- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- 2-1515-117/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) Valstybės įmonės Turto bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl kreditorių komiteto posėdžio nutarimo pripažinimo negaliojančius uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos statyba“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi UAB „Ignalinos statyba“ iškelta bankroto byla. 2014 m. sausio 17 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (kreditorius) VĮ Turto bankas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti BUAB „Ignalinos statyba“ 2015 m. kovo 4 d. kreditorių komiteto posėdžio trečiu darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą „Dėl Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-342-192/2015 užbaigimo taikos sutartimi“. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas nutarimas pažeidžia pareiškėjo, kaip antros eilės kreditoriaus, interesus. Ieškiniu prieš J. Z. siekiama prisiteisti 28 962 Eur (100 000 Lt), tuo tarpu skundžiamu nutarimu pritarta perpus mažesnei sumai. J. Z. pasiūlius sumokėti 14 481 Eur (50 000 Lt) sumą, trys iš penkių kreditorių komiteto narių pritarė šiam pasiūlymui. Nutarimas priimtas trečios eilės kreditorių (UAB „Indebt“, V. P.) ir darbuotojų atstovo - S. Z. balsais. Maža tikimybė, kad liks lėšų trečios eilės kreditoriams, o darbuotojų reikalavimus padengs Garantinis fondas. Pareiškėjo manymu, inicijuota byla yra perspektyvi, skolininkė nuosavybės teise valdo daug nekilnojamojo turto, todėl nėra jokio pagrindo atsisakyti 50 proc. ieškinio reikalavimų. Taip pat nurodė, kad be jokių motyvų atsisakymas pusės reikalavimo teisės į mokią atsakovę bankroto byloje prieštarauja pagrindiniam ĮBĮ įtvirtintam principui - realizuojant bankrutuojančios įmonės turtą sukaupti kiek įmanoma daugiau lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad jis gina ir viešąjį interesą – atgautos lėšos bus nukreiptos į valstybės biudžetą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Realm juridical“ atsiliepime prašė tenkinti kreditoriaus VĮ Turto bankas skundą.
Atsakovas BUAB „Ignalinos statyba“ bankroto administratorius atsiliepime prašė skundą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad kreditoriams buvo pateikta informacija apie ginčijamo sandorio esmę, šalis, sandorio sudarymo aplinkybes, pareikšto ieškinio reikalavimą, bylos eigą ir kt. Pateiktus išsamią teisinę analizę ir ataskaitą, kreditorių komitetui buvo pateikti du alternatyvūs nutarimų projektai (sudaryti taikos sutartį pagal J. Z. pasiūlymą arba nesudaryti taikos sutarties) ir dauguma kreditorių komiteto narių nutarė sudaryti taikos sutartį. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje egzistuoja pareikšto ieškinio atmetimo galimybė, nes atsakovas yra fizinis asmuo, ieškinys pareikštas actio Pauliana pagrindu, kurio viena iš sąlygų – įrodyti sandorį sudariusių asmenų nesąžiningumą. Be to, pažymėjo, kad inicijuota byla truks neapibrėžtą laiką, bus patiriamos teisinės pagalbos išlaidos. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjo argumentas, kad byla yra perspektyvi prieštarauja jo ankstesnei pozicijai, kai sprendžiant klausimą dėl bylos inicijavimo ir piniginių lėšų skyrimo teisinės paslaugoms, pareiškėjas balsuodavo „prieš“ ir nurodydavo, kad visos administratoriaus inicijuotos bylos yra neperspektyvios, atsakovai yra nemokūs fiziniai asmenys ir abejotina tokių civilinių bylų ekonominė nauda.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad, patikrinęs, ar buvo laikytasi ĮBĮ nustatytos susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, pažeidimų nenustatė. Teismas pažymėjo, kad kreditorių komiteto nariams kartu su pranešimu dėl kreditorių komiteto susirinkimo sušaukimo buvo pateiktas 2015 m. kovo 4 d. kreditorių komiteto posėdžio siūlomos darbotvarkės paaiškinimas ir nutarimų projektas, kuriame buvo pateikta administratoriaus informacija apie Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-342-192/2015, taip pat atsakovės J. Z. pateiktas pasiūlymas dėl taikos sutarties minėtoje byloje sudarymo. Atsižvelgdami į pateiktą informaciją, 3 iš 5 kreditorių komiteto narių, t. y. dauguma, nutarė pritarti taikos sutarties sudarymui minėtoje civilinėje byloje. Byloje nėra jokių duomenų, kad kuris nors iš kreditorių komiteto narių, balsavę už ginčijamo nutarimo priėmimą, būtų šališkas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas grindžiamas jo subjektyvia nuomone dėl ieškovui palankaus ginčo išsprendimo civilinėje byloje Nr. 2-342-192/2015, faktiškai nevertinant jokios galimos rizikos, bylos nagrinėjimo trukmės ir su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų didinimo. Teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog ginčijamas nutarimas akivaizdžiai prieštarauja ekonominei logikai, imperatyvioms teisės normoms ar teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas VĮ Turto bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo skundą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad bankroto administratorius, reikšdamas ieškinius bankrutuojančios įmonės skolininkams gina tiek šios įmonės kreditorių, tiek pačios įmonės interesus. Nuo to priklauso galimybė kreditoriams sulaukti visiško ar dalinio savo finansinių reikalavimų patenkinimo. Tuo tarpu sudarant taikos sutartį, civilinė byla yra užbaigiama ir bankrutuojanti įmonė gauna tik tokią dalį ieškinio patenkinimo, kiek sutarta taikos sutartimi (CPK 293 str. 5 p.).VĮ Turto bankas yra didžiausias kreditorius ir jis balsavo prieš tokį nutarimą. Nutarimas priimtas trečios eilės kreditorių ir darbuotojų atstovo balsais. Vadovaujantis formaliu daugumos principu atimta galimybė aukštesnės, t. y. antros eilės kreditoriui VĮ Turto bankui, siekti efektyvaus ir maksimalaus savo finansinių interesų gynimo.VĮ Turto bankas yra įtrauktas trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. 2-342-192/2015, kurioje pateikė savo rašytinius paaiškinimus. Susipažinęs su bylos medžiaga, pareiškėjas mano, kad byla yra perspektyvi, reikalaujama priteisti suma yra teisinga, aiškus ieškinio pagrindas ir dalykas. Teismo išvada apie būsimas teisinės pagalbos išlaidas neaktuali, nes teisinį darbą atlieka banko teisininkai.VĮ Turto bankas gina ir viešąjį interesą – atgautos lėšos būtų nukreiptos į valstybės biudžetą.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Ignalinos statyba“ bankroto administratorius atsiliepime prašo skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad kreditoriams buvo pateikta išsami ataskaita apie inicijuotą bylą, kreditorių komitetui pateikti du alternatyvūs nutarimų projektai ir trys iš penkių kreditorių nutarė pritarti pasiūlymui sudaryti taikos sutartį pagal J. Z. pateiktą taikos pasiūlymą. Pažymi, kad nurodytoje civilinėje byloje egzistuoja ieškinio atmetimo galimybė, nes viena iš privalomų įrodyti sąlygų minėtoje byloje – ginčijamą sandorį sudariusių asmenų nesąžiningumas, o fizinio asmens nesąžiningumą ypač sunku įrodyti. Be to, net teismui patenkinus ieškinį, išlieka tikimybė, kad visa suma gali būti neišieškota. Apeliantas nurodo, kad jis įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu ir jo specialistai rengia procesinius dokumentus, todėl tampa neaktualus teisinių išlaidų klausimas. Tačiau administratorius pažymi, kad minėtoje byloje apeliantas yra pateikęs tik rašytinius paaiškinimus, kuriose išdėstė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškovo ieškinyje, daugiau jokių procesinių veiksmų nėra atlikęs. Be to, ši aplinkybė neeliminuoja atsakovo jau patirtų ir ateityje patirtinų teisinės pagalbos išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl BUAB „Ignalinos statyba“ 2015 m. kovo 4 d. kreditorių komiteto posėdžio trečiu darbotvarkės klausimu priimto nutarimo „Dėl Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-342-192/2015 užbaigimo taikos sutartimi“ pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditorių teisė spręsti įmonės reikalus yra jų autonomijos principo išraiška ir teismo atliekama kreditorių susirinkimo sprendimų kontrolė yra ribota. Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, taip pat nustačius imperatyvių teisės normų pažeidimą ar prieštaravimą teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei kreditorių ir/ar pačios bankrutuojančios įmonės interesų esminį pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl kreditorių komiteto nutarimo teisėtumo, patikrinęs, ar buvo laikytasi ĮBĮ nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, pažeidimų nenustatė. Procedūrinių pažeidimų nenurodė ir apeliantas, atskirajame skunde šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija. Apelianto atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog bankroto administratorius, reikšdamas ieškinius bankrutuojančios įmonės skolininkams, gina tiek šios įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės interesus ir nuo to didele apimtimi priklauso kreditorių galimybė patenkinti savo finansinius reikalavimus. Apeliantas taip pat nurodo, kad administratorius pareikštu ieškiniu civilinėje byloje siekia prisiteisti iš atsakovės J. Z. 28 962 Eur, tuo tarpu skundžiamu nutarimu pritarta perpus mažesnei sumai, o sudarius taikos sutartį, civilinė byla bus užbaigta ir bankrutuojanti įmonė gaus tik dalį ieškiniu reikalautos sumos (CPK 293 str. 5 p.).
