- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- 1-1748-408/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24631-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- Š. G.
- Kategorijos
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.13Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 2.1.16.1.7Įtariamojo įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (BPK 135 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. G., gimęs 1977-04-01, Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas 15 kartų, paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo 2015-01-30 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kauno apylinkės teismo 2015-03-04 nutartimi bausmė paskirta pagal Kauno apylinkės teismo 2015-01-30 nuosprendį subendrinta su 2014-12-01 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 11 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Š. G. 2016-05-25, apie 16 val. 30 min., būdamas prekybos miestelyje „Urmas“, parduotuvėje ASIA, esančioje Pramonės pr. 16, Kaune, pagrobė svetimą V. T. priklausantį turtą, tai yra, paėmęs paliktą ant batų dėžės planšetinį kompiuterį „Apple IPAD-2“ 700 eurų vertės, jį įsidėjo į su savimi turėtą rankinę ir iš parduotuvės pasišalino, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje
Kaltinamasis Š. G. kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad 2016-05-25 jis atėjo į parduotuvę ASIA, esančią „Urmo“ bazėje. Norėjo pažiūrėti batų kainų. Būdamas batų skyriuje, ant batų dėžės pamatė padėtą planšetinį kompiuterį. Jis apsidairė aplink, žmonių nebuvo. Tą planšetę įsidėjo sau į kuprinę ir išėjo iš parduotuvės. Kodėl tos planšetės nepadavė pardavėjai, negali pasakyti. Išėjęs iš bazės, jis nuvažiavo pas draugą S., kurio pavardės nežino. Jis gyvena Kovo 11-osios gatvėje, tikslaus adreso nežino. Draugui sakė, kad rado tą planšetę. Po kelių valandų atvyko pas S. kažkokia moteris ir jam liepė atnešti planšetę. Jis jai atnešė ir atidavė planšetę. Jis tos planšetės nevogė, būtų kitą dieną nunešęs į policiją. Planšetę norėjo tuoj pat grąžinti, bet nežinojo kam. Jis jos nevogė, o tik paėmė norėdamas kažkam grąžinti. Už planšetę norėjo gauti piniginį atlygį.
Kaltinamajam Š. G. visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius sietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, Š. G. kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusios, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga:
Iš nukentėjusiosios V. T. parodymų matyti, kad 2016-05-25, apie 16.30 val., ji kartu su savo sūnumi A. T. atėjo apsipirkti į „Urmo“ bazę, esančią Kaune, Pramonės pr. 16. Apie 17 val., jie kartu atėjo į parduotuvę ASIA, kur batų skyriuje A. matavosi batus. Savo planšetinį kompiuterį „Apple Ipad-2“ sūnus padėjo parduotuvėje ant batų dėžės. Jiems batus nusipirkus ir iš parduotuvės išėjus, sūnus prisiminė, kad pamiršo savo planšetinį kompiuterį. Maždaug po 10-15 minučių, jiems grįžus atgal į parduotuvę, planšetinio kompiuterio jau nebuvo. Paklausus pardavėjos ar niekas nerado kompiuterio, ji atsakė, kad niekas. Tada paprašė parodyti vaizdo medžiagą. Kartu su pardavėja peržiūrėjus medžiagą matyti, kaip jos sūnaus kompiuterį paėmė ir už kelnių užsikišo apie 30-35 metų amžiaus vyras. Planšetinio kompiuterio įsigijimo dokumentų neturi. Kompiuterio vertė 700 eurų. 2016-05-25, apie 20 val., jai grįžus į namus, internete pažiūrėjo kartu su sūnumi kur yra jos planšetinis kompiuteris. Internete yra programa, kurios pagalba nustatė kokiu tiksliai adresu tuo metu buvo planšetinis kompiuteris. Programa parodė, kad tai yra (duomenys neskelbtini) g. namas Nr.28. Tuomet ji užėjusi paskambino į vienas duris ir atidarius duris ji papasakojo vyrui situaciją ir apibūdino asmenį. Paklausė ar jis tokio asmens nežino. Vyras nurodė, kad asmuo atitinkantis jos apibūdinimą, kartais lankosi pirmame namo aukšte esančiame bute, tačiau ten negyvena. Jai nuėjus į tą butą pirmame aukšte ir paskambinus į duris, jas atidarė vyras, kurio ji paklausė kur yra jos kompiuteris, o šis atsakė, kad pas jį namie ir pakvietė dar vieną vyrą, kurį ji atpažino kaip asmenį, buvusį parduotuvėje kai dingo jos kompiuteris. Tada ji jo paklausė kur jos kompiuteris, o jis atsakė, kad namuose ir atnešė jai kompiuterį bei grąžino. Po to ji pasiėmusi kompiuterį paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pasakė situaciją bei paprašė policijos pagalbos. Atvykę pareigūnai sulaikė tą asmenį, kuris pasisavino kompiuterį ir išsivežė asmenį. Daiktą ji atgavo tvarkingą, niekas nesugadinta (b. 1. 5, 16-18 ).
