Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-442-1072/2023 Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19

2023 m. gruodžio 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. I. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. RV-25-2899, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. G. I. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir nuteistas laisvės atėmimu dvylikai metų. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi nuteistojo G. I. apeliacinis skundas atmestas.

3. Nuteistajam G. I. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. liepos 1 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. liepos 1 d., du trečdalius laisvės atėmimo bausmės G. I. atliko 2020 m. liepos 1 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugpjūčio 30 d. – dešimt mėnesių viena diena.

5. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi nuteistojo G. I. skundas dėl Komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Skundu nuteistasis G. I. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Pasak nuteistojo, kalinimo laikas yra pakankamai ilgas ir priartėjo prie pabaigos. Neatliktos bausmės laikas – septyni mėnesiai, nebėra reikšmingas, jo atžvilgiu bausmės tikslai yra pasiekti. Nuteistasis sutinka su apylinkės teismo teiginiais apie tai, kad tik paskutiniu metu jis deda pastangas pasikeisti, t. y. užimtumo veiklose pradėjo aktyviau dalyvauti nuo 2020 metų, taip pat visai neseniai pradėjo savanoriškai dengti ieškinius. Jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, paskutinį kartą nuobaudą gavo prieš daugiau kaip pusantrų metų. Nuteistojo teigimu, jis pripažįsta klaidas, žino savo elgesio bruožus ir stengiasi valdyti negatyvius impulsus.

6.2. Nuteistasis, remdamasis apylinkės teismo nutartimis panašiose bylose, pažymi, kad teigiama aplinka, o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ateityje, jo resocializacijai, pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jo atžvilgiu vykdoma probacija, įsipareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens sugrąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimu.

6.3. Nuteistasis skunde taip pat remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis valstybėms narėms Rec (92) 16 „Dėl Europos bendruomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“, kuriose nurodoma, kad sankcijų vykdymas pačioje bendruomenėje, o ne izoliavus nuo jos, laikui bėgant gali geriau apsaugoti visuomenę. Visuomenė saugi, kai joje integruotai gyvena ir teisti asmenys, o lygtinis paleidimas, kaip maksimali sąlyginio įkalinimo atvėrimo forma, sudaro galimybes siekti asmens integracijos, kuri yra ir visuomenės interesas bei ilgalaikėje perspektyvoje didina visuomenės saugumą. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija ,,Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“ taip pat numato, kad pirmenybė pataisos procese turi būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.

7. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. I. skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų detaliai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis, be kita ko, šio straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje.

10. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad G. I. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. I. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju, norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau, apygardos teismo vertinimu, skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

11. Iš nuteistojo skundo turinio matyti, jog nuteistasis G. I. savo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką iš esmės sieja su tam tikrų pozityvių veiksmų atlikimu ir nustatyta vidutine nusikalstamo elgesio rizika. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, kad vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, tačiau pastaruoju metu jis deda pastangas pasikeisti, ką pagrįstai pažymėjo ir žemesnysis teismas. Šiuo aspektu pastebėtina, kad būtent aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas pastebimas prieš Komisijos svarstymus dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam ar po to, kai teismo nutartimis buvo netenkinti jo skundai dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Todėl tokia nuteistojo motyvacija įsitraukti ir dalyvauti įvairiose programose gali būti susijusi ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką, taip ją siekiant sumažinti, o labiau formaliais pagrindais. Skunde nurodyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie tai, kad jis daro teigiamas išvadas ar stengiasi daryti akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pritartina žemesniojo teismo pateiktam vertinimui, jog pastaruoju metu G. I. elgesys keičiasi labiau teigiama linkme, o tai, aukštesniojo teismo manymu, patvirtina tik realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pozityvūs elgesio pokyčiai šiuo metu nevertinti nei kaip ilgai besitęsiantys, nei kaip nuoseklūs, todėl jie neleidžia manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kurį toliau būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo skundo argumentai, kuriais teigiama, kad jis daro teigiamas išvadas, atmetami kaip nepagrįsti.

13. Nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau laisvės atėmimo vietų įstaigoje nedirba ir neieško galimybių įsidarbinti, taigi struktūrizuotoje aplinkoje turi neigiamą nuostatą į darbinę veiklą, nepaisant to, kad pateikė dokumentus, patvirtinančius galimybę dirbti laisvėje. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai pakankamai reikšmingos aplinkybės, galinčios daryti įtaką rizikai nusikalsti pakartotinai. Maža to, tiek iš skundžiamos nutarties, tiek iš asmens bylos matyti, kad tęstinių nuteistojo veiksmų reikalauja tokie kriminogeniniai veiksniai kaip darbo patirties stoka, neigiama nuostata į darbą pataisos įstaigoje, turimi nemenki įsiskolinimai, iš esmės tiesiogiai susiję su nusikalstama veika (nužudymu) ir iš to kilusiomis pasekmėmis – materialine atsakomybe, o tai kartu tiesiogiai siejasi su darbine veikla. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad pats nuteistasis motyvacijos dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nerodė, iš esmės per vienuolikos metų bausmės atlikimo laikotarpį pataisos įstaigoje nedirbo, maža to, artėjant laisvės atėmimo bausmės pabaigai pateikė prašymą verstis individualia veikla, tačiau gavęs leidimą, jos nevykdė, tik patvirtina, kad tai gali būti labiau susiję ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką, mažinant ją, ir tikru siekiu verstis darbine veikla, o labiau formaliais pagrindais ar tai, kas jam asmeniškai naudinga. Nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos. Po paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo matyti, kad kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, už kurių mažinimą atsakingas tik pats nuteistasis, išliko tie patys, nuteistasis nedalyvavo jokiose reabilitacijos priemonėse ar siekė dengti turimus įsiskolinimus. Tai, kad, pasak nuteistojo, jis daro teigiamas išvadas, pripažįsta savo klaidas, nepakanka pripažinti kaip padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką šios nutarties priėmimo metu. Šiuo atveju esantis gana didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo resocializacijos procesas vis dar nėra baigtas.

14. Pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. I. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas dvidešimt du kartus, paskutinį kartą buvo baustas 2022 m. balandžio 8 d., o skatintas tik devynis kartus, paskutinį kartą – 2021 m. birželio 9 d., taigi nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pavyzdingumu nepasižymėjo. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad net įvertinus faktą, jog pastaruoju metu yra stebima labiau teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminių poveikio priemonių skaičius, jų santykis, tai, kad G. I. darė pažeidimus ne vien tik laisvės atėmimo bausmės pradžioje, rodo nepakankamą ir nestabilią nuteistojo elgesio korekciją bei kelia pagrįstas abejones, kad jis stengiasi elgtis išskirtinai teigiamai, ką teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Nors nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, visgi ši aplinkybė nėra išskirtinė, kadangi toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

15. Svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

16. Aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad skunde minimomis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus. Be kita ko, svarbia aplinkybe, sprendžiant dėl nuteistojo G. I. skundo pagrįstumo, laikytina ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai. Tokia aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

17. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, priešingai, nei tvirtinama skunde, įvertinus aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

18. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, žemesnės instancijos teismas nepažeidė teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. I. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.