Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

2015 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-08-13 sprendimą Nr. (1.31.)-TPB-159-15 ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą;Priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos teisme iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo dienos.

Paaiškina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriuje (toliau ir Klaipėdos skyrius) 2015-08-07 gautas pareiškėjos I. Ž. prašymas, reg. Nr. ATP-1390, suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos už UAB „Klaipėdos energija“ paslaugas panaikinimo. Pažymi, jog Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs Pareiškėjos prašymą, nustatė, kad sprendimo priėmimo metu Pareiškėjai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama 2 bylose pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-06-03 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-898-15 civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015 ir Klaipėdos skyriaus 2015-08-07 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1213-15 civilinėje byloje dėl antstolio Aleksandro Selezniovo neteisėto prašymo vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/03082. Remiasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 14 straipsnio 7 dalimi, kurioje numatyta, kad pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį, teisine pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2-14 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dvejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės pagalbos išlaidų.

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-08-13 sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-159-15, kuriuo I. Ž. atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašo įpareigoti Atsakovą priimti naują sprendimą bei prisiteisti jai neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis laiduoja asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tokia asmens teisė gali būti realizuota, pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba, kurios teikimą nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, o to paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Įstatymo 9 straipsnis nustato, kad Tarnybos uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal šį Įstatymą. Įgyvendindama nurodytą uždavinį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, atlieka kitas Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principu. Kad šis principas būtų įgyvendintas, Įstatyme yra numatytos tam tikros išimtys, t. y. nurodyti atvejai, kada valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama arba nutraukiama.

Antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai yra nurodyti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje. Nagrinėjamu atveju yra aktualus šio straipsnio 7 dalies 9 punktas, numatantis, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad I. Ž. 2015-08-07 prašymu, reg. Nr. ATP-1390, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydama kuo skubiau paskirti jai advokatą paruošti ieškiniui byloje su AB „Klaipėdos energija“ dėl skolos panaikinimo. Pildydama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-04-27 įsakymu Nr. 1R-124 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-12-27 įsakymo Nr. 1R-124 redakcija) patvirtintą Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formą, grafoje - „Jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus, kitą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 procentus) apmokėti“ – pareiškėja pažymėjo atsakymą „Nesutinku“. Ginčijamu 2015-08-13 sprendimu Nr. (1.31.)TPB-159-15 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius atsisakė teikti I. Ž. antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasis inter alia Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 7 dalį pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį, teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–15 punktus ir kuriam pagal Tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 25 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, jog sutikimas apmokėti likusią antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį turi būti aiškiai išreikštas norinčio gauti antrinę teisinę pagalbą asmens prašyme (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju, kaip minėta, tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti teikti pareiškėjui Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas.

Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčijamo 2015-08-13 sprendimo Nr. (1.31)TPB-159-15 priėmimo metu galiojo Atsakovo 2015-06-03 sprendimas Nr. (1.31)-TPA-898-15 ir 2015-08-07 sprendimas Nr. (1.31.)-TPA-1213-15, kuriais pareiškėjai I. Ž. buvo skirta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, kad yra teisinga Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išvada, kad I. Ž. siekia gauti antrinę teisinę pagalbą jau trečioje byloje, tačiau jos teisę į visiškai nemokamą antrinę teisinę pagalbą Įstatymas riboja dvejomis bylomis.

Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 5 punktu, pareiškėjas privalo laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Pareiškėja I. Ž. kategoriškai nesutinka pati apmokėti 50 ar 75 procentų būsimų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl Tarnyba, nenustačiusi vienos privalomų antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą netenkinti 2015-08-07 I. Ž. prašymo. Akivaizdu, kad teisinės pagalbos teikimas tokioje situacijoje neatitiktų bendrųjų Įstatymo apibrėžtų jos teikimo sąlygų ir akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principams (Įstatymo 3 straipsnis).

Įvertinus tai, kad skundžiamu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-08-13 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-159-15 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Atsakovas pagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pagal Pareiškėjos 2015-08-07 prašymą, reg. Nr. ATP-1390, ir nėra teisinių prielaidų šio administracinio akto panaikinimui, konstatuojama, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį Pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Atsakovo įpareigojimo priimti naują sprendimą.

Pareiškėja I. Ž. skundu taip pat prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos.

Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau - CK). Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal šią CK normą būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų (valstybės institucijos) veiksmų (neveikimo) neteisėtumo faktas. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika - jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) įstatymai numato būtinų tam sąlygų visetą: neteisėtą pareigūnų veiką, t.y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir pareigūnų kaltę. Nesant bent vieno iš šių elementų civilinė atsakomybe negalima.

Šioje byloje nenustatyta, jog atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba veikė neteisėtai ar pažeidė jo veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, todėl teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra paneigiama, nesant bent vieno privalomo elemento valstybės viešajai atsakomybei atsirasti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Konstatavus, kad Pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, ji neįgijo teisės į išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos I. Ž. skundą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.