nurodytų darbų apskritai nebuvo niekaip susiję su atsakovės atliktų darbų apimtimi ar kokybe. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatęs rašytinių įrodymų (atliktų darbų akto) ir apelianto parodymų prieštaravimus siekė juos pašalinti, kvietė liudyti techninės priežiūros vadovu paskirtą A. M. ir pagrįstai jo parengtą ataskaitą ir statybos darbų žurnalo turinį vertino kritiškai. Apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neįvardijo atsakovės atliktų darbų tariamų trūkumų lokalizacijos ir/ar pobūdžio. Apeliantas nėra pateikęs nei vieno patikimo įrodymo, kuris pagrįstų jo deklaruojamų 3345,20 EUR dydžio nuostolių buvimą ir priežastinį ryšį tarp nuostolių ir atsakovės atliktų darbų. Esamoje situacijoje vieninteliai ir pagrįsti laikytini trūkumai, kuriuos apeliantas yra nurodęs 2017 m. vasario 20 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte. Dėl šių darbų trūkumų šalinimo apeliantui yra atlyginta sumažinant galutinę darbų kainą 700,00 EUR. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kurie neva patvirtina, kad apeliantas UAB “Menardis” sumokėjo 3345,20 EUR už savo deklaruojamų trūkumų šalinimo darbus. Tačiau pateikti kasos pajamų orderio kvitai neatitinka tokiems dokumentams keliamų privalomų turinio reikalavimų, galima spręsti apie dokumentų surašymą atgaline data.
20. Atsakovė pažymi, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog priešieškiniu reikalaujama skolos suma apskaičiuota remiantis objektyviais duomenis. Apelianto nurodyti teiginiai, jog atsakovo reikalaujama skolos suma nepagrįsta, nebuvo aišku kokia dalis darbų atlikta tinkamai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, jog apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kurie turėjo egzistuoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šių dokumentų pateikimas yra pavėluotas, todėl apelianto pateikti dokumentai apeliacinėje instancijoje nepriimtini. Apeliantas apeliaciniame skunde be teisėto pagrindo patikslino savo deklaruojamų nuostolių dydį, kadangi ieškinio pagrindo keitimas šioje proceso stadijoje yra negalimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo apeliacinio skundo ribose.
22. Apeliantas prašo teismo prijungti prie bylos naujus įrodymus, t.y. UAB „Menardis“ sąskaitą – faktūrą ir apmokėjimo kvitus. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-38-969/2015).
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį bei jų reikšmę nagrinėjamai bylai, skundžiamo sprendimo motyvus, kuriais atmestas ieškinys, aplinkybę, jog ieškovas nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko pirmosios instancijos teisme, nenustatęs apelianto procesiniame elgesyje piktnaudžiavimo bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog siekiant visapusiško ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo yra pagrindas prijungti prie bylos apelianto pateikiamus įrodymus.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmetus ieškovo ieškinį ir tenkinus priešieškinį iš ieškovo priteista skola už atliktus darbus.
25. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 559, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti įtempiamų lubų montavimo darbus patalpose adresu (duomenys neskelbtini), pasitelkęs savo pajėgas, instrumentus, o ieškovas įsipareigojo sukurti atsakovei būtinas darbų atlikimui sąlygas, priimti darbų rezultatą ir apmokėti paslaugas laiku pagal Sutartį (Sutarties 1.1. p.). Darbų kaina buvo sulygta 2950,00 EUR (Sutarties 2.2. p.), kurią ieškovas turėjo apmokėti tokiomis dalimis: (1) 30 proc. darbų kainos, t. y. 950,00 EUR suma sumokama prieš pradedant darbus, (2) likusi 2000,00 EUR suma sumokama po darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 2.1.1. p., 2.1.3. p.). Šalys susitarė, kad darbai pradedami po išankstinio apmokėjimo, nurodyto Sutarties 2.3 punkte gavimo (950,00 EUR) (Sutarties 3.1. p.). Atsakovė darbus pradėjo 2017 m. sausio 16 d., šalims papildomai susitarus dėl darbų pradžios perkėlimo. Ieškovas išankstinį mokėjimą atliko 2017 m. vasario 3 d. Ieškovas 2017 m. liepos 17 d. pasirašė Baigiamąjį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, jame nurodė, kad darbus priima dalinai, nurodė darbų trūkumus. Tarp šalių vyko derybos dėl atliktų darbų trūkumų pašalinimo, tačiau ieškovas atsisakė sudaryti atsakovei sąlygas pašalinti jo nurodomus netinkamai atliktų darbų trūkumus. Ieškovas 2017 m. birželio 15 d. raštu informavo atsakovę, kad vienašališkai nutraukia 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytą sutartį. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės žalą, kuri kilo dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo ir su tuo susijusių išlaidų. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo skolą už tinkamai atliktus rangos darbus.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė, jog nuostoliai dėl komunalinių mokesčių ir buto nuomos iki atsakovei pradedant darbus atsirado būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodė, jog prašomi priteisti nuostoliai už apgyvendinimą remonto darbų metu bei defektų šalinimą iš tiesų buvo sumokėti ieškovo nurodytiems asmenims. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalis darbų buvo atlikta tinkamai, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti iš atsakovės sumokėtą 950,00 EUR avansinį mokėjimą bei įvertinęs tai, kad ieškovas negali tiksliai nurodyti kokia dalis darbų atlikta tinkamai bei tai, kad atsakovė prašo priteisti iš ieškovo ne visą sutartyje nurodytą sumą, priešieškinį dėl 1300,00 EUR priteisimo tenkino.
27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, tinkamai neištyrė ir nenustatė visų reikšmingų žalos padarymo aplinkybių, nepasiūlė šalims pateikti įrodymų apie tas žalos padarymo aplinkybes, kurias vėliau vertino, neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą ir nesiaiškino kokia darbų dalis buvo atlikta ir ar ji atlikta tinkamai, ryšium su ieškovo pateikta UAB „Menardis“ defektų šalinimo lokaline sąmata. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas, visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas šiuo atveju laikytinas vartotoju, o priešieškinį tenkino atsakovei nepagrindus prašomos priteisti sumos už atliktus darbus.
28. Pažymėtina, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimui yra įtvirtinti CPK 270 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.
29. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šalių pareikštų reikalavimų neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
30. Pažymėtina, jog CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateikiamą statybos rangos sutarties sampratą šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Kai rangos darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis) numatytos CK 6.672 straipsnio 1 dalyje nustatant, jog pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis).
31. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovo atliktų įtempiamų lubų montavimo darbų ieškovui priklausančiame gyvenamajame name apimties ir jų kokybės. Ieškovas ieškiniu reikalavo priteisti žalą atsiradusią dėl netinkamai atsakovo atliktų darbų, t.y. sumontuotų įtempiamų lubų, kurią sudaro darbų trūkumų šalinimo ir ieškovo laikino apgyvendinimo remonto metu kaštai, sumokėtas avansas. Pirmosios instancijos teismas, neatlikęs žalai priteisti būtinų sąlygų egzistavimo analizės, ieškovo ieškinį atmetė iš esmės remdamasis argumentais, jog ieškovas neįrodė nuostolių dydžio, t.y. nepateikė apmokėjimus patvirtinančių dokumentų, pateikiamuose dokumentuose yra prieštaravimų ir kt. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje iš esmės nėra ginčo, jog dalį darbų atsakovė atliko su trūkumais. Statybos objekto 2017 m. gegužės 26 d. apžiūros akte nurodyta, jog atsižvelgiant į užsakovo pareikštas pastabas, 2017 m. gegužės 23 d. buvo sudaryta komisija ir atlikta objekto apžiūra, kurios metu nuspręsta sutartu laiku atlikti įtempiamų lubų taisymo darbus. Taigi, kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas siekdamas pagrįsti savo reiškiamus reikalavimus pateikė tik lokalinę darbų trūkumų sąmatą, o reikalavimui dėl išlaidų už kito būsto nuomą priteisimo nepateikė jo nuomos sutarties, savaime nereiškia, kad ieškovas nepatyrė jokios žalos ir nesuponuoja išvados, jog įrodinėjimo procesas turi būti įgyvendintas tik apsiribojant pačių šalių į bylą jau pateiktais įrodymais. CPK 8 straipsnis nustato, kad teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta.
32. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina žalos fakto, nepakankamai motyvuota. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kodėl ieškovas priėmė tik dalį darbų, kokia šių darbų vertė, netyrė ir nenustatė, kokia apimtimi priimti atlikti statybos darbai yra su trūkumais, ar dalį jų pašalinimo atsakovė, kokią trūkumų dalį pripažįsta pati atsakovė, ar būtent dėl šių atsakovės atliktų darbų ieškovas pasitelkė kitus rangovus, taisė trūkumus ir patyrė nuostolius bei kokia jų reali vertė. Pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų galima daryti išvadą, jog tarp šalių apkritai yra ginčas ir dėl to, kokie darbai apima šalių susitarimą. Pavyzdžiui 2017 m. gegužės 30 d. laiške ieškovas atsakovei išdėsto kokia tvarka, jo nuomone, turėtų būti šalinami defektai, o atsakovė 2017 m. gegužės 31 d. atsakyme į šį laišką nurodo, jog „1 aukšte, kur gartraukis plati anga ir karkasas pagal sutartį nebuvo numatyti“, minėtame laiške atsakovė taip pat nurodo, jog „1 aukšte, kur yra skirtingų lubų medžiagų sujungimas problema yra atitinkamai nesuderinti darbai tarp skirtingų vykdytojų, kas yra užsakovo pareiga“. Procesiniuose dokumentuose ir pateiktuose el. laiškuose ieškovas nurodė, jog dalies darbų nereikėjo atlikti (neatliktas lubų montavimas garaže, sandėliuke ir katilinėje), atsakovė naudojo kai kurias ieškovo asmenines medžiagas (lubiniai profiliai, tvirtinimo medžiagos). Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nesiaiškino. Atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė savo sudarytą darbų trūkumų šalinimo sąmatą, kurioje trūkumų šalinimas įvertintas 100 EUR, tuo tarpu ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje trūkumų šalinimo darbai įvertinti daugiau nei 30 kartų didesne suma, t.y. 3345,20 EUR. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ieškovo ir atsakovo pateiktas trūkumų šalinimo sąmatas, aiškintis ar esant atitinkamiems defektams lubas buvo galima pataisyti ar buvo reikalingas jų išmontavimas ir jeigu taip, tai kokia šių darbų reali vertė. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių priimdamas skundžiamą sprendimą nesiaiškino, o joms išsiaiškinti reikalingi detalūs šalių paaiškinimai, papildomų duomenų reikalavimas ir išsami jų analizė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatskleidus visų paminėtų aplinkybių, taip pat nepagrįstu ir nemotyvuotu laikytinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio tenkinimo. Skundžiamu sprendimu iš ieškovo buvo priteista atsakovės nurodoma suma už atliktus darbus, nevertinant kokie byloje esantys įrodymai šią sumą pagrindžia ir neišsiaiškinus kokius konkrečiai darbus atsakovė atliko, kokia apimtimi jie priimti ieškovo, kokia šių darbų vertė ir kokie trūkumai.
33. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tuo atveju, jeigu neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).
34. Dėl nurodytų neištirtų ir neįvertintų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, reikalautinų įrodymų gavimo galimybių yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ir fakto klausimus, tačiau pagal nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme iš esmės. Neištirtų ir neįvertintų bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymui būtina išklausyti šalių paaiškinimus dėl atliktų ir priimtų darbų apimties ir jų vertės, konkrečių šių darbų defektų bei jų šalinimo kaštų įvertinant šalių pateiktas sąmatas, atsakovės įsipareigojimų apimtį bei ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus. Išsiaiškinus šias aplinkybes, bus galima nustatyti ieškovo nuostolių egzistavimo faktą bei jų dydį, lemiantį priešieškinio reikalavimų pagrįstumą. Taigi, bylą nagrinėjant iš naujo turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės šiuo aspektu, o po jų esminio ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
35. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teisme pareikšdamas ieškinį netiksliai įvardijo nuostolių, kilusių dėl atsakovo veiksmų dydį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus. Ieškinio dalyką ar pagrindą ieškovas turi teisę pakeisti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, jog byla grąžinama naujam nagrinėjimui, ieškovo prašomos priteisti žalos dydžio klausimas spręstinas ieškovui tikslinant ieškinį įstatyme nustatyta tvarka.
36. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla visa apimtimi perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nepaskirsto bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant galutinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.