Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-417-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-13
Bylos Nr.
1A-64-417-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Violeta Miliuvienė, Valentinas Janonis
Kaltinamasis
R. Ž.
Nuteistasis
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo
Advokatai
Mindaugas Kepenis
Kategorijos

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-417/2011

Teisėja A. Sadauskaitė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Violetos Miliuvienės, Valentino Janonio,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,išteisintajam R. Ž.,jo gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. išteisintas pagal BK 281 str. 2 d. neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. sausio 6 d., apie 20.10 val., duomenys neskelbtini, Klaipėdos m., sukeldamas pavojų saugiam eismui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „Audi A8“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant apsnigtai asfaltuotai kelio dangai, dirbtiniam apšvietimui, kai matomumas į priekį apie 50 metrų, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio būklę, meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties kelio juostą ir susidūrė su A. A. vairuojamu automobiliu „Opel Zafira“, registracijos Nr. T00069. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. A. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais R. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5 p. (Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis), 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 14 p. (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų numatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba teisės vairuoti šios transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų) ir 133 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas).

Šalies argumentai

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Viktoras Kičiatovas pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį kaip nepagrįstą ir R. Ž. priimti naują – apkaltinamąjį – nuosprendį: R. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 2 d. ir nuteisti vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. paskirtosios bausmės dalį pridėti prie 2004-07-08 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 m. 7 mėn. 8 d. laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę – 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. R. Ž. trejus metus uždrausti vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktiškai nustatytas byloje aplinkybes, neteisingai jas įvertino ir nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Pažymi, jog kaltinamojo R. Ž. ir liudytojo A. N. parodymai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms.

Liudytojai D. L. ir M. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip automobilis „Audi A8“ atsitrenkė į automobilį „Opel Zafira“. Patvirtino, kad abiejuose automobiliuose važiavo po vieną žmogų, t. y. tik vairuotojai. 2009-07-23, 2009-08-06 iš pateiktų fotonuotraukų jie atpažino R. Ž. kaip asmenį, vairavusį automobilį „Audi A8“. Tuo tarpu iš UAB „Tele2“ pateiktos informacijos matyti, kad A. N. mobiliojo ryšio telefonas eismo įvykio metu buvo toli nuo įvykio vietos – duomenys neskelbtini rajone. Be to, apeliantas pažymi, jog ant automobilio „Audi A8“ vairuotojo pusės oro maišo, kaip nustatyta, rastas R. Ž. kraujas.

Prokuroro nuomone, konstatuotos aplinkybės leidžia teigti, kad R. Ž. vairavo automobilį „Audi A8“, taip pat pakanka ir duomenų teigti, jog A. N. nebuvo eismo įvykio metu net arti prie įvykio vietos.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Naikinti jo apelianto nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 2 d. konstatuojama, jog tai, ar byloje esantys duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nebūtinai gali būti pripažinti įrodymais. Tuo tarpu trečioje šio straipsnio dalyje įtvirtinta, jog įrodymais laikomi tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Kokios aplinkybės laikomos reikšmingomis bylai, įstatymai tiesiogiai ir aiškiai nenustato.

Kaip matyti iš išteisintajam R. Ž. surašyto kaltinamojo akto bei prokuroro pateikto apeliacinio skundo argumentų, R. Ž. kaltė grindžiama: iš dalies liudytojų A. N., D. L. ir M. U. parodymais, UAB „TELE2“ pateikta informacija apie GSM bokštų fiksuotą informaciją apie abonentinių numerių, priklausančių A. N., buvimo vietą bei specialisto išvada dėl R. Ž. automobilyje rasto kraujo genotipo priklausomybės.

Apylinkės teismas nurodė motyvus, kuriais grindė savo sprendimą išteisinti R. Ž. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 281 str. 2 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Ir teisėjų kolegijos nuomone, pastarojo sprendimo motyvų prokuroro apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

Prokuroro manymu, tai, kad autoįvykio metu vairavo R. Ž., įrodo liudytojų D. L. ir M. U. parodymai.

Vertindama šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdyje buvo apklausti minėtieji liudytojai.

Liudytojas D. L. parodė, kad tik matė, kaip nuo automobilio „AUDI A8“ pusės kažkas atėjo, siūlė taksi vairuotojui susitarti. Tačiau iš kurios pusės atėjo, nematė. Taip pat nematė, kiek žmonių buvo „AUDI“ automobilyje, nes buvo tamsu ir pakankamai toloka.

