Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-524-497/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
1A-524-497/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34293-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrius Cininas (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
A. D.
Nukentėjusysis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-524-497/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34293-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.1.1.; 4.1.1; (S) 2.1.15.3.3; 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,nuteistojo A. D. gynėjui advokatui V. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-09-11 nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 2 metų laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikymo laikas.

Nuosprendžiu iš A. D. nukentėjusiojo J. K. naudai priteista 101,91 Eur turtinei ir 8 000 Eur neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti; Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 3033,80 Eur patirtai žalai už nukentėjusiojo J. K. gydymą atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. D. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019-08-10, apie 21⁰⁰ val., vakare, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvykęs į sodybą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), išsiaiškinti savo sūnaus D. D. galimo sumušimo aplinkybių, užsipuolė kambaryje, lovoje gulėjusį J. K., kuriam bendrai, ne mažiau kaip 31-ą smūgį, suduodamas su mediniu pagaliu ir įspirdamas kojomis į įvairias kūno vietas, padarė daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, veide, krūtinėje, nugaroje, dešiniame petyje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, abiejose plaštakose, kairiame krūtinės ląstos šone, dešiniame juosmens šone, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje ir abiejuose keliuose, kas visumoje nukentėjusiajam J. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o taip pat kietu, buku, riboto paviršiaus, pailgos formos daiktu (mediniu pagaliu) smūgiavo ir į dešinįjį krūtinės ląstos šoną poodinių kraujosruvų srityje, nuo ko plyšo blužnis, kas nukentėjusiajam J. K. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-09-11 nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę iki BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto minimumo bei sumažinti nukentėjusiajam J. K. priteistos neturtinės žalos sumą.

2.1. Skunde nurodoma, kad bausme asmeniui turi būti paskirta teisinga, kiekvienu atveju ji turi būti individualizuota. Apelianto teigimu jam paskirta bausmė yra per griežta. Apeliantas nurodo, kad savo kaltę prisipažino pilna apimtimi ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo veiksmus. Jo padarytas nusikaltimas kitų žmonių gyvybei ir sveikatai grėsmės nekėlė . Nors jis ir buvo teistas, šiuo metu gyvena normalų gyvenimą, dirba, remia ligotą senyvą motiną, padeda sūnui.

2.2. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino paties nukentėjusiojo asmenybės ir elgesio, kuomet jis sumušė jo sūnų D. D.. Apelianto nuomone šios aplinkybės turėjo būti vertinamos nustatant nukentėjusiajam priteistinos žalos dydį.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, papildomai išreiškė nuomonę, kad bylą būtų tikslinga grąžinti pirmosios instancijos teismui toliau tirti, kadangi galimai apeliantas A. D. prisiėmė savo sūnaus D. D. kaltę, tai yra ne visi smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti A. D., nes pastarasis atvyko tik praėjus 2-3 valandoms po konflikto, įvykusio tarp nukentėjusiojo ir D. D.. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.). Nuteistojo apeliaciniu skundu nėra ginčijama jo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, prašoma sušvelninti paskirtą bausmę ir sumažinti priteistos nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį.

6. Už veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo iki 10 metų bausmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka bausmės dydį, skaičiuodamas jį nuo sankcijoje numatyto jos vidurkio. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įstatymo nuostatų nepažeidė ir jas taikė tinkamai.

7. Nuteistajam A. D. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ši bausmė sumažinta iki 2 metų laisvės atėmimo. Nuteistasis prašo skirti bausmę artimą BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam minimaliam bausmės dydžiui.

8. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę reglamentuojantis BK 50 straipsnis numato, kad minimali laisvės atėmimo bausmė yra treji mėnesiai. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis sudaro 5 metus laisvės atėmimo, taigi A. D. paskirta trijų metų laisvės atėmimo bausmė yra ženkliai mažesnė už numatytąjį bausmės vidurkį. Bausmės, artimos numatytajai 3 mėnesių ribai A. D. skyrimas nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų.

9. A. D. padarė sunkų nusikaltimą, kuriuo nukentėjusiajam buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės, pašalintas organas – blužnis. Praeityje A. D. teistas 4 kartus, tame tarpe už nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai. Nagrinėjamu atveju nusikalto neišnykus teistumui, kas rodo, kad iš ankstesnių teistumų A. D. išvadų nepadarė. Teismas nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai yra nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui ir būdamas recidyvistu, tai yra turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnę smurtinio pobūdžio veiką. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti kad teismas pasisakė, kodėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio nuostatos. Kolegija dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes sprendžia, kad A. D. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga. Bausmės dydis yra proporcingas tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek kaltinamojo asmenybei, todėl švelninti bausmę, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.

10. Skundu taip pat prašoma sumažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos sumą. Nukentėjusysis byloje pareiškė 23 000 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t. b.l. 41-42). Pirmosios instancijos teismas šią sumą sumažino iki 8000 Eur. Kolegija dar kartą patikrinusi aplinkybes, reikšmingas nustatant neturtinės žalos dydį, pritaria teismo padarytoms išvadoms, kad nagrinėjamu atveju 8000 Eur suma yra proporcinga nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti ir mažinti ją apelianto nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

11. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje nusikalstamų veikų asmens sveikatai bylose, vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą, esminiais kriterijais yra laikoma asmeniui dėl nusikalstamos veikos atsiradusios pasekmės ir jų įtaka tolimesniam asmens gyvenimui. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013).

12. Nukentėjusiajam J. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasėkoje nukentėjusysis neteko organo – blužnies. Nors blužnies pašalinimo atveju žmogus ir gali gyventi, tačiau be šio organo žmogaus sveikatos būklė suprastėja, tai yra susilpnėja asmens imuninė sistema, jis tampa neatsparus virusų ir bakterijų sukeltiems susirgimams, tuo pačiu kenčia kitų organų veikla, kas lemia blogesnę asmens gyvenimo kokybę, todėl darytina išvada, kad sužalojimas asmeniui sukėlė nepataisomas ir ilgalaikes pasekmes. Be to, iš teismo medicininės ekspertizės išvadų nustatyta, kad nukentėjusiajam nustatyti daugybiniai sužalojimai visame kūne, sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 31 trauminiu poveikiu. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad asmuo jautė skausmą. Dėl patirto sužalojimo jis buvo operuojamas ir gydomas ligoninės stacionare. Į bylą pateikti papildomi medicininiai duomenys (2 t., b.l.166) patvirtina, kad nukentėjusįjį vargino viso kūno skausmai, skausmas operacijos vietoje, o posėdžio metu nukentėjusysis apklausiamas parodė, kad po sužalojimo gyvenimas pasikeitė kardinaliai, nebėra sveikatos, negali pakelti nė 10 kilogramų, yra kreipęsis dėl neįgalumo nustatymo, tačiau dėl paskelbto karantino dokumentų tvarkymas užtruko. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad dėl sumušimo patyrė ir dvasinius išgyvenimus, depresiją, išleistas iš ligoninės negalėjo nieko dirbti, buvo priverstas lankytis pas gydytojus pirkti nuskausminamuosius vaistus. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad 8000 Eur suma yra adekvati nukentėjusiojo pairtai žalai.

13. Kolegija atmeta skunde išdėstytus argumentus, kad teismas, nustatydamas žalos dydį, nepakankamai įvertino pirminio konflikto kilusio tarp nukentėjusiojo ir apelianto sūnaus D. D. aplinkybes, nukentėjusiojo asmenybę ir elgesį. Teismų praktikoje į asmenines nukentėjusiojo savybes bei elgesį žalos nustatymo atvejais yra atsižvelgiama tiek, kiek šios aplinkybės yra reikšmingos bylai. Nepaisant to iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas svarstydamas priteistinos žalos dydį pažymėjo, kad vertina ir nukentėjusiojo individualias savybes, užimtumą, pažymėjo, kad nukentėjusysis niekur nedirbo, atlieka laisvės atėmimo bausmę. teismas taip pat vertino ir A. D. turtinę padėtį ir galimybes atlyginti padarytą žalą. Kolegija daro išvadą, kad visos reikšmingos aplinkybės, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, buvo vertinamos tinkamai ir pritaria teismo padarytoms išvadoms.

14. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas, palaikydamas A. D. apeliacinį skundą, papildomai išreiškė nuomonę, kad bylą būtų tikslinga grąžinti pirmosios instancijos teismui toliau tirti, kadangi galimai apeliantas A. D. prisiėmė savo sūnaus D. D. kaltę. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad šios gynėjo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės skunde neminimos, gynėjas posėdžio metu nurodė, kad tai jo paties išreikšta pozicija, kurios jo ginamasis A. D. nepalaikė. Taigi esant tokioms aplinkybėms, kuomet gynėjo išreikšti argumentai prieštarauja tiek nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytai valiai, tiek jo pozicijai pirmosios instancijos teisme, nesant rašytinio nuteistojo sutikimo ginčyti pirmosios instancijos teismo nuosprendį gynėjo nurodytais papildomais argumentais, kolegija šiuos gynėjo argumentus palieka nenagrinėtais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-09-11 nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė