- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- e2S-1223-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41087-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- M. B. W.
- Ieškovas
- UAB „StepArc“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. W. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties priimtos dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „StepArc“ ieškinį atsakovui M. B. W. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu už akių ieškovo UAB „StepArc“ ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo M. B. W. ieškovo naudai 24 311,50 Eur skolos, 6 719,30 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 31 030,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 302 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
2. Atsakovas M. B. W. pateikė teismui pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą už akių. Nurodė, jog iki pat 2019 m. kovo vidurio, kai antstolis Lenkijoje areštavo atsakovo banko sąskaitas, nebuvo informuotas apie vykstantį teismo procesą. Paaiškino, kad 8 metus gyvena (duomenys neskelbtini) saloje. Teismo dokumentai atsakovui buvo siųsti adresu, kuriuo jis anksčiau vykdė individualią veiklą (kaip individualus verslininkas) – W. M. W. pavadinimu, t. y. (duomenys neskelbtini). Veiklą vykdė nuo 2012 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Individuali veikla buvo išregistruota 2017 m. sausio 4 d., t. y. dar iki ieškinio pateikimo. Nurodė, kad civilinėje byloje nėra informacijos apie asmenį, priėmusį teismo siųstus dokumentus. Pažymėjo, kad gyvendamas Ispanijoje, nebuvo gavęs jokių su vykstančiu teismo procesu Lietuvoje susijusių dokumentų. Nurodė, kad sprendimas už akių yra pagrįstas formaliu bylos aplinkybių vertinimu, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paslaugų teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas teikė reklamos paslaugas atsakovui, talpindamas atsakovo reklamą Lietuvos, Latvijos ir Estijos spaudoje. Reklamos paslaugų užsakovas buvo UAB „Domisad“ ir jos direktorius T. A. K., o ne atsakovas. Teigė, kad ieškinys pateiktas netinkamam atsakovui. Iš ieškovo į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad visas susirašinėjimas dėl neapmokėtų sąskaitų buvo vykdomas su UAB „Domisad“ direktoriumi T. A. K.. Vienintelis UAB „Domisad“ akcininkas buvo A. T. B.. Reklama buvo spausdinama su nuoroda į UAB „Domisad“ tinklapį ir jos telefonus. Pažymėjo, kad nei tiesiogiai atsakovas, nei Wiecko M. W. neužsakė ieškinyje nurodomų ginčo paslaugų pas ieškovą.
Atsiliepimas
3. Ieškovas UAB „StepArc“ atsiliepimu prašė atsakovo prašymą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą už akių. Nurodė, kad atsakovui ieškinio ir jo priedai buvo įteikti 2007 m. lapkričio 13 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo spręsti apie netinkamą atsakovo informavimą. Atsakovas Ispanijos gyventojo statusą įgijo dar 2011 m. sausio 10 d., t. y. dar prieš įregistruodamas individualią veiklą Lenkijoje 2012 m. balandžio 16 d. Teigė, kad atsakovas individualią veiklą išregistravo 2017 m. gruodžio 31 d. gerai žinodamas, jog turi įsipareigojimų. Atsakovas nei apie individualios veiklos išregistravimo faktą, nei apie savo pasikeitusią buveinę, neinformavo. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu Lenkijos įmone Wiecko M. W. bendradarbiavimą pradėjo 2013 metais. Ieškovas yra reklamos paslaugas teikianti Lietuvos įmonė, o atsakovas tuo metu užsiiminėjo žemės ūkiui skirtų produktų pardavimu ir platinimu. Atsakovas ieškovui užsakymus dėl braškių daigų ir priemonių nuo uodų platinimo-reklamos paslaugų teikdavo el. paštu, tokiu pat būdu vyko ir bendravimas tarp šalių. Ieškovas reklamos paslaugas atsakovui suteikė. Atsakovas už 2013 m suteiktas reklamos paslaugas atsiskaitė, vėliau dėl paslaugų teikimo atsakovui ieškovas bendravo per UAB „Domisad“ direktorių T. A. K.. 2014 m. balandžio 15 d. atsakovui už suteiktas paslaugas (už reklamos patalpinimą apie atsakovo produkciją (braškių daigus ir priemones nuo uodų) Lietuvos, Latvijos ir Estijos spausdintuose leidiniuose) išrašyta sąskaita faktūra 24 311,50 Eur sumai, tačiau šios sąskaitos atsakovas neapmokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 7 d. nutartimi netenkino atsakovo M. B. W. (Wiecko M. W.) pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Teismas nurodė, kad nustatęs, jog atsakovo Wiecko M. W. buveinė yra Lenkijoje, ieškinio ir jo priedų kopijas bei teismo pranešimą išsiuntė remiantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse. Teisme 2018 m. kovo 12 d. gautas Dokumentų įteikimo arba neįteikimo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. vasario 22 d. adresu – (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad teismui priimant sprendimą už akių nebuvo žinoma, kad atsakovas yra pakeitęs gyvenamąją vietą ir gyvena kitoje valstybėje, duomenų apie tai, kad deklaravo savo išvykimą iš Lenkijos, atsakovas nepateikė. Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad atsakovas individualią veiklą vykdė Lenkijoje nuo 2012-04-16 iki 2016-12-31 ir ši atsakovo veikla išregistruota 2017-01-04, t. y. iki ieškinio pateikimo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas Ispanijos statusą prieš tai, kai 2012-04-16 įregistravo savo individualią veiklą Lenkijoje. Taigi atsakovas įgijo 2011-01-10, t. y. įgijęs Ispanijos statusą ir versdamasis individualia veikla Lenkijoje, o vėliau ją išregistravęs, neįvykdė pareigos pranešti kitai sandorio šaliai, ieškovui, apie savo gyvenamosios ar individualios veiklos pasikeitimo vietą. Pažymėjo, kad atsakovui net ir gyvenant Ispanijoje buvo žinoma apie turimus įsipareigojimus ieškovui ir jo atžvilgiu pateiktą apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą, tačiau, nei apie individualios veiklos išregistravimo faktą, nei apie savo pasikeitusią buveinę, ieškovo neinformavo. Teismas sprendė, jog sprendimas už akių galėjo būti priimtas.
6. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo bei bankinių pavedimų kopijų teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas kartu bendradarbiavo dar iki buvo išrašyta 2014 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą – faktūra, atsakovas iš ieškovo užsakinėjo reklamos paslaugas ir už jas atsiskaitydavo. Be to, nors iš pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu ir matyti, kad dėl reklamos paslaugų ieškovas susirašinėjo su UAB „Domisad“ direktoriumi T. A. K., tačiau iš visų laiškų turinio akivaizdu, kad būtent atsakovas buvo reklamos užsakovas, t. y. ne UAB „Domisad“ direktorius T. A. K. priiminėjo sprendimus dėl užsakomos reklamos masto, pobūdžio, taip pat kuriuose ieškovo pasiūlytuose leidiniuose turi būti patalpinta reklama ir kainos už kurią gali būti užsakomos paslaugas, o būtent atsakovas (2013 m. kovo 6 d., 2014 m. sausio 13 d., 2014 m. sausio 30 d., 2014 m. balandžio 30 d., 2014 m. gegužės 8 d. elektroniniai laiškai). Teismas sutiko su ieškovu, kad būtent atsakovas buvo tas asmuo, kuris turėjo sprendimų priėmimo teisę ir ekonominį suinteresuotumą teikiamų paslaugų ekonomine nauda. Atsakovo teiginius, kad jis nebuvo UAB „Domisad“ darbuotojas ar akcininkas, todėl reklamos paslaugų neužsakinėjo, teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi tai nepaneigia aplinkybių, jog atsakovas reklamos paslaugas iš ieškovo galėjo užsakinėti ir tarpininkaujant UAB „Domisad“. Pažymėjo, kad atsakovas neginčijo jo atžvilgiu išrašytos PVM sąskaitos – faktūros. Priešingai, iki pat savo veiklos išregistravimo atsakovas derino klausimus dėl skolos ir jos padengimo abipusių nuolaidų būdu (2015 m. balandžio 10 d., 2015 m. balandžio 14 d. elektroninis laiškas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas M. B. W. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įtraukiant į bylos nagrinėjimą UAB „Domisad“.
8. Nurodė, kad teismas konstatavo, kad atsakovas nebuvo bendrovės UAB „Domisad“ nei akcininku nei direktoriumi. Reklamoje, patalpintoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos leidiniuose, už ką ieškovas reikalauja sumokėti, duota aiški nuoroda į UAB „Domisad“: www.domisad.lv, www.domisad.lt, www.domisad.ee, todėl atsakovas neturėjo ir negalėjo turėti ekonominio suinteresuotumo reklamos talpinimu, nes naudą turėjo UAB „Domisad“.
9. Teigė, kad nėra jokio teisinio pagrindo (sutarties, susirašinėjimo tarp atsakovo ir ieškovo, konkliudentinių veiksmų), iš kurio kiltų teisinė prievolė atsakovui mokėti už UAB „Domisad“ užsakytą reklamą.
10. Nurodė, kad dokumentų įteikimo pažymėjime, nėra nurodyta (nėra pažymėtas atitinkamas langelis), ar dokumentai įteikti atsakovui asmeniškai ar kitam asmeniui. Iš šio dokumento nėra aišku, kam buvo įteikti procesiniai dokumentai. Paaiškino, kad M. B. W. vykdė veiklą kaip individualus verslininkas Lenkijoje nuo 2012 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Wiecko M. W. vardu. Teismo dokumentai jo registruotos individualios veiklos adresu buvo siunčiami jam išregistravus veiklą, t. y. 2017 m., todėl procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti. Pažymėjo, kad nuo 2011 metų gyvena Ispanijoje.
