- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- 1-784-951/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55627-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- G. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2018-11-05 PPC „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) su G. M. sudarė žodinį susitarimą, kuriuo įsipareigojo padėti organizuoti G. M. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus, bendraujant su MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, po to, 2018-11-06 suorganizavo šio automobilio pristatymą į MB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, (duomenys neskelbtini), nuėjo į MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, grįžęs G. M. pasakė, kad servise sumokėjo 50 eurų, todėl G. M. jam atidavė 50 eurų, po to, 2018-11-07 vakare (duomenys neskelbtini), autobusų stotelėje, esančioje šalia PPC „(duomenys neskelbtini)", sutikęs G. M., pasakė, kad už automobilio remontą dar reikia sumokėti 120 eurų, kuriuos G. M. jam padavė 2018-11-08, paėmęs šiuose pinigus, G. M. pasakė, jog jam skambino iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė, kad už automobilį dar reikia sumokėti 450 eurų, kuriuos 2018-11-08, laikotarpyje nuo 14 iki 15 val., PPC „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate, G. M. prašymu, iš savo sąskaitos išgrynino ir R. B. atidavė E. Š., tačiau R. B. iš G. M. gautų pinigų MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams neperdavė, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, G. M. priklausantį turtą – 620 eurų.
Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad viskas įvyko taip, kaip neturėjo įvykti. Pinigus planavo perduoti servisui, bet tuo metu jam pačiam jų prireikė. Jam turėjo pervesti pinigus, tai būtų pervestus pinigus padavęs servisui, tačiau jam pinigų nepervedė, dėl to nepervedė servisui. G. yra pažįstama. Susitarė, kad padės jai suremontuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobiliui buvo variklio defektas. Tikslios dienos nepasakys, kada įvyko susitarimas, gal 2018 m. rugsėjo – spalio mėn., galėjo būti lapkričio 5 d. Automobilį turėjo remontuoti MB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį į tas patalpas nuvarė. Servisui jokių pinigų nesumokėjo. Jam G. padavė 50 Eur, jų automobilio remontui nepanaudojo. Laukė atsakymo iš serviso. Servisas pasakė, kad remontas gali kainuoti iki 450 Eur. Pasakė G., kad nesitikėtų mažiau nei 500 Eur. Pasakė, kad reikės perduoti 120 Eur. G. jam padavė 120 Eur. Tų pinigų automobilio remontui taip pat nepanaudojo. Po 2-3 dienų G. pasakė, kad reikia 450 Eur. Ji pinigų neturėjo, kreipėsi į E.. E. jam tą pačią dieną padavė 450 Eur, kurių vėl nepadavė servisui. Viso G. jam sumokėjo 620 Eur. Ji klausė, kada automobilis bus suremontuotas. Pasakė, kad automobilis remontuojamas, nes servisas pats nežinojo, kada bus suremontuotas, kadangi buvo rimtas gedimas. Neprisimena dienos, kada nuvarė automobilį remontui. Iš pradžių servisas apžiūrėjo automobilį, išvarė jį į lauką, po to kitą dieną įsivarė remontui. Remontas truko apie savaitę laiko. Automobilis buvo suremontuotas. Turbūt G. vyko pasiimti automobilį. Nežino, kas sumokėjo už automobilio remontą. Sutinka su civiliniu ieškiniu. 700 Eur dydžio turtinė žala yra pagrįsta. Dėl neturtinės žalos sutinka, 400 Eur dydžio suma pagrįsta. Savo veiksmus vertina blogai, padarė klaidą. Gailisi dėl to, kas įvyko. Nukentėjusiosios atsiprašė, jai parašė žinutę. Nežino, ar ji jam atleido, nes atsakymo negavo. Yra neteistas. Jam policija siūlė taikytis, bet neturėjo galimybės sumokėti žalos. Šiai dienai yra galimybė sumokėti žalą, nes grįžo iš užsienio. Gali G. sumokėti 700 Eur turtinę žalą ir 400 Eur neturtinę žalą. Jo sąskaita yra užšaldyta, negali naudotis elektronine bankininkyste. Turi galimybę apmokėti grynais pinigais. Šiandien negali apmokėti, nes pinigai nėra pas jį, darbovietė jam dar nesumokėjo, nes anksčiau grįžo iš užsienio. Supranta, kad galima susitarti su nukentėjusiąja. Kol kas neatlygino nei dalies sumos. Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ pažįsta savininką, jis tik pažįstamas, matytas žmogus. Iš pradžių sakė G., kad automobilio remontas kainuos iki 300 Eur. Kai prašydavo G. pinigų, servisas apmokėti už remontą neprašė. Suvokė, kad naudoja ne savo pinigus. Jam tėvas turėjo pervesti pinigų, bet nepervedė, nes nesusiklostė galimybės. Su G. pasiimti automobilio nevažiavo. Kai paėmė visą pinigų sumą, su jos draugu važiavo į servisą, kad pamatytų, kaip vyksta darbai. Nežino, kur dabar yra automobilis. Nežino, kiek buvo sumokėta už remontą. Po savaitės galės atlyginti žalą. Supranta, kad, jei po savaitės nesumokės pinigų, jam bus blogai. Dirbo, bet negalėjo atlyginti G. žalos, nes turėjo asmeninių reikalų, kurių nenori įvardinti. Nenorėjo eiti į jos darbą atsiprašyti, kad netrukdyti dirbti. Dabar teisme atsiprašyti nukentėjusiosios nenori.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-11-05 jos pažįstamas T. S., tel. (duomenys neskelbtini), supažindino ją su R. B., tel. +(duomenys neskelbtini). Visi trys buvo susitikę prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė. Šnekėjosi apie automobilių remontą. T. sakė, jog jam reikia automobilio dalių, o ji užsiminė, kad reikia tvarkyti jos automobilį „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. jai pasiūlė padėti sutvarkyti jos automobilį, sakė, kad gali padaryti pigiau, kadangi turi pažįstamų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)". Ši įmonė užsiima transporto priemonių tvarkymu. Apsikeitė su R. kontaktais ir susitarė susitikti 2018-11-06 6.00 val. prie jos automobilio, kuris stovi „(duomenys neskelbtini)" „(duomenys neskelbtini)" aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Jos automobilis dėl gedimo buvo nevažiuojantis. 2018-11-06 6.00 val. sulaukė skambučio iš R.. Jis pasakė, kad šiuo metu yra užimtas autovežis ir susitarė susitikti už 3 valandų. 10.00 val. susitiko su R. ir pasiskambino autovežiui, kuris atvažiavo už 20 minučių. Visi nuvažiavo iki UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur paliko jos automobilį. R. nuėjo pas minėto autoserviso savininką M. (pavardės nežino) ir pasakė, jog reikia sutvarkyti automobilį „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį jis pristatė kaip savo, kas jai pasirodė keista. R. prie jos sugrįžo ir pasakė, kad servisui (tiksliai nenurodė kam) padavė 50 eurų. Piniginėje turėjo 50 eurų, todėl šią sumą jam atidavė, o su R. nuvažiavo pavalgyti į prekybos ir pramogų centrą „(duomenys neskelbtini)“. Su R. toliau bendravo, jis minėjo, kad servisas jos automobilį sutvarkys kokybiškai. 2018-11-07 belaukiant autobuso, vakaro metu, susitiko su R.. Jis pasakė, kad remontui reikia dar 120 eurų. Šiuos pinigus jam padavė. 2018-11-08 vėl susitiko su R.. Jis jai pasakė, jog sulaukė skambučio iš autoserviso, kurio darbuotojai paprašė 450 eurų. R. papasakojo, kad su savimi turėjo pusę šios sumos, tačiau bėgdamas link autobuso šiuos pinigus pametė. Šį pokalbį girdėjo ir T. S., todėl pamanė, kad R. sako tiesą ir juo patikėjo. Tą pačią dieną, apie 13.30 val. parašė savo bendradarbiui E. Š., tel. +(duomenys neskelbtini), kuris taip pat dirba „(duomenys neskelbtini)" „(duomenys neskelbtini)“. Jo paprašė, kad jai paskolintų 450 eurų, ir jis sutiko. R. perdavė E. kontaktus ir pasakė, kad jie susitartų, kur susitikti, o E. jam paduos pinigus. R. tą pačią dieną susitiko su E., tiksliai nežino jų susitikimo vietos, o vėliau gavo žinutę iš E., kad pinigus R. padavė. Praėjo kelios dienos, bendravo su R., susitikdavo bendroje draugijoje su T. bei jos drauge. Vis paklausdavo R., kaip jos automobilio būklė. Jis pasakydavo, kad daugiau pinigų nereikės ir, kad galutinę sumą jau atidavė serviso darbuotojui. 2018-11-16 su E. nuvažiavo patys iki serviso, kur paklausė, ar yra paduoti pinigai už jos automobilio tvarkymą. Atėjo direktorius M., kuris pasakė, jog nėra nieko sumokėta. Suprato, kad R. jos pinigus pasisavino. Po šio įvykio su E. paskambino R. ir pasakė, jog duoda laiko sumokėti už automobilio tvarkymą arba, kad gražintų pinigus, tačiau to jis nepadarė. Jai padaryta 620 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 32-34).
Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra MB „(duomenys neskelbtini)" savininkas. Šią bendriją yra įkūręs nuo 2015 metų. Bendrijoje dirba 4 darbuotojai ir jų bendrijos funkcija - lengvųjų automobilių remontas. 2018 m. lapkričio mėnesio pradžioje, gal 6 dieną, bet tiksliai nepamena, jam į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nežinomas numeris, kurio dabar nepasakys, neatsimena ir nėra niekur užsirašęs. Skambino vyriškis, kuris prašė suremontuoti automobilį. Jis sutiko jį priimti. Tą pačią dieną, kai jis paskambino, automobilį pristatė į jo autoservisą MB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Jo tuo metu autoservise nebuvo, automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė jo darbuotojai. Kas jį pristatė, nematė. Su tuo jam skambinančiu vyriškiu pasimatė kitą dieną autoservise, kai jis atvažiavo apžiūrėti automobilio gedimo. Šitą vyriškį matė pirmą kartą. Jis buvo jaunas, gal apie 20 metų, neaukštas, tamsiais trumpais plaukais, tamsiomis akimis, tamsaus gymio. Jį galėtų atpažinti iš nuotraukos, iš jo bendrų veido bruožų. Kažkokių išskirtinių veido bruožų jis neturėjo. Jis buvo atvykęs su draugu, kuris šviesiais plaukais ir aukštas. Jo taip pat nepažinojo, matė pirmą kartą. Iš pokalbio suprato, kad automobilis priklauso tam tamsesniam vyriškiui, nes jis daugiau kalbėjo ir klausinėjo. Jam paaiškino ir parodė automobilio gedimų defektus. Jis jo klausė, kiek kainuos automobilio remontas. Bet jis jam tiksliai pasakyti sumos negalėjo, todėl pradžioje jam užsiminė, kad gali siekti apie 500 eurų, bet išardžius variklį ir jį apžiūrėjus, suma gali išaugti iki 1000 eurų. Dar jo paklausė, ar remontuoti automobilį, jis sutiko. Šis vyriškis ir jo draugas jam neprisistatė, jis jų neklausė jų asmens duomenų. Jis niekada neklausinėja klientų asmens duomenų, tik užsirašo remontuojamo automobilio duomenis ir kontaktinio telefono numerį. Šis vyriškis jam pateikė telefono numerį, kurio dabar neprisimena, bet yra jį kažkur pasižymėjęs ir kai ras, jį pateiks. Kai jie pradėjo remontuoti minėtą automobilį, pamatė, kad jame yra daugiau problemų ir remontas gali kainuoti daugiau. Dėl visa ko jis susisiekė telefonu su asmeniu, kuris jam atvežė automobilį, ir pranešė jam, kad remontas gali kainuoti iki 1000 eurų. Tas asmuo sutiko, kad automobilis būtų remontuojamas. Automobilis buvo remontuojamas apie savaitę laiko, tiksliau nepamena. Suremontavus automobilį, jis skambino tam vyriškiui ir pranešė, kad automobilis suremontuotas bei galima jį pasiimti. Jis neklausė apie galutinę remonto kainą, o jis telefonu nieko ir nesakė. Minėtas asmuo pas jį nebeatvyko, bet po kelių dienų atvyko panelė, kurią matė pirmą kartą. Ji atvyko su tuo vaikinu šviesiais plaukais, kuris buvo kartu atvykęs su tuo tamsiu vyriškiu dėl automobilio remonto aptarimo. Panelė prisistatė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininke, vardo ir pavardės nesakė. Ji pasakė, kad už automobilį turėjo atsiskaityti tas tamsusis vyriškis. Jis jiems paaiškino, kad pinigų už automobilio remontą tikrai negavo, tas vyriškis jam pinigų nei grynaisiais nei pavedimu nepravedė. Jis panelei dėl šio įvykio pasiūlė kreiptis į policiją. Bei su ja susitarė, kad automobilis liks servise, kol ji susimokės už jo remontą. Tai buvo jų abipusis