Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui T. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė A. J. mirė (duomenys neskelbtini) ( 8 b. l.), po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (9 b. l.). Po palikėjos mirties liko pareiškėjo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (17 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, jog kitas nekilnojamasis turtas, kuris yra registruotas pareiškėjo vardu, priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise (14-21 b. l.). Žemės sklypai unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)., įgyti pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. J. santuokos metu, (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad į šį turtą pretenduotų kiti paveldėtojai byloje nėra.

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Nustatyta, kad po pareiškėjo sutuoktinės A. J., mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. Suinteresuotas asmuo T. J. (palikėjos sūnus) į motinos palikimo dalį nepretenduoja. Nagrinėjamu atveju į palikėjo palikimą pretenduoja tik jos sutuoktinis. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjos mirties dieną sutuoktiniai gyveno kartu, naudojosi santuokos metu įgytais nekilnojamaisiais ir kilnojamaisiais daiktais, todėl darytina išvada, jog mirus palikėjai, jos turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktiniui, kuris faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą. Minėtą aplinkybę patvirtina tai, jog pareiškėjas santuokos metu įgytu turtu naudojasi, jį prižiūri, moka mokesčius (26 b. l.).

Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties likdamas gyventi palikėjos paskutinėje gyvenamojoje vietoje, perimdamas jos asmeninius daiktus, elgdamasis su jais kaip savininkas, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po jo sutuoktinės A. J. mirties atsiradusį palikimą jis priėmė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė jos sutuoktinis Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.