Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-16 · Administracinė byla Nr. eI-3028-609/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-16
Bylos Nr.
eI-3028-609/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01757-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Fast Bunkering
Atsakovas
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Trečiasis asmuo
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Vytautas Vitis
Kategorijos
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-3028-609/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01757-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės, Remigijaus Armino,

sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Fast Bunkering Klaipėda atstovui advokato padėjėjui Vytautui Vičiui,

atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Laimutei Mikužienei,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Lilijai Gustainytei,

išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Fast Bunkering Klaipėda skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Fast Bunkering Klaipėda (toliau- UAB Fast Bunkering Klaipėda) prašo panaikinti atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-07-08 sprendimą Nr. (6.5)-D2-2660 „Dėl UAB „Fast Bunkering Klaipėda“ prašymo sumokėti palūkanas“ bei atsakovę įpareigoti pareiškėjai sumokėti 3475,77 Eur dydžio palūkanas.

Šalies argumentai

Skunde nurodė, jog Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2013-09-30 sprendimu Nr. S-155 (7-155/2013) kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, kuris atsakytų į klausimą, ar Direktyvos 2006/112/EB 148 straipsnio a punkto nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad šio punkto nuostatos dėl atleidimo nuo PVM yra taikomos ne tik tiekimams laivo, naudojamo navigacijoje atviroje jūroje, operatoriui, kuris sunaudoja šias prekes kaip laivo atsargas, bet ir tiekimams ne laivo operatoriui, kai tiekimo momentu iš anksto žinoma ir tinkamai nustatyta galutinė prekių paskirtis ir mokesčių administratoriui pagal teisės aktų reikalavimus pateikiami tai patvirtinantys įrodymai. 2015-09-03 buvo gautas ESTT atsakymas, kuriame konstatuota, kad: „<...> tokiomis kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis šis neapmokestinimas gali būti taikomas, jeigu nuosavybės teisės į atitinkamas prekes perdavimas šiems tarpininkams įvyksta anksčiausiai tuo pačiu momentu, kai navigacijoje atviroje jūroje naudojamų laivų valdytojai realiai įgyja teisę disponuoti prekėmis kaip jų savininkai, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.“ Atsižvelgiant į ESTT sprendimą, Mokestinių ginčų komisija 2016-01-11 sprendimu Nr. S-10(7-155/2013) „Dėl UAB „Fast Bunkering Klaipėda“ 2013-07-29 skundo“ panaikino 2013-06-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sprendimą Nr. 69-90, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities VMI 2013-03-26 sprendimas Nr. A2-4 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 2013-02-15 patikrinimo aktas Nr. A18-3, kuriame konstatuota, kad pareiškėja nepagrįstai kuro atsargų tiekimui taikė 0 % pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) tarifą, nes prekes (kuro atsargas) pardavė ne tiesiogiai laivų savininkams (valdytojams), o neatsiskleidusiems tarpininkams. Šiuo pagrindu, Klaipėdos apskrities VMI pareiškėjai papildomai apskaičiavo mokėtinas sumas, t. y. 53 483 687 Lt (15 489 946,42 Eur), iš jų 37 847 771 Lt (10 961 472,14 Eur) PVM, 11 851 139 Lt (3 432 327,1 Eur) delspinigių ir 3 784 777 Lt (1 096 147,18 Eur) PVM baudą. Pažymi, kad Mokestinių ginčų komisijos 2016-01-11 sprendimas Nr. S-10(7-155/2013) yra įsiteisėjęs. VMI, vykdydama Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, 2016-02-17 priėmė sprendimą Nr. (23.16-08)-319-442 ir sprendimą Nr. (23.31-08)-319-443, kuriais nusprendė panaikinti VMI 2012-07-19 turto arešto aktą Nr. (23.16-08)-319-7102, kuriuo buvo areštuotos pareiškėjos mokesčių permokos, t. y. 23 560,79 Lt (6 823,68 Eur) PVM bei aplinkos teršimo mokesčio permoką ir VMI 2014-08-29 turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-6870, kuriuo areštavo pareiškėjos 28 923 Lt (8 376,68 Eur) PVM permoką.