susitarimas. Tiek panelė, tiek tas šviesusis vaikinas buvo nustebę, kad už automobilio remontą nebuvo sumokėti pinigai, nes ji tam tamsiam vyriškiui sakėsi davusi apie 650 eurų, kuriuos jis turėjo paduoti jam. Bet jis jokių pinigų tikrai negavo, be to, remonto laikotarpiu jis jokių pinigų ir neprašė, nes už automobilio remontą jo servise yra atsiskaitoma atlikus paslaugas, atsiimant automobilį. Po poros savaičių panelė atvyko pas jį ir atvežė 220 eurų už remontą, tikino, kad daugiau šiuo metu pinigų neturi ir apie šį įvykį yra pranešusi policijai. Dar kartą abipusiu susitarimu geranoriškai jie sutarė, kad automobilis lieka autoservise, kol ji pilnai susimokės už remontą. Gali pasakyti, kad dėl automobilio remonto su tuo tamsiuoju vyriškiu buvo tartasi žodžiu, kaip ir kad su kitais klientais jokio raštiško susitarimo nebuvo sudaryta. Šį vyriškį matė tik vieną kartą, po to bendravo telefonu. Jis jam nekėlė jokio įtarimo, kad gali taip pasielgti. Jo, kai buvo remontuojamas automobilis, tikrai jokių pinigų neprašė. Už automobilio remontą yra paskaičiuota 893 eurų suma. Prie šio protokolo prideda darbų aktą bei savo vizitinę kortelę su įmonės rekvizitais. Taip pat gali pasakyti, kad šias patalpas nuomojasi. Yra įrengtos vaizdo kameros, bet dėl jų vaizdo įrašų pateikimo reiktų kreiptis į nuomotojus, tai yra į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 55-58).
Liudytojas T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. M. pažįsta nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio. Susipažino mokykloje ir bendrauja vos ne kiekvieną dieną. Tai jis supažindino G. su R. B.. Jis su R. B. pats susipažino 2018 m. lapkričio mėnesio pradžioje. Tą pačią dieną susipažino su juo ir G.. Su R. susipažino prekybos centre „(duomenys neskelbtini)". Ten susitiko su savo draugu M. U., kur tiksliai jis gyvena, nežino ir neturi jo telefono numerio. Kartu su juo buvo jo pažįstamas, tai R. B.. Tada jį matė pirmą kartą. Po pokalbio jis jo paprašė nuvežti į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)". Prekybos centre „(duomenys neskelbtini)" susitiko su G.. R. liko su jais, ir su juo pabendravę sužinojo, kad jis gyvena prie kolegijos bendrabučių bute, ten už ligoninės, lygtai dirbo pas kažkokį ūkininką, yra baigęs gamtininko mokslus. Bet, ar juo galima tikėti, nežino. R. B. telefono numeris (duomenys neskelbtini). Tą dieną jie pradėjo su G. kalbėti, kad turi problemų su savo automobiliais. R. pradėjo siūlyti savo pagalbą. Jis pasakė G., kad ji parodytų savo mašiną, kuri tada stovėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten nuvykus, G. bandė užvesti mašiną, bet nepavyko. R. tada pareiškė, kad yra problemos su varikliu ir jis pasiūlė, kad jis ryte iškvies traliuką bei mašiną nutemps į autoservisą, kuriame dirba jo pažįstamas bei pigiau sutvarkys mašiną. G. su tuo sutiko. Kitą dieną mašina buvo nutempta į autoservisą „(duomenys neskelbtini)". Jis tame procese nedalyvavo. Tik paskui iš G. sužinojo, kad ji sumokėjo už mašinos nutempimą. Ji pati irgi buvo autoservise. Automobilis buvo remontuojamas apie savaitę laiko. Per tą laiką jis ir G. su R. B. dar buvo susitikę. Kalbėdavosi bendrai apie gyvenimą bei apie G. automobilio remontą. R. vis užsimindavo, kad reikia G. paskolinti pinigų, kad galėtų suremontuoti