11. Nurodė, kad teismas atsisakė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Domisad“. Pažymėjo, kad civilinė byla turės įtakos UAB „Domisad“ materialinėms teisėms ar pareigoms (atsakovas turės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo). Teigė, kad UAB „Domisad“ parodymai būtų prisidėję prie teisingo bylos išnagrinėjimo.
Atsiliepimas
12. Atsakovas UAB „StepArc“ atsiliepimu prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį.
13. Nurodė, kad atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas buvo įteikti 2018 m. vasario 22 d., pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 „Dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose“ nustatytos tvarkos nuostatas. Teismas atsakovą informavo tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka. Teigė, kad teismo siunčiama korespondencija buvo įteikta tinkamai, ją priėmė asmuo turintis teisę ją gauti. Pažymėjo, kad nei apie veiklos išregistravimo faktą nei apie savo pasikeitusią buveinę ieškovo neinformavo. Tai įrodo atsakovo nesąžiningumą.
14. Nurodė, kad UAB „Domisad“ direktorius T. A. K. 2013 m. kovo 6 d. el. laiške, rašytame ieškovo direktoriui T. B. nurodė, kad už reklamos paslaugas sąskaita turi būti pateikta Wiecko M. W., t. y. atsakovui vykdančiam savo individualią verslininko veiklą. Pateikus sąskaitą už reklamos paslaugas, 2013 m. kovo 7 d. ją apmokėjo pats atsakovas, o ne UAB „Domisad“.
15. Teigė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog reklamos užsakymą, apmokėjimo ir kitus klausimus sprendė, kontroliavo būtent atsakovas, o ne UAB „Domisad“.
16. Pažymėjo, kad pats atsakovas savo pareiškime pripažino, kad yra konsultavęs T. A. K. ir UAB „Domisad“ akcininką A. T. B. dėl reklamos ir marketingo Lietuvoje, tačiau faktas, kad atsakovas buvo minimas beveik visuose elektroniniuose laiškuose, įrodo, kad atsakovas nebuvo vien tik paprastas konsultantas, o asmuo, turėjęs sprendimų priėmimo teisę ir tiesioginį ekonominį suinteresuotumą teikiamų paslaugų ekonomine nauda/efektyvumu ir kurio vykdoma veikla sutapo su UAB „Domisad“ vykdoma veikla.
17. Teigė, kad atsakovas, gavęs 2014 m. rugpjūčio 12 d. sąskaitą Nr. SP1365, išrašytą jo vardu 86 435,84 LT sumai, o vėliau ir du reikalavimus apmokėti šią sąskaitą, jai nepaprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta peržiūrėti sprendimą už akių.
20. Remiantis CPK 285 straipsnio 5 dalimi, 287 straipsniu atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo už akių priėmimą lėmė atsakovo be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo nepateikimas (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenis patvirtina, kad ieškovas ieškinį pateikė M. B. W. individualiai įmonei Wiecko M. W.. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo ieškinį ir nustatęs, kad Wiecko M. W. buveinė yra Lenkijoje, ieškinio ir jo priedų kopijas bei teismo pranešimą išsiuntė remiantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse individualiai įmonei Wiecko M. W.. Dokumentų įteikimo arba neįteikimo pažymėjimo 12.1 punkte, įteikimo data ir adresas, nurodyta: (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 22 d.; 12.2.1.3 punkte, įteikta kitu būdu (prašome nurodyti išsamiau), nurodyta: grąžinimas, neatsiėmė per saugojimo terminą. Taigi teismo siųsti procesiniai dokumentai adresato nepasiekė.
22. Atsakovas pateikė duomenis, pagrindžiančiu, jog individualią veiklą Lenkijos Respublikoje vykdė nuo 2012 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., o nuo 2017 m. sausio 4 d. individuali veikla išregistruota. Taigi atsakovo individuali veikla išregistruota iki ieškinio pateikimo dienos. Teismo vertinimu, išregistravus individualią veiklą, negalima laikyti, kad dokumentai, siųsti išregistruotos individualios įmonės adresu, jų neatsiėmus pašte per saugojimo terminą, buvo įteikti tinkamai.
23. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo atsakovui M. B. W. individualiai įmonei Wiecko M. W. siųstas ieškovo ieškinys adresato nepasiekė. Atsakovas nežinojo apie jo atžvilgiu iškelta civilinę bylą ir negalėjo nustatytu terminu pateikti atsiliepimo į ieškovo ieškinį.
24. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Byla turėjo būti išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, atlikus įrodymų vertinimą bei priėmus teismo sprendimą. Kadangi šiuo atveju egzistuoja aplinkybė, įtvirtinta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte, sprendimas už akių naikinamas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį pakeisti.
Patenkinti atsakovo M. B. W. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinant bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.