Pareiškėja teigia, kad 2016-06-13 kartu su patikslinta Forma FR0781 (prašymu grąžinti mokesčio permoką) ji kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI ir VMI, prašydama sumokėti 2 127,90 Eur dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2013-04-15 iki 2016-02-17 ir 1 347,87 Eur dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2014-08-29 iki 2016­-02-17 (iš viso 3 475,77 Eur), susidariusias dėl pavėluotai grąžintų mokesčių permokų. Klaipėdos apskrities VMI 2016-07-08 priėmė sprendimą Nr. (6.5)-D2-2660 „Dėl UAB „Fast Bunkering Klaipėda“ prašymo sumokėti palūkanas“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas), kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą sumokėti palūkanas motyvuodama tuo, kad „Bendrovės prašyme nurodytais MAĮ pagrindais, nėra teisinio pagrindo Bendrovei sumokėti palūkanas už mokesčių permokas, kurioms buvo taikomas turto areštas. “

Pareiškėja mano, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, priimtas neatsižvelgiant į palūkanų skaičiavimą reglamentuojančias teisės normas, pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, prieštarauja ESTT ir nacionalinių teismų praktikai ir pareiškėjai turėtų būti sumokėtos 3 475,77 Eur dydžio palūkanos kaip kompensacija už negalėjimą naudotis nepagrįstai areštuotomis piniginėmis lėšomis.

Pareiškėja argumentuoja, jog ginčijamame sprendime nurodyti argumentai, kad „Esminis palūkanų skaičiavimo momentas sietinas tik su mokesčių mokėtojo pateiktu prašymu grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką. Palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai per MAĮ nurodytą laiką mokesčių administratorius negrąžina prašomos mokesčio permokos (visos ar jos dalies) arba skirtumo (viso ar jo dalies)“ neatitinka mokestines palūkanas reglamentuojančių teisės normų, yra izoliuoto pobūdžio, prieštarauja logikai, ESTT bei nacionalinių teismų praktikai ir negalėjo būti įgyvendintas praktikoje.

Pareiškėja jai tenkančių palūkanų skaičiavimo momentą sieja ne su mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti palūkanas pateikimo momentu, bet su Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 87 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių atsiradimu. Mano, kad Klaipėdos apskrities VMI prievolė mokėti palūkanas už VMI 2012-07-19 turto arešto aktu Nr. (23.16-08)-319-7102 ir VMI 2014-08-29 turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-6870 nepagrįstai areštuotas pareiškėjos pinigines lėšas atsirado atitinkamai 2013-04-15 ir 2014-08-29 (t. y. praėjus 20 dienų nuo 2013-03-26 sprendimo Nr. A2-4 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ priėmimo ir iškart po VMI 2014-08-29 turto arešto akto Nr. (23.31-08)-319-6870 priėmimo), o ne nuo prašymo sumokėti palūkanas padavimo dienos.

Šalies argumentai

Pareiškėja remiasi ESTT praktika, kurioje nurodoma, kad valstybių narių institucijos turi pareigą taikyti ES teisę taip, kaip išaiškinta ESTT sprendimuose net ir tuose santykiuose, kurie susiklostė iki atitinkamo ESTT prejudicinio sprendimo priėmimo (ESTT sprendimas byloje C-213/89 Athinaiki Zithopiia). Atsižvelgiant į tai, pareiškėja mano, jog tvirtindama 2013-02-15 patikrinimo aktą Nr. A18-3 bei papildomai apskaičiuotas mokėtinas sumas, t. y. 53 483 687 Lt (15 489 946,42 Eur), iš jų 37 847 771 Lt (10 961 472,14 Eur) PVM, 11 851 139 Lt (3 432 327,1 Eur) delspinigių ir 3 784 777 Lt (1 096 147,18 Eur) PVM baudą, Klaipėdos apskrities VMI PVM įstatymo nuostatas privalėjo aiškinti, atsižvelgdama į 2006-11-28 Tarybos direktyvos 2006/112/EB nuostatas dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos bei susijusią ESTT praktiką pareiškėjos mokestinio patikrinimo ir mokestinio ginčo eigoje. Kadangi Klaipėdos apskrities VMI 2013-03-26 sprendimas Nr. A2-4 neatitiko ES teisės nuostatų, VMI arešto aktai buvo nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėjos nuomone, VMI negalėjo vykdyti nepagrįstų pareiškėjos mokesčių permokų areštų ir riboti pareiškėjos teisės laisvai disponuoti jai priklausančiomis lėšomis.

Taip pat pareiškėja remiasi ir Lietuvos teismų praktika, nurodydama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011-03-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-654/2011 konstatavo, kad mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjo mokestinį patikrinimą, galėjo (turėjo galimybę) tinkamai įvertinti ginčo sandorius (ūkines operacijas), mokesčių mokėtojas nuolat teikė paaiškinimus, tinkamai bendradarbiavo ir kt. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pažymėjo, kad mokesčių administratorius turėjo pareigą iš karto priimti teisingą sprendimą - nenustatęs mokesčių įstatymų pažeidimų, mokestinio patikrinimo rezultatus įforminti patikrinimo pažyma, taip pat per 20 dienų nuo šios pažymos įteikimo pareiškėjui dienos grąžinti jam permoką, o jos nustatytu terminu negrąžinus - skaičiuoti palūkanas. Be to, įvertinusi mokesčių mokėtojui tenkančios pareigos mokėti delspinigius už pradelstą mokesčių sumokėjimą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pripažino, kad priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo kriterijų. Pažymi, kad 2008-12-15 LVAT nutartyje Nr. A438-1749/2008 teismas konstatavo, jog nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų dėl mokestinės permokos įskaitymo į kitus mokėtinus mokesčius, nes dėl tikrai ar tariamai susidariusios permokos buvo atliekamas patikrinimas, dėl kurio mokesčio administratorius nėra priėmęs atitinkamo sprendimo. Savo ruožtu, kaip nustatyta MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 2 punkte, tokio sprendimo priėmimas yra būtina sąlyga atsirasti pareiškėjo subjektinei teisei į mokesčio permoką.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsniu teigia, jog palūkanos yra laikomos minimaliu kreditoriaus (mokesčių mokėtojo) nuostolių kompensavimu už negalėjimą naudotis neteisėtai areštuotomis piniginėmis lėšomis. Pažymi, kad ESTT sprendime byloje C-591/10 Littlewoods Retail Ltd ir kt. konstatuota, kad: „<...> jeigu valstybė narė surinko mokesčius pažeisdama Sąjungos teisę, asmenys turi teisę į tai, kad būtų sugrąžintas ne tik neteisėtai surinktas mokestis, bet ir šiai valstybei sumokėtos arba jos surinktos su šiuo mokesčiu tiesiogiai susijusios sumos“. Akcentuoja, kad ESTT 2011-05-12 sprendime byloje C-107/10 Enel Maritsa Iztok nurodė, kad: „Grąžintini mokesčiai, kurie be pagrindo arba remiantis netinkamu pagrindu (taip pat ir sprendimo panaikinimo atveju) nebuvo grąžinti per šiame įstatyme nustatytą terminą, turi būti grąžinti kartu su įstatyminėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo dienos, kai mokesčiai turėjo būti grąžinti pagal šį įstatymą iki faktinio jų grąžinimo, neatsižvelgiant į terminų sustabdymą ir pratęsimą per mokestinio patikrinimo procedūrą“.

Pareiškėja pažymi, jog pareiga mokėti palūkanas yra šalutinė prievolė, kuri atsiranda neįvykdžius pagrindinės prievolės - laiku negrąžinus mokesčių permokos, todėl, vadovaujantis specialiosiomis MAĮ nuostatomis, mokesčių administratoriui laiku negrąžinus mokesčių permokos, pastarasis, įgyja besąlyginę pareigą kompensuoti mokesčių mokėtojo patirtus preziumuojamus minimalius nuostolius. Remiasi 2015-10-15 LVAT išaiškinimu nutartyje Nr. A-657-438/2015, kurioje teismas konstatavo, kad „Delspinigiai nėra sankcija už mokesčių įstatymų pažeidimus, o yra mokestinės prievolės užtikrinimo būdas“.

Vadovaudamasi MAĮ 99 straipsniu pareiškėja nurodo, jog delspinigių už ne laiku sumokėtus MAĮ įtvirtintus mokesčius ir su jais susijusių sumų dydžių apskaičiavimo tvarka nustatoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-05-14 įsakymu Nr. 1K-188 „Dėl delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“. Pareiškėja įsitikinusi, kad Klaipėdos apskrities VMI neturėjo pagrindo atsisakyti sumokėti susidariusias palūkanas ir atitinkamai privalo sumokėti 3 475,77 Eur palūkanas, kaip kompensaciją už patirtus ekonominius sunkumus, sąlygotus neteisėto pareiškėjai priklausančio turto areštavimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad skundą palaiko ir prašo jį patenkinti jame ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, jog ESTT praktikoje mokesčio permokos grąžinimas nesiejamas su mokesčių mokėtojo prašymu, akcentuojama, jog permokos palūkanos turi būti grąžintos per protingą laikotarpį, nes negalėdamas disponuoti savo piniginėmis lėšomis, mokesčių mokėtojas patiria žalą, o priežastys, dėl kurių mokesčio permoka negrąžinama, nėra svarbios. Teigia, kad pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimas prasidėjo atliekamo patikrinimo metu, nes mokesčių administratorius turėjo pareigą priimti teisingą sprendimą, kuriuo patikrinimo aktas būtų panaikintas. Kol nebuvo pripažinta, kad sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo kreiptis dėl permokos ir palūkanų grąžinimo. Teigia, kad mokesčių administratorius MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir 87 straipsnio 9 dalį turėjo taikyti kartu su ESTT praktika ir permokos grąžinimo metu turėjo įvertinti, kad areštai buvo taikyti nepagrįstai, todėl turėjo grąžinti palūkanas. Akcentuoja, jog pareiškėja neginčija, jog mokesčių administratorius laiku atsakė į pareiškėjos prašymą grąžinti mokesčių permoką ir ginčo dėl grąžintos permokos nekelia, tačiau mano, kad remiantis ESTT praktika, pareiškėjai turi būti kompensuota ir už tą laikotarpį, kai ji nepagrįstai negalėjo disponuoti savo piniginėmis lėšomis. Pažymi, kad su prašymu grąžinti palūkanas, pareiškėja kreipėsi 2016-06-13, t.y. po priimtų sprendimų grąžinti permoką. Pabrėžia, kad mokesčio administratoriaus neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, ko pasėkoje buvo areštuotos permokos.

Atsiliepimas

Atsakovės Klaipėdos apskrities VMI atsiliepime į skundą nurodyta, jog atsakovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, kad įgyvendindamas MAĮ 87 straipsnio nuostatas, VMI viršininkas 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186 (2015-07-02 įsakymo Nr. VA-46 redakcija) patvirtino Mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisykles (toliau – ir Taisyklės). Jose detaliai reglamentuota mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) tvarka.

2016-03-21 pareiškėja atsakovei pateikė prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą) Nr. (17.16-40)GES-111542, kuriuo prašė grąžinti 505,00 Eur mokesčių permoką, susidariusią 2015 metų laikotarpiu, o 2016-03-29 atsakovei pateikė prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą) Nr. (17.16-40)GES-121262, kuriuo prašė grąžinti 4996,81 Eur mokesčių permoką, susidariusią 2015 metų laikotarpiu. Abu pareiškėjos prašymai buvo patenkinti, VMI priimant 2016-04-06 sprendimą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą) Nr. 331A-27651, kuriuo pareiškėjai grąžinta 505,00 Eur mokesčių permoka, bei 2016-04-29 priimant sprendimą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą) Nr. 331A-38708, kuriuo pareiškėjai grąžinta 4996,81 Eur mokesčių permoka. Teigiama, jog dėl mokesčio permokų grąžinimo mokestiniai patikrinimai nebuvo atliekami.

Akcentuojama, kad sprendimus dėl mokesčių permokų grąžinimo pareiškėjai VMI priėmė, vadovaudamasi MAĮ 87 straipsnio bei Taisyklių nuostatomis per 30 dienų po rašytinių prašymų grąžinti mokesčio permokas gavimo dienos, t.y. per MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytą mokesčio permokos grąžinimo terminą, todėl mokesčių administratoriui nebuvo MAĮ 87 straipsnio 9 dalyje nustatyto pagrindo pareiškėjos naudai skaičiuoti palūkanas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos apskrities VMI atstovė nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjos prašymuose dėl permokos grąžinimo nebuvo keliamas klausimas dėl palūkanų pareiškėjai sumokėjimo. Jeigu toks prašymas būtų pateiktas, galimai būtų atliekamas mokestinis patikrinimas. Prašymas dėl palūkanų išmokėjimo buvo pateiktas, įsiteisėjus sprendimams dėl mokesčio permokos grąžinimo. Mano, jog dėl permokos grąžinimo pareiškėja galėjo kreiptis atliekamo patikrinimo metu, galiojant permokos areštui. Teigia, kad mokesčių administratorius pagal pareiškėjos prašymą grąžinti permoką neturėjo prievolės atlikti mokestinį patikrinimą. Kadangi prašomos grąžinti permokos sumos sutapo su mokesčių administratoriaus atliktais skaičiavimais, toks patikrinimas nebuvo atliekamas.

Trečiojo suinteresuoto asmens VMI atsiliepime į skundą nurodyta, jog jis su skundu nesutinkama ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, jog pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI, prašydama sumokėti palūkanas dėl VMI apribotos teisės į 14670,42 Lt (4248,85 Eur) PVM ir 8890,37 Lt (2574,83 Eur) aplinkos teršimo mokesčio sumas laikotarpiu nuo 2013-04-15 iki 2016-02-17 bei 28923 Lt (8376,68 Eur) PVM permoką laikotarpiu nuo 2014-08-29 iki 2016-02-17. Klaipėdos apskrities VMI 2016-07-08 rašte Nr. (6.5)-D2-2660 nurodė, jog teisinis pagrindas taikyti turto areštą buvo pradėtas pareiškėjos mokestinis patikrinimas dėl PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2011-12-31 (Klaipėdos apskrities VMI 2012-06-13 pavedimas tikrinti Nr. A1-11). VMI turto arešto aktą surašė, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 2 punktu, gavusi Klaipėdos apskrities VMI 2012-07-16 raštą Nr. D2-4677, kuriame pateikta informacija apie atliekamą mokestinį patikrinimą, jo metu nustatytus galimus mokesčių įstatymų pažeidimus bei numatomą papildomai apskaičiuoti PVM sumą. Turto arešto taikymo pagrindai išnyko, įsiteisėjus Mokestinių ginčų komisijos 2016-01-11 sprendimui Nr. S-10(7-155/2013). Klaipėdos apskrities VMI pažymėjo, kad MAĮ nėra reglamentuotas palūkanų skaičiavimas, kai nepateikimas prašymas grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), bet taikomas areštas mokesčių permokoms. Pareiškėjos prašyme nurodytais MAĮ pagrindais, nėra teisinio pagrindo sumokėti palūkanas už mokesčių permokas, kurioms buvo taikomas turto areštas.

Pažymima, kad mokesčių administratoriaus teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą reglamentuoja MAĮ 101 straipsnis. Ar yra padaryti mokesčių prievolių vykdymo pažeidimai, konstatuojama patikrinimo akte bei sprendime dėl jo patvirtinimo, t. y. galutinis vertinimas, kad padaryti pažeidimai, dėl kurių kyla teisinės pasekmės, pateikiamas paminėtuose aktuose (MAĮ 128, 129, 132 straipsniai). Tuo tarpu mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė - turto areštas, turintis tikslą užtikrinti sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo formuluojamų nurodymų sumokėti papildomai priskaičiuotus mokesčius įvykdymą, taikomas tuojau pat, kai tikrinimo metu pažeidimas nustatomas, o ne tada, kai dėl jo (jų) įforminamas aktas, kas reiškia, jog sąvokos „nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų“, vartojamos tiek MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje, tiek šio įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje, turinys yra akivaizdžiai skirtingas. MAĮ 101 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Taikant turto areštą, nereikalaujama konkrečių pažeidimų nustatymo, pakanka preliminarios informacijos dėl įstatymo pažeidimų. VMI 2012-07-19 turto arešto aktą Nr. (23.16-08)-319-7102 surašė, gavusi Klaipėdos apskrities VMI 2012-07-16 raštą Nr. (7.9)-D2-4677, kuriame buvo pateikta informacija apie atliekamą pareiškėjos mokestinį patikrinimą ir numatomą papildomai apskaičiuoti 11 480 245,60 Eur (40 882 000 Lt) PVM sumą. Areštuodama PVM permoką, VMI atsižvelgė į aplinkybę, jog mokestinio patikrinimo metu numatyta priskaičiuoti 11 480 245,60 Eur (40 882 000 Lt) suma nebuvo mažareikšmė, buvo įvertinta pareiškėjos galimo bankroto rizika. Nesutikdama su VMI surašytu 2012-07-19 turto arešto aktu Nr. (23.16-08)-319-7102, kuriuo buvo areštuota 6 823,68 Eur (23 560,79 Lt) PVM ir aplinkos teršimo mokesčio permoka, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau jos skundas buvo atmestas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens VMI atstovė nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, jog prašymas grąžinti permoką buvo išspręstas laiku, o prašymas dėl palūkanų sumokėjimo nebuvo pateiktas.

Konstatuojama

Pareiškėja UAB Fast Bunkering Klaipėda kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-07-08 sprendimą Nr. (6.5)-D2-2660 „Dėl UAB „Fast Bunkering Klaipėda“ prašymo sumokėti palūkanas“ bei atsakovę įpareigoti jai sumokėti 3475,77 Eur dydžio palūkanas.

Nustatyta, kad pareiškėja UAB Fast Bunkering Klaipėda 2016-03-21 pateikė prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą), kuriuo prašė jai grąžinti 505 Eur mokesčių permoką, susidariusią 2015 metų laikotarpiu, o 2016-03-29- prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą), kuriuo prašė jai grąžinti 4996,81 Eur mokesčių permoką, susidariusią 2015 metų laikotarpiu.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-04-06 sprendimu grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą) Nr. 331A-27651 nusprendė pareiškėjai grąžinti neįskaitytą prašomos grąžinti sumos (permokos) likutį 505 Eur, o 2016-04-29 sprendimu grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą) Nr. 331A-38708- grąžinti neįskaitytą prašomos grąžinti sumos permokos (skirtumo) likutį 4996,81 Eur.

Pareiškėja UAB Fast Bunkering Klaipėda pateikė 2016-06-13 prašymą, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gautą 2016-06-20, jai sumokėti 3475,77 Eur palūkanas už laikotarpiais nuo 2013-04-15 iki 2016-02-17 ir nuo 2014-08-28 iki 2016-02-17 mokesčių administratoriaus nepagrįstai areštuotą ir laiku negrąžintą 15200 Eur mokesčių permokos sumą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau- Mokesčių administravimo įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-07-08 iki 2015-08-01) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 „Dėl mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo)“ patvirtintos Mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklės (nuo 2016-01-01 galiojanti akto redakcija).

Motyvuojamoji dalis

Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos mokesčių mokėtojo naudai skaičiuotinos, mokesčių administratoriui mokesčio permokos sumos negrąžinus per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą.

Jeigu atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta, kad mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. Tais atvejais, kai mokesčių administratorius prašo mokesčių mokėtoją pateikti papildomus dokumentus, 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo kitos dienos po pareikalautų dokumentų gavimo dienos. Gyventojų pajamų mokesčio permoka, priklausanti grąžinti mokesčių mokėtojui pagal metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, grąžinama mokesčių mokėtojo prašymu ne vėliau kaip iki atitinkamų metų liepos 31 dienos, o jei prašymas pateikiamas pasibaigus atitinkamos metinės deklaracijos pateikimo terminui,- ne vėliau kaip per 90 dienų po prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos.

Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 7 dalies 2 punkte pažymėta, kad tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos (jei pažeidimų nenustatyta,- pažymos apie tai), įteikimo mokesčių mokėtojui dienos.

Vertinant teisės normų, išdėstytų Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, turinį, matyti, jog bendra taisyklė yra ta, jog mokesčio permoka grąžinama, esant paduotam mokesčių mokėtojo rašytiniam prašymui dėl mokesčio permokos grąžinimo, o jos grąžinimas numatytas per 30 dienų, jei nėra kitų įstatymų leidėjų numatytų išimčių (Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 5 dalis, 87 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 „Dėl mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo)“ patvirtintų Mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių IV skyriuje įtvirtinta mokesčio ir (arba) baudų už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) tvarka.

Jau minėta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-04-06 sprendimu grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą) Nr. 331A-27651 ir 2016-04-29 sprendimu grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą) Nr. 331A-38708 buvo išspręsti pareiškėjos 2016-03-21 ir 2016-03-29 prašymai grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą).

Mokesčių administratoriaus teisė taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus yra numatyta Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punkte. Turto arešto, kaip vieno iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, taikymą detalizuoja Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnis, kuriame turto areštas apibrėžiamas kaip įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių- valdymo, naudojimosi, disponavimo- priverstinis laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika nustato, kad viena iš sąlygų taikyti turto areštą yra realus pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti apribotas mokestinės nepriemokos išieškojimas.

Nors pareiškėja teigia, kad 15200 Eur mokesčių permokos suma buvo areštuota nepagrįstai, byloje nėra duomenų, kad mokesčių permokos areštas būtų nuginčytas. Esant nurodytai aplinkybei vertintina, jog pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti apribotas mokestinės nepriemokos išieškojimas, nebuvo paneigtas, todėl pareiškėjos teisė į palūkanų priteisimą paneigtina, nes viena iš sąlygų galimų palūkanų priteisimui- turto arešto taikymo neteisėtumo konstatavimas.

Kadangi pareiškėjos teisė į palūkanų priteisimą paneigta, atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-07-08 sprendimas Nr. (6.5)-D2-2660 „Dėl UAB „Fast Bunkering Klaipėda“ prašymo sumokėti palūkanas“ laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-07-08 sprendimo Nr. (6.5)-D2-2660 „Dėl UAB „Fast Bunkering Klaipėda“ prašymo sumokėti palūkanas“ panaikinimo, išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę pareiškėjai sumokėti 3475,77 Eur dydžio palūkanas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Eglė KiaurakytėVida StonkuvienėRemigijus Arminas