mašiną. Kaip suprato iš R. kalbų, tai, kad jis kontaktavo su autoservisu. R. pradžioje minėjo, kad automobilio remontas kainuos tik 150 eurų, o paskui su R. buvo nuvykęs į autoservisą „(duomenys neskelbtini)", kur, kaip suprato, su jo savininku M., pavardės neprisimena, kalbėjosi apie automobilio gedimus. M. pasakė, kad yra daugiau gedimų ir remontas kainuos brangiau. Kokią remonto sumą įvardino, neprisimena. R. su M. kalbėjosi kaip su pažįstamu, nes tai jautėsi iš jų bendravimo ir jam pasirodė, kad tikrai jie pažįstami ilgiau nei vieną dieną. Pokalbio metu su M. autoservise jis tikrai neprašė nei jo, nei R., kad reikia pinigų kažkokioms detalėms ar užstatui. Bet, kai po to bendravo su R. ir G., tai R. vis užsimindavo G., kad reikia pinigų autoservisui, kad būtų kaip užstatas. Tų momentų, kaip G. duodavo pinigus R., jis nematė. Pati G. jam apie tai pasakojo, tai yra, kad duodavo R. pinigų. Ji pasakė, kad pirmą kartą davė 150 eurų, o paskui dar kelis kartus po atitinkamą sumą, kurių dabar tikrai neprisimena ir tikrai negali pasakyti galutinės pinigų sumos, kurią davė G. R.. Pokalbių metu R. patvirtindavo, kad gavo iš G. pinigus ir juos nuvežė į autoservisą, kur vyksta mašinos remontas. Po to, maždaug po savaitės, kai buvo remontuojamas automobilis, R. jam pasakė, kad penktadienį bus galima pasiimti suremontuotą automobilį, ir jie sutarė laiką, kada važiuos pasiimti. Tačiau sutartu laiku jis R. nebegalėjo prisiskambinti, jis nekėlė ragelio, nors šaukimas buvo geras. Po to dar bandė kitomis dienomis su juo susisiekti, bet jis jam neatsiliepė ir į žinutes neatrašė. Jis vienas nuvažiavo į minėtą autoservisą. Ten sužinojo, kad jie jokių pinigų iš R. niekada negavo, ir taip suprato, jų iš R. net neprašė. Jis norėjo paimti G. automobilį, bet autoserviso savininkas M. nedavė, nes sakė, kad visų pirma reikia atsiskaityti už remontą. Tada suprato, kad R. apgavo G. pasisavindamas jos pinigus. R. jam jokių įtarimų, kad taip gali pasielgti, nekėlė. Jis jam pats savo pinigų nebuvo davęs, G. neskolino. G. buvo pasiskolinusi pinigų iš draugo E. Š., kiek tiksliai, nežino. Be to, R. net kelis kartus užsiminė, kad jis turi pažįstamų, kurie suteikia kreditus be palūkanų ir siūlė tokį pasiimti G., bet ji nesutiko. Jis savo mašiną remontuojasi pats, su autoservisais nėra susidūręs, todėl nežino jų tvarkos dėl apmokėjimo už darbą. Kur dabar gali būti R. B., jis nežino. R. B. numerį žino tik tą, kurį jau pasakė. Dar su juo yra bendravęs socialiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)", pokalbių svetainėje „(duomenys neskelbtini)". Šiame tinklalapyje jis yra pasivadinęs „R. B.". Paskutinį kartą bendravo 2018 m. lapkričio mėnesio pradžioje. Kol bendravo su R., suprato, kad jis pinigų nelabai turi, nes kai buvo kavinėje, jis už jį sumokėjo. G. sakėsi, kad R. duodavo grynais pinigais. Jei būtų žinojęs, kad R. taip gali pasielgti, tai yra apgauti G., jis nebūtų leidęsis su juo į pažintis ir supažindinęs su savo draugais. Dėl autoserviso „(duomenys neskelbtini)", tai gali pasakyti, kad jis jam tikrai jokių įtarimų nekelia, tikrai tvarkingas autoservisas ir bendravo mandagiai. Jis dar 2018-11-19 rašė „(duomenys neskelbtini)" R. B., kad policijoje jau yra parašytas pareiškimas dėl jo apgaulės, bet jam R. nieko neatrašė (1 t., b. l. 67-69).
Liudytojas E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. M. ir T. S. yra jo bendradarbiai ir draugai. Su R. B. jį supažindino jie. Anksčiau jis jo nepažinojo. Sutikęs jį atpažintų iš bendrų veido bruožų ir kūno visumos. Jo ūgis apie 180 cm., tamsaus gymio. Išskirtinių bruožų kaip ir neturėjo, tik buvo užsiauginęs trumpą barzdą. Jis jį matydavo vakarais, kai būdavo tamsu bei per daug juo nesidomėjo, bet pamatęs jį atpažintų. Taip pat jį atpažintų iš nuotraukos. Jis pats, dalyvaujant G. ir T., su R. buvo susitikęs gal 5 kartus. G. ir T. jam pasakojo, kad su R. pagalba G. mašina „(duomenys neskelbtini)", valstybinių numerių nežino, buvo nuvežta remontui į autoservisą. Autoserviso pavadinimo nebepamena. Jau nuo pirmos pažinties jam R. nepatiko ir nekėlė pasitikėjimo, nes pats susipainiojo ir melavo, kad kiek jam metų, taip pat melavo dėl darbo, kad jis dirba naktimis „(duomenys neskelbtini)“ , bet naktimis jis juos kviesdavosi bendravimui. Jis apie tai, kad R. jam nepatinka ir kelia įtarimų, rašė ir sakė G., bet ji juo nepatikėjo. Susitikimų metu R. apie automobilio remontą pats nieko nesakydavo, tik sakydavo tada, kai jo užklausdavo. Tada R. pasakydavo, kad viskas tvarkoje, kad automobilis remontuojamas ir paduoti pinigai autoservisui. Iš viso R. buvo paduoti apie 600 eurų, kad jis nuneštų autoservisui. Šie pinigai buvo perduoti per du kartus grynaisiais. Pirmą kartą 150 eurų davė jam G., bet jis to nematė, G. apie tai sakėsi. O antrą kartą jis jam davė 450 eurų. Šiuos pinigus, dalyvaujant pačiam R. B., 2018-11-08, laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 15.00 val., jis išsiėmė iš savo banko sąskaitos, esančios banke „(duomenys neskelbtini)", bankomato, esančio PC „(duomenys neskelbtini)". Kai ėmė pinigus, R. buvo netoliese. Išsiėmęs pinigus ir truputį paėjęs į šoną nuo bankomato, padavė 450 eurų R. ir ten išsiskyrė, nes skubėjo į darbą. Šie pinigai buvo jo, bet juos prašė paskolinti G. dėl jos automobilio remonto ir kuriuos, pasak R., būtinai reikia nunešti į autoservisą, kad kuo greičiau būtų suremontuota jos mašina. Nors jam R. tada jau kėlė įtarimų ir apie tai buvo užsiminęs G., vis tiek jis jai pinigų paskolino. Galvojo, kad tegul žinosi. Dėl šių pinigų jis skundų neturi, nes jis su G. susitarė, kad ji jam per atitinkamą laiką juos atiduos. Po to karto, kai padavė pinigus Rokui, dar buvo susitikęs su juo ir jis kalbėjo tą patį dėl mašinos remonto ir jis sakė, kad viskas tvarkoje, kad ji remontuojama. Kiek pamena, mašina buvo remontuojama apie 2 savaites, bent tiek laiko truko pažintis su R. ir tuo metu jis vis sakydavo, kad dar vyksta remontas. Bet jam visas tas reikalas paliko įtartinas ir jis pasiūlė G. kartu nuvažiuoti į tą autoservisą ir pasižiūrėti, kas kaip yra. T. tuo metu dirbo, negalėjo kartu važiuoti. Nuvažiavę kalbėjosi su autoserviso savininku, kurio vardo ir pavardės nepamena. Jis pasakė, kad mašina jau suremontuota seniau, kad galima ją pasiimti. G. paklausė savininko, ar jis gavo pinigus iš R.. Savininkas nustebo ir pasakė, kad tikrai jokių pinigų iš R. negavo. Jis mano, kad savininkas buvo natūraliai nustebęs, tai yra, neapsimestinai. Dar jis pridūrė, kad R. ne ant to užšoko ir jis tą reikalą išsiaiškins. Jis negali teigti, kad R. su autoserviso savininku buvo pažįstami iš seniau, nes jų kartu bendraujančių nebuvo matęs, tik R. yra sakęs, kad tame servise turi pažįstamą. Bet, ar tai tas savininkas, jis nežino, R. jo nebuvo