- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-610-357/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- L. P., D. P.
- Atsakovas
- M. P.
- Išvadą teikia
- Šiaulių
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų klausimų susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo ir ieškovės D. P. ieškinio reikalavimą atsakovui M. P. dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, institucijai, duodančiai išvadą Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. P. pateikė teismui ieškinį (b.l. 1-4), kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo M. P. 1995-06-08 sudarytą santuoką, pripažinti jį kaltu dėl santuokos iširimo, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina L. P., priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 400 Lt dydžio išlaikymą ir jo įsiskolinimą, padalinti santuokoje įgytą turtą bei patenkinti kitus su santuokos nutraukimu susijusius prašymus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, santuoką tarp L. P. ir M. P., įregistruotą 1995 m. birželio 08 d. Šiaulių m. Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė dukters D. P. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, vaiko motina L. P., priteisė ieškovei D. P. iš atsakovo M. P. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo 2010-02-01 dienos iki vaiko pilnametystės, 1500,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-02-01, paskyrė L. P. nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas nurodė, kad šalys Šiaulių m. Civilinės metrikacijos skyriuje 1995-06-08 sudarė santuoką, gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. P. Ieškovė savo vardu nekilnojamojo registruotino turto nėra įsigijusi, o atsakovo vardu yra įregistruotos nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą. Taip pat abi šalys savo vardu yra įregistravusios nuosavybė teises į kilnojamuosius registruotinus daiktus. Ieškovė dirba Šiaulių kolegijoje ir gauna minimalią mėnesinę algą. Atsakovas taip pat dirba pagal darbo sutartį ir gauna nuolatines pajamas. Teismas konstatavo, kad atsakovas nesiekė darnos santuokiniame gyvenime, neteikė tinkamo išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui, vartojo sutuoktinės atžvilgiu psichologinį smurtą ir pažeidinėjo lojalumo šeimos santykiuose pareigą. Šalys dėl netinkamo atsakovo elgesio nuo 2009 m. liepos mėnesio su atsakovu neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Tuo pačiu ieškovė neneigė, kad po to, kai sutuoktinis paliko šeimą, ji pradėjo bendrauti su kitu asmeniu. Sutuoktiniams gyvenant kartu, tarp šalių išryškėjo charakterių bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o sutuoktiniai gyvendami kartu nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šeimos iširimui. Kadangi per sutuoktinių bendro gyvenimo laikotarpį abi šalys netinkamai elgėsi viena kitos atžvilgiu, o atsakovas dar ir jų vaiko atžvilgiu, bei visuma kitų aplinkybių leidžia teismui preziumuoti, kad abiejų sutuoktinių elgesys ir atskirai atsakovo požiūris į vaiką, patvirtina sutuoktinių santuokos iširimą ir abiejų šalių kaltę. Teismas tenkino ieškovės prašymą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, konstatuodamas, kad tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Nors ieškovė su vaiku šiuo metu ir gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau šio namo savininkai prieštaravimų dėl to nereiškia.
Teismas konstatavo, kad atsakovas nenurodė subjektyvių priežasčių (ligos, neįgalumo ar kt.), dėl ko negali vaiko išlaikymui mokėti nurodyto dydžio periodinių išmokų. Iš ieškovo pateiktų teismui duomenų matyti, kad ieškovas savo vardu turi įregistravęs nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gauna pajamas iš darbinės veiklos ir šiuo metu jo materialinė padėtis nėra labai bloga. Teismas pripažino, jog ieškovas, pasikeitus ekonominei padėčiai šalyje, visai nepagrįstai atsisako vykdyti savo, kaip tėvo pareigas nepilnamečiam vaikui. Teismas nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe dalintino nekilnojamojo turto sutuoktiniai neturi, o gyvenant santuokoje tėra įgiję tik automobilius, kurie dalinti pagal šalių prašymą, pripažino, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, kuris viešame registre yra įregistruotas jo vardu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. P. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22d. sprendimą, priimti naują sprendimą, santuoką nutraukiant dėl ieškovės kaltės, sumažinant priteistą išlaikymo sumą iki 150 Lt per mėnesį, panaikinant įsiskolinimą ir atleidžiant atsakovą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Teismo sprendimas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės prieštarauja pačios ieškovės 2010-06-08 teismo posėdžio metu duotiems parodymams, kad ji su draugu susipažino ir pradėjo bendrauti 2010 m. lapkričio mėn., t.y. dar iki santuokos nutraukimo. Įrodymų, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovė nepateikė. Teismas neteisingai įvertino įrodymus dėl sutuoktinių kaltės ir padarė nepagrįstą išvadą, konstatuodamas, jog dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai.
2. Teismas priteisė nepagrįstai didelę nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovo turtinė padėtis yra sunki, darbo užmokestis yra tiktai 500 Lt per mėnesį, iš kurių po 300 Lt kiekvieną mėnesį jis sumoka SNORO lizingui. Iš likusių 200 Lt atsakovas gali mokėti vaiko išlaikymui tiktai po 150 Lt per mėnesį.
