Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rima Šimbelytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ pareiškimą, suinteresuotiems asmenims V. N., I. N., antstoliui A. B. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų duomenų nustatyta, kad antstolis A. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 61,47 Eur (212,26 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,85 Eur (72 Lt) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko V. N. išieškotojai AB „Lietuvos draudimas“ (vykd.b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 2). Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolininkas V. N. yra susituokęs su I. N. (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 26). Santuoka nenutraukta. Vykdydamas išieškojimą antstolis nustatė, kad V. N. sutuoktinė I. N. dirba ir gauna darbo užmokestį iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. gegužės 22 d. patvarkymu areštavo I. N. gaunamą darbo užmokestį ir išieškotoją AB „Lietuvos draudimas“ įpareigojo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 25, 27-28).

Jeigu skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalis (redakcija iki 2017 m. birželio 30 d.)), t. y. skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretaus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis).

Bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai (CK 4.89 straipsnio 1 dalis). CK 4.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kaip turi būti vykdomas išieškojimas iš bendraturčio turto pagal jo prievolę, apsprendžia antstolio veiksmus, vykdant tokį išieškojimą. Antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o tada priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. N. nuosavybės teise neturi jokio registruotino nekilnojamojo turto. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenų apie skolininko gaunamas pajamas neturi (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 8, 11). Antstolis konstatavo faktą, jog skolininkas asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Dalies nustatymo tvarka nepriklauso nuo skolininko santykio su kitu bendraturčiu, ar tai būtų sutuoktinis, ar kitas fizinis asmuo.

Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Kadangi skolininkas V. N. ir I. N. yra sutuoktiniai (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)), vedybų sutarčių, turto padalijimo sutarčių nėra sudarę, todėl preziumuojama, kad jų bendro turto dalys yra lygios. Nei skolininkas, nei jo sutuoktinė nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu būtų galima iš esmės nukrypti nuo lygių dalių principo.

Byloje nėra duomenų, kad skolininko prievolė kreditorei AB „Lietuvos draudimas“ pagal savo pobūdį būtų asmeninė, bei, kad skolininko turimo turto užtenka patenkinti visus turimų kreditorių reikalavimus (CK 3.89 straipsnio 2 dalis, 4.89 straipsnis). Įstatymas suteikia galimybę išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ši prezumpcija taikoma, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokio įstatyme numatyto pagrindo, leidžiančio nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, nepateikta ir nėra jokių duomenų apie tai, kad gaunamos pajamos yra vieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, tenkintinas.

Pareiškimas tenkinamas, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš suinteresuoto asmens V. N. (CPK 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 str., teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų iš darbinės veiklos.

Priteisti iš V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 4,40 Eur (keturis eurus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.