Liudytojas M. U. parodė, kad įvykio vakarą oro sąlygos buvo blogos, labai tamsu, krito šlapdriba. Susidūrimo nematė. Taip pat nematė, kiek buvo žmonių „AUDI“ automobilyje. Nematė, kas išlipo iš minėtojo „AUDI“ automobilio. Taip pat neatsimena, iš kokios pusės prie taksi automobilio priėjo žmogus. Atėjęs jis prašė nesikišti ir bandė tartis su taksi vairuotoju. Tačiau dėl ko tarėsi, nežino. Negirdėjo, kad R. Ž. būtų sakęs, jog avariją jis sukėlė. Nematė, jog R. Ž. sėdėjo už vairo. Jį pažino tik todėl, kad R. Ž. buvo priėjęs.

Taigi, kaip matyti iš aptartų liudytojų parodymų, kiekvienas iš jų paminėjo itin svarbias aplinkybes – tai, kad įvykio metu buvo tamsu ir R. Ž., sėdinčio už vairo, nematė, jį atpažino tik kaip asmenį, kuris buvo priėjęs tiek prie D. L., tiek prie M. U.. Todėl vadovaujantis minėtųjų liudytojų parodymais, daryti neginčytiną išvadą, kad būtent R. Ž. vairavo automobilį „AUDI“, o kito žmogaus R. Ž. priklausančiame automobilyje nebuvo, teisėjų kolegija negali. Abejoti šių liudytojų parodymų tikrumu apygardos teismas neturi teisinio pagrindo, juolab, jų nepaneigia jokie bylos duomenys. Pažymėtina ir tai, kad liudytojai D. L. ir D. U. neminėjo, kad R. Ž. automobilyje buvo dar vienas asmuo, visiškai paaiškina jų pačių nurodytos aplinkybės, kad įvykio metu 2009 m. sausio 6 d., apie 20 val., buvo visiškai tamsu, o ir atstumas, anot liudytojo D. L., iki išteisintojo automobilio buvęs pakankamai didelis, be to, atkreiptinas dėmesys, kad R. Ž. automobilio langai buvo tonuoti. Šią aplinkybę patvirtino ne tik pats išteisintasis R. Ž. teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 154). Tačiau šią R. Ž. nurodytą aplinkybę įrodo ir KET pažeidimų suvestinėje fiksuoti pažeidimai, kad išteisintasis nekart yra baustas už naudojimąsi kelių transporto priemonėmis su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, neturint leidimo (t. 2, b. l. 83–87) Todėl teisėjų kolegijos nuomone, visiškai paaiškinama, jog paminėtieji liudytojai ir galėjo nematyti, neatkreipti dėmesio, kas ir kiek konkrečiai žmonių buvo R. Ž. priklausančiame automobilyje.

Taip pat nepaneigta išteisintojo R. Ž. versija, kad jam priklausančio automobilio vairuotojas A. N. pabėgo iš įvykio vietos. Kaip nustatyta, nagrinėjant bylą, A. N. turėjo pakankamai pagrįstą priežastį pasišalinti iš įvykio vietos. Jis ne tik sudaužė du automobilius, tačiau A. N. neturėjo teisės vairuoti automobilio, o be to, buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, kad A. N. mobiliojo ryšio telefonas įvykio metu buvo fiksuotas I. S. gatvėje, nepaneigia aplinkybės, jog jis galėjo dalyvauti autoįvykyje vairuodamas R. Ž. priklausantį automobilį „AUDI A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Juolab, kad, kaip nurodė ir pats liudytojas, jis įvykio vakarą išvis su savimi neturėjo telefono, juo naudojosi A. N. brolis. Ir duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, byloje nėra.

Be to, nepaneigta ir išteisintojo versija, jog autoįvykio metu susižalojęs ranką, atsisėdęs vairuotojo kėdėje, atsitiktinai paliko savo kraujo pėdsaką ant išsiskleidusios vairo oro pagalvės.

Taigi aptartos faktinės aplinkybės leidžia apygardos teismui konstatuoti, jog esant tokiems įrodymams galima daryti tik prielaidą, kad R. Ž. galėjo vairuoti jam priklausantį automobilį ir sukelti analizuojamą autoįvykį, nes šias aplinkybes nuginčyti nustatytų įrodymų byloje nepakanka. Jokių kitų nustatytų duomenų, kurie paneigtų išteisintojo ir liudytojo A. N. parodymus apie jų nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu teismas galėtų juos atmesti ir jais nesivadovauti, byloje nėra. Teismas privalo vadovautis visuma ištirtų aplinkybių, neginčytinai įrodančių, jog R. Ž. vairavo jam priklausantį automobilį, o ne vien tik duomenimis, iš dalies, paviršutiniškai leidžiančiais tik kelti prielaidą apie galimą R. Ž. vairavimą.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nes teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę.

Pažymėtina, kad baudžiamosios teisės teorijoje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo, šiuo atveju R. Ž., naudai, „in dubio pro reo“. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo išvadų apeliantų skundų argumentai nepaneigia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Violeta MiliuvienėValentinas Janonis