Iš liudytojo S. J. S. parodymų matyti, kad 2016-05-25 po pietų, gal apie 17 valandą, pas jį į namus atėjo Š.. Jis su savimi kažką turėjo plono ir plokščio. Š. parodė ir jis pamatė, kad tai kompiuteris. Jis jo paklausė iš kur gavo ir pasakė, kad reikia iš karto grąžinti. Jis pasakė, kad buvo bazėje parduotuvėje ASIA ir ant batų dėžių rado šitą planšetę, kurią pasiėmė ir išėjo iš parduotuvės. Jie buvo pas jį namuose ir jis įjungė tą planšetę, kad surastų jos savininką, nes žinojo, kad yra programėlė, pagal kurią galima surasti kompiuterio ar planšetės buvimo vietą. Š. apie tai nesuprato nieko. Tada jie kompiuterį išjungė, nes ir jis nelabai moka naudotis. Po kelių valandų į buto duris kažkas paskambino. Jis atidarė buto duris ir pamatė moterį, kuri paklausė ar planšetė pas juos. Jis atsakė teigiamai ir tada Š. atnešė tą planšetę ir padavė moteriai. Moteris pasakė, kad kviečia policiją. Jis tada išėjo į kiemą ir nuėjo pirkti cigarečių. Grįžęs jau Š. kieme nerado. Š. buvo pabėgęs, bet jis jam paskambino ir jis atėjo. Atėjus Š. policija jį išsivežė (b. 1. 31).
Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2016-05-25 protokolu - pareiškimu, kuriame užfiksuotas pranešimas apie nusikalstamą veiką (b. l. 5).
2016-05-31 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūra, adresu Pramonės pr. 16, Kaunas, parduotuvė ASIA (b. l. 6-7).
Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016-05-25 tarnybiniu pranešimu dėl vagystės (b. l. 11).
2016-05-25 savanoriško daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. T. pateikė planšetinį kompiuterį „Apple Ipad-2“ apžiūrai, kuris pakvitavimu po apžiūros grąžintas (b. l. 22-26).
2016-05-31 apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas vaizdo įrašas, Pramonės pr. 16, Kaune, parduotuvėje Asia (b. l. 28-29).
Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad faktiniais duomenimis – kaltinamojo Š. G. visišku kaltės prisipažinimu, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tokie jo veiksmai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad būdamas prekybos miestelyje „Urmas“, parduotuvėje ASIA, esančioje Pramonės pr. 16, Kaune, pagrobė svetimą, V. T. priklausantį turtą, tai yra, paėmęs paliktą ant batų dėžės planšetinį kompiuterį „Apple IPAD-2“ 700 eurų vertės, jį įsidėjo į su savimi turėtą rankinę ir iš parduotuvės pasišalino. Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, todėl kaltinamasis baustinas.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo Š. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Kaltinamasis Š. G. teistas (b. l. 36-54), administracine tvarka baustas (b. l. 55-60). Kaltinamasis niekur nedirba, nėra sukūręs šeimos, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad Š. G. teisiamas ne pirmą kartą, tai rodo, kad jis linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikaltimas veikas, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, tai pagal BK 27 straipsnio 1 dalį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui, už tyčinio nusikaltimo padarymą, paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas teismas sprendžia, kad švelnesnių bausmės rūšių Š. G. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežtą bausmės rūšį bei asmens padarytą veiką individualizuojančią jos trukmę, todėl kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia - terminuoto laisvės atėmimo - bausmės rūšis, bausmės dydį nustatant atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes aplinkybes (BK 61 straipsnis).
Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu (BK 64 ¹ straipsnio 2 dalis).
Kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti iš kaltinamojo Š. G. 173.70 eurus už gynybą, prieš bylos nagrinėjimą iš esmės, išsprendus kardomosios priemonės klausimą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios: teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, priskiriama teismo diskrecijai. Esant teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalis) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, esant suimtam, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), todėl iš Š. G. tarnybai gynybos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 106 straipsniu, 112 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, 312 straipsniu, 313 straipsniu, teismas,
nusprendė:
Š. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Š. G. paskirti galutinę bausmę - 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Į bausmę įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme, t. y. nuo 2016-05-25 iki 2016-05-26 (1 para) ir nuo 2016-10-19 iki 2016-10- 21 (2 paras).
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, o jos pradžią skaičiuoti nuo Š. G. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 173.70 eurų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš Š. G. nepriteisti.
Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.