Kaip matyti iš bylos, skundžiamu nutarimu nutarta sudaryti taikos sutartį Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-342-192/2015 tokiomis sąlygomis, kokios jos nurodytos 2015 m. sausio 9 d. J. Z. pateiktame pasiūlyme. Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal CPK 293 straipsnio 5 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal įstatyminį reglamentavimą teismas negali tvirtinti taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010 kt.). Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dispozityviškumo civiliniame procese ir teismo kontrolės laipsnis priklauso nuo nagrinėjamos bylos pobūdžio; nedispozityviomis pripažįstamos bylos, kylančios iš šeimos, darbo teisinių santykių, yra susijusios su žmogaus teisių gynimu, nesąžininga konkurencija, bankrotu, asmens teisinio statuso nustatymu ir pan.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties atitikties viešajam interesui yra pažymėjęs, kad vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Elkara“ v. V. O., bylos Nr. 3K-3-552/2008). Prieš patvirtindamas taikos sutartį, teismas turi įsitikinti, ar ja nebus pažeistos bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teisės ir teisėti interesai bei viešasis interesas.
Šioje byloje reikalavimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo užbaigti Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą bylą Nr. 2-342-192/2015 taikos sutartimi pripažinimo negaliojančiu grindžiamas tuo, kad toks nutarimas pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių interesus, prieštarauja viešajam interesui. Tai reiškia, kad šioje byloje teismas turi išnagrinėti ir nustatyti aplinkybes, kurios bus reikšmingos sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. 2-342-192/2015, nagrinėjamoje Kauno apylinkės teisme. Minėta, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl taikos sutarties patvirtinimo, turi išnagrinėti ir įvertinti, ar taikos sutartis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ar bus pasiektas maksimalus kreditorių reikalavimų patenkinimas, ar nėra prieštaravimo viešajam interesui. Tuo tarpu šioje byloje ginčijamas tarpinis veiksmas – kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo. Vadovaujantis CPK 7 straipsnio nuostatomis, ginčai, susiję su taikos sutarties tinkamumu, turėtų būti sutelkti ir nagrinėjami vienoje byloje – taikos sutarties teisminio tvirtinimo metu, o apeliantas VĮ Turto bankas nesutikimą su pasiūlymu sudaryti taikos sutartį išreiškė kreditorių komiteto susirinkime balsuodamas „prieš“ tokį pasiūlymą, o prieštaravimus dėl taikos sutarties sudarymo galės reikšti taikos sutarties tvirtinimo teisme stadijoje. Šiuo atveju VĮ Turto bankas teisme iškėlė atskirą civilinę bylą dėl kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu, susijusią su taikos sutarties teisme tvirtinimu. Tokiu būdu pateiktinos teismui tvirtinti taikos sutarties patikros procedūros būtų išskaidytos pažeidžiant proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus (CPK 7 str.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo argumentai dėl taikos sutarties turi būti nagrinėjami taikos sutarties tvirtinimo teisme tvarka. Dėl to byla dėl reikalavimo panaikinti 2015 m. kovo 4 d. BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių komiteto nutarimą „Dėl Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-342-192/2015 užbaigimo taikos sutartimi“ nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str.).
Lietuvos apeliacinis teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį ir civilinę bylą pagal pareiškėjo VĮ Turto bankas skundą dėl BUAB „Ignalinos statyba“ 2015 m. kovo 4 d. kreditorių komiteto posėdžio trečiu darbotvarkės klausimu priimto nutarimo „Dėl Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-342-192/2015 užbaigimo taikos sutartimi“ pripažinimo negaliojančiu nutraukti.