įvardinęs. Kiek žino, G. automobilio remontas atsiėjo apie 890 eurų. Autoserviso savininkas pasakė, kad automobilis turi būti pas jį, kol nebus sumokėti pinigai už jo remontą. Šis R. poelgis, tai yra ne savo pinigų pasisavinimas, jam nesukėlė nuostabos, nes kaip ir sakė, R. jam kėlė įtarimų, bet jo niekas neklausė. Kiek žino, kad jis gyvena kažkur prie (duomenys neskelbtini), už ligoninės. T. yra kažkada važiavęs jo pasiimti. Kur jis gali būti dabar, nežino. Su juo nebendrauja nei telefonu, nei socialinių tinklalapių pagalba. Jo telefono numerį turėjo, bet neišsisaugojo. Yra skambinęs jam vieną kartą, kai paaiškėjo jo afera ir bandė jį surasti skambindami, bet nepavyko (1 t., b. l. 73-75).
Iš 2018-12-31 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog M. P. atpažino R. B. kaip asmenį, kuris 2018 m. lapkričio mėnesį buvo atvykęs į jo autoservisą ir kalbėjosi apie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ remontą (1 t., b. l. 60-63).
Iš 2019-01-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog E. Š. atpažino R. B. kaip asmenį, kuriam prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ perdavė pinigus, ir kuris pasisavino pinigus iš G. M. (1 t., b. l. 77-79).
Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. G. M. priklausančius 620 Eur, nes jis, su G. M. sudaręs žodinį susitarimą ir įsipareigojęs padėti organizuoti G. M. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus, paėmęs iš G. M. pinigus, jų MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams neperdavė, o pasiliko sau. Teismas remiasi ne tik paties kaltinamojo prisipažinimu, tyrimo metu duotais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, bet ir rašytine bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į turto, kurį R. B. apgaule įgijo, vertę, kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip nesunkus nusikaltimas pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).
Skirdamas kaltinamajam R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
R. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (1 t., b. l. 85), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 86-91), dirbantis. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas R. B. už padarytą nusikalstamą veiką skiria sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su įpareigojimais, kurie padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis).
Nukentėjusioji G. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 620 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 45). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 700 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 166-167). Ieškinyje nurodė, kad R. B. apgaule pasisavino jai priklausančius 620 Eur, kurių negrąžino. Be to, nurodė, kad dėl R. B. nusikaltimo ji negalėjo naudotis automobiliu visą laiką, kol jis buvo autoservise, t. y. nuo 2018-11-06 iki 2019-04-01. Automobilis laikotarpiu nuo 2018-02-12 iki 2019-02-11 buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, metinė draudimo įmoka 300 eurų, o mėnesio įmoka 25 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, kai automobilis buvo draustas nuo 2018-02-12 iki 2019-02-11, o ji šiuo automobiliu laikotarpiu nuo 2018-11-06 12 iki 2019-02-11 naudotis negalėjo, patyrė žalą, t. y. prarado draudimo įmokas už 3 mėnesius ir 6 dienas, kas sudaro 80 Eur. Teismo posėdžio metu G. M. civilinį ieškinį dėl 700 Eur turtinės žalos atlyginimo palaikė.
Teismas pažymi, kad turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Nukentėjusioji pareiškė 700 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis R. B. pripažino, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė prašomą priteisti žalą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai G. M. turtinė žala 700 Eur sumai padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo R. B. veiksmais, turtinė žala pagrįsta bylos medžiaga, nukentėjusiajai ji turi būti atlyginta.
Pagrįsdama neturtinės žalos dydį, nukentėjusioji ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, kurie pasireiškė tuo, kad prarado pasitikėjimą žmonėmis, kurie bet kokiais būdais stengiasi išvilioti pinigus.
Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnyje, pagal kurį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus: nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas žalos dydžio kriterijus turi būti išnagrinėtas, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, dydį, atsižvelgiama ir į šiomis veikomis padarytą turtinę žalą.
Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajai, jos psichinei sveikatai, emocinei būsenai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į žalos, taip pat ir neturtinės, atlyginimą. Tačiau pabrėžtina ir tai, jog neturtinės žalos prigimtis lemia, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusiąją į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai G. M. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobūdį – įvykdytas sukčiavimas panaudojus apgaulę, jo kaltę – tyčinę formą, turtinę padėtį, kad yra dirbantis, realiai padarytos turtinės žalos dydį – padaryta palyginti nedidelė turtinė žala, taip pat įvertina nukentėjusiosios patirtus nepatogumus dėl dalyvavimo procese, bei patirtus išgyvenimus, t. y., kaip nukentėjusioji nurodė, patyrė dvasinį sukrėtimą, nebegali pasitikėti žmonėmis. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, ja siekiama tik kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes, teismas nukentėjusiosios G. M. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios naudai. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant LR CK 6.250 straipsnio nuostatų bei laikantis kasacinio teismo praktikos analogiškose bylose. Be to, toks žalos dydis, teismo vertinimu, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams ir yra adekvatus padarytai žalai.
Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje, siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį, 2019 m. kovo 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras nutarimu laikinai – nuo 2019-03-26 iki 2019-09-26 apribojo kaltinamojo R. B. nuosavybės teises į jam priklausančias pinigines lėšas - 620 Eur sumai, laikomas AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 97). Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino G. M. civilinį ieškinį bendrai 1000 Eur sumai, 2019 m. kovo 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas keistinas, nustatant laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo R. B. piniginėms lėšoms - 1000 Eur sumai, laikomoms AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, nekeičiant prokuroro nutarime nustatytų kitų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų.
Nagrinėjant bylą, nukentėjusiajai G. M. buvo skirta atstovė advokatė L. M.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. gegužės 29 d. patikslinta pažyma Nr. (2.19)NTP-7-3282, iš kurios matyti, kad už G. M. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 138,71 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybė, teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. M., patyrė išlaidų, pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo (BPK 103 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 3 punktu, R. B. skirti įpareigojimus: per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir joje registruotis, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai G. M. padarytą 700 Eur turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę R. B. nustatyti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 3 punktu, R. B. skirti įpareigojimus: per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir joje registruotis, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai G. M. padarytą 700 Eur turtinę žalą.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nukentėjusiosios G. M. pareikštą 700 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo R. B. priteisti nukentėjusiajai G. M. atlyginti 700 Eur sumą.
Nukentėjusiosios G. M. pareikštą 400 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo R. B. priteisti nukentėjusiajai G. M. atlyginti 300 Eur sumą.
2019 m. kovo 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu nustatytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą pakeisti, nustatant laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo R. B. piniginėms lėšoms - 1000 Eur sumai, laikomoms AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, nekeičiant prokuroro nutarime nustatytų kitų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų.
Priteisti iš R. B. 138,71 Eur valstybei už nukentėjusiajai G. M. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.