Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutarimas

2022-12-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-431-1166/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-12-12
Bylos Nr.
A6.-431-1166/2022
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-00136-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Alvydas Žala (pirm.)
Pažeidėjas
R. K.
Prašymą paduodantis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijo
Suinteresuotas asmuo
"Utenos senjorai"
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-431-1166/2022Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00136-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 7.11; 21.9.10 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. gruodžio 12 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Alvydas Žala,sekretoriaujant Elonai Mackutei,

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei K. P.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K.,

viešame mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K., būdama UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), vadove, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. atsiskaitė su žemesnį mokėjimo eiliškumą pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais Bendrovės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimu prašo Bendrovės vadovei R. K. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį paskirti 2 200 Eur dydžio baudą. Pareiškime nurodoma, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. 2022 m. rugpjūčio 12 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 53 731,66 Eur (pagal vykdomuosius dokumentus – 232,70 Eur, gyventojų pajamų mokesčio – 13 844,34 Eur, gyventojų pajamų mokesčio delspinigių – 99,41 Eur, pelno mokesčio – 8 469,00 Eur, pridėtinės vertės mokesčio – 28 838,64 Eur). Nurodoma, kad Bendrovės vadovė R. K., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, o ne VMI, taip pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei VMI interesus. Pareiškime nurodoma, kad minėtu laikotarpiu R. K. atsiskaitė su žemesnį mokėjimo eiliškumą pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais Bendrovės kreditoriais, t. y. 2021 m. liepos 9 d., esant 18 082,24 Eur mokestinei nepriemokai, 4 600 Eur suma atsiskaitė su kreditore R. K.; 2021 m. liepos 12 d., esant 18 082,24 Eur mokestinei nepriemokai, 500,00 Eur suma atsikaitė su kreditoriumi G. T. