Panevėžio apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl praleisto termino atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu pagal pareiškėjos S. M. prašymą, suinteresuotas asmuo V. K., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius), pateiktoje išvadoje (b. l. 23, 24) nurodė, kad 2020 m. gruodžio 29 d. Skyriuje buvo gautas Rokiškio rajono l-ojo notarų biuro 2020 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. S-55 dėl nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisių, kuriame buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. K., 2020 m. gruodžio 21 d. buvo užvesta paveldėjimo byla ir jo nepilnametis sūnus V. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), yra įstatyminis įpėdinis ir turi teisę paveldėti dalį turto. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.163 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai, Skyriaus specialistė 2021 m. sausio 7 d. telefonu susisiekė su nepilnamečio vaiko V. K. įstatyminiu atstovu t. y. vaiko motina S. M. ir supažindino ją su gauta informacija. Telefoninio pokalbio metu, S. M. paaiškino, jog nežinojo, kad jos sūnus V. K. yra įstatyminis įpėdinis, nes su vaiko tėvu A. K. ryšių nepalaikė apie 12 metų. Žinojo tik, kad A. K. yra miręs. S. M. buvo išaiškintos jos, kaip vaiko atstovo pagal įstatymą, teisės nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Atsižvelgiant į tai, kad yra ginami nepilnamečio interesai, Skyriaus vertinimu, aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės laikytinos svarbiomis dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

Skyriaus duomenimis, S. M. tinkamai įgyvendina tėvų valdžią numatytą CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, savo nepilnamečio sūnaus V. K., atžvilgiu. Iki 2021 m. birželio 8 d. galimų vaiko teisių pažeidimų šeimoje nustatyta nebuvo. Šeimai atvejo vadyba netaikoma, socialinės paslaugos neteikiamos. Vaiko motina užtikrina vaiko visišką socialinį apibrėžtumą ir socialines garantijas. Skyrius neturi informacijos, jog šiuo sandoriu būtų pažeisti pareiškėjos nepilnamečio vaiko V. K. teisės ir teisėti interesai.

Motyvuojamoji dalis

CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kaip matyti iš teisinio reguliavimo, palikimo priėmimas pagal turto apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad apie palikėjo A. K. skolas bei apie jo turtinę padėtį nieko nežino, išskyrus tai, kad, kad jis turi nekilnojamojo turto, todėl prašo leisti priimti palikimą pagal turto apyrašą. Skyriaus vertinimu, pareiškėjos pasirinktas palikimo priėmimas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, geriausiai apsaugo nepilnamečio vaiko interesus, todėl tokiam palikimo priėmimo būdui Skyrius neprieštarauja.

Pateiktas pareiškimas tenkintinas.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau šis terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnamečio V. K., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 3,5,6). N. V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) yra palikėjo A. K. sūnus, tai yra įstatyminis pirmosios eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. K. tėvai yra pareiškėja S. K., po santuokos priėmusi pavardę – M., ir A. K. (b. l. 3, 4). Iš Testamentų registro 2021 m. gegužės 10 d. išrašo duomenų matyti, kad palikėjo A. K. palikimą po jo mirties priėmė V. K. (b. l. 14-15).

Bylos duomenimis pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą pas notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti jos vaiko V. K. vardu nesikreipė.

Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio V. K. vardu priimti po jo tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi 2020 m. gruodžio 29 d. ir yra praleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėja nurodo, jog nesuprato, kad po A. K. mirties turi kreiptis į notarinę kontorą dėl paveldėjimo sūnaus vardu, apie tai ją informavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja 2021 m. sausio mėn., kuri paaiškino, kad pareiškėja turi kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos. VGTPT Šiaulių skyriaus sprendimas buvo priimtas 2021 m. balandžio 14 d., po ko paskirtasis advokatas ir pradėjo rinkti įrodymus bei ruošti procesinius dokumentus teismui. Be to, tėvas su sūnumi nebendravo ir kartu negyveno, su palikėju pareiškėja kartu taip pat nebegyveno, ji buvo sukūrusi kitą šeimą.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl nepilnamečio vaiko vardu palikimo priėmimo, mirus sūnaus tėvui, t. y. tėvas su sūnumi nebendravo, su palikėju pareiškėja kartu nebegyveno, ji buvo sukūrusi kitą šeimą, ji nesuprato, kad reikia kreiptis dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko, o sužinojusi netrukus kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos, laikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių ji praleido CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą priimti palikimą vaiko vardu.

Remiantis išdėstytu, pareiškėjos prašymas tenkintinas – atnaujintinas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas S. M. nepilnamečio V. K. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.57 straipsnis).

Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

Įpėdinio, tiek paveldinčio teisę į privalomąją palikimo dalį, tiek pagal testamentą ar įstatymą, teisinis statusas yra vienodas, todėl nepilnametis, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo, paveldi ne tik palikėjo turtą, bet ir jo skolas, jei tokių esama. Pagal CK 5.52 straipsnį padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu priėmus palikimą pagal sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad paveldėtojo teisių ir pareigų apimtis priklauso nuo palikimo priėmimo būdo, išduodamas leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio turtinius interesus, gali nurodyti konkretų palikimo priėmimo būdą.

Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis A. K. vardu iki jo mirties buvo registruotas šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)

Iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ esančių duomenų nenustatyta, kad palikėjas turėjo skolų kreditoriams. Tik suinteresuotas asmuo V. K. nurodė, kad buvo susidaręs A. K. 2571 Eur išlaikymo įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas, neturėdamas pakankamai duomenų apie tai, kokia yra konkreti paveldimo turto vertė ir koks yra konkretus palikėjo skolinių įsipareigojimų mastas, negali nustatyti, ar palikimo priėmimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, jog išlieka rizika, kad nepilnamečio paveldėtos skolos gali viršyti paveldėtą turtą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes laikytina, kad geriausius nepilnamečio vaiko interesus nagrinėjamu atveju atitinka palikimo priėmimas pagal apyrašą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje 2021 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. 7SD-3623 nurodoma, kad pareiškėjos pasirinktas palikimo priėmimas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, geriausiai apsaugo nepilnamečio vaiko interesus, todėl tokiam palikimo priėmimo būdui Skyrius neprieštarauja.

Suinteresuotas asmuo V. K. nurodė, jog neprieštarauja, kad nepilnamečio vardu palikimą priimtų atstovas pagal įstatymą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas tenkintinas – pareiškėjai išduotinas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko V. K., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį po jo tėvo A. K., mirties (duomenys neskelbtini) pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 straipsnis, CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras, pateikus jam pareiškimą ir šią teismo nutartį (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjai nurodytina, kad ji turi pateikti antstoliui visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti (CK 5.53 straipsnio 4 dalis), o po turto apyrašo sudarymo, sužinojus apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, nedelsiant kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo (CK 5.53 straipsnio 7 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-850-3098 (b. l. 16-17,18), pareiškėja S. M. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų minėtai tarnybai (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 578, 582 straipsniais teismas

nutaria:

pareiškėjos S. M. prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą nepilnamečio sūnaus V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą po jo tėvo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Leisti S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priimti palikimą nepilnamečio vaiko V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį po jo tėvo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Nurodyti pareiškėjai, kad dėl vykdomojo pavedimo sudarymo ji turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, o gavus šį pavedimą, turi pateikti antstoliui visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti, o po turto apyrašo sudarymo sužinojus apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, nedelsiant kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.