3. Teismas, priteisdamas 1500 Lt. įsiskolinimą už vaiko išlaikymą nuo 2009-08-01 iki 2010-02-01, neįskaitė tų pinigų, kuriuos atsakovas mokėjo ieškovei grynais pinigais ir per banką. Tai patvirtina pridedami mokėjimo nurodymai ir pačios ieškovės parodymai. Teismas turėjo į tai atsižvelgti ir atleisti atsakovą nuo skolos mokėjimo.
4. Teismas, priteisdamas žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė LR CK 99 str. ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, pagal kurį atsakovas yra atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų. Šią teisę patvirtina prie bylos pridėtas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-01-12 sprendimas Nr. SP-81(7.0064).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 68-69) ieškovė L. P. prašo atsakovo M. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o 2010 m. birželio 22 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovė nurodė, kad teismas
nenustatė dėl santuokos iširimo ieškovės kaltės, tuo labiau neištikimybės, gyvenant su atsakovu santuokoje, nes su kitu vyriškiu ji susipažino, kai su atsakovu negyveno daugiau kaip pusę metų.
Teismas priėjo teisingos išvados, kad dėl santuokos išrimo yra kalti abu sutuoktiniai. Atsakovo materialinė padėtis yra sunki ir jis gauna nedidelį atlyginimą, tačiau jo vardu yra įregistruotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, jis gali rasti darbą ir mokėti dukters išlaikymui kas mėnesį po 250 Lt iki jos pilnametystės. Nors atsakovas paėmė iš banko vartojimo kreditą, tačiau jis buvo panaudotas ne šeimos interesams, o jo brolio sodo nameliui remontuoti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006.). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra nesugyvenamo charakterio, todėl šeimoje nuolat kildavo konfliktai ir barniai. Be to, skyrėsi šalių požiūriai į gyvenimą. Nuo 2009 m. liepos mėnesio atsakovas išsikėlė gyventi atskirai, nuo to laiko šalys nepalaiko santuokinių ryšių ir bendro ūkio neveda. Ieškovė savo argumentams dėl atsakovo kaltės nutraukiant santuoką pagrįstai nurodė, kad ieškovas nevykdė sutuoktinio pareigų, nes jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, neteikia materialinio išlaikymo savo dukrai D. Atsakovas su ieškovės teiginiais nesutiko, nurodydamas, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji pradėjo bendrauti su kitu vyru, dar prieš santuokos nutraukimą. Sutuoktiniai vienas kitą kaltina dėl santuokos iširimo, santuokinių pareigų pažeidimais.Taigi iš šių aplinkybių matyti, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nepaisė vienas kito nuomonės, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų bendru susitarimu, t. y. kad abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą (CK 3.27 str. 1 d.). Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.
Minėtų aplinkybių analizė rodo dar iki faktinio santuokos iširimo lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės paramos tarp sutuoktinių nebuvimą bei tai, jog sutuoktinių pareigų nevykdymas buvo iš abiejų sutuoktinių pusės. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, todėl konstatuoja, kad sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra teisėtas ir pagrįstas.
Įstatymas įtvirtina nuostatą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004 m.). Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 formuodamas teismų praktiką išaiškino, kad nustatant vaiko poreikių turinį, reikia atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas ir atitiktų būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Vaiko teisių apsaugos konvencija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, LR CK 3.155 str., 3.165 str. reglamentuoja, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai ne tik maistui, būstui, sveikatai, bet ir mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Nepilnametės dukters išlaikymo išlaidų dydį ieškovė grindžia byloje pateiktu jos paskaičiavimu (b.l. 15), nurodydama, jog dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 800 Lt suma, todėl paskirsčius išlaikymo naštą tarp abiejų tėvų, atsakovas privalėtų teikti 400 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė sutiko su 250 Lt išlaikymo dydžiu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių dukrai D. šiuo metu yra beveik 15 metų, specialių poreikių mergaitė neturi, tačiau reikia pažymėti, kad tokio amžiaus jaunimui reikalingos ir papildomos išlaidos: mobiliajam telefonui, kompiuteriui, laisvalaikio pramogoms ir kt. Nors atsakovas nurodo, kad jo pajamos neleidžia teikti 250 litų išlaikymą, tačiau pažymėtina tai, jog nurodyta suma yra nedidelė, ji užtikrins tik minimalius dukters poreikius. Reikia turėti omenyje, kad pasikeitė ir pati šalies ekonominė situacija: pabrango tiek maisto, tiek pramoninės prekės. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad priteisto išlaikymo dydis atitinka dukters poreikius.
Atsakovas M. P. apeliacinį skundą grindžia ir tuo argumentu, kad teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą sumoje 1500 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo teiktas išlaikymas laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2010-02-01 nebuvo pakankamas dukters išlaikymui. Atsakovo pervestos sumos 100-150 Lt per mėnesį dukters išlaikymui nurodytu laikotarpiu negali patenkinti net minimalių vaiko poreikių, jau nekalbant apie pilnavertį patenkinimą.
Atsakovas M. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, todėl jį tenkina.
LR CPK 96 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Byloje pateikti duomenys rodo, kad tiek ieškovei L. P., tiek atsakovui M. P. šioje civilinėje byloje buvo suteiktos antrinės teisinės pagalbos ir šalys nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos (b.l.12, 27). Kadangi bylos šalys nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje tikslintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą, nurodant, jog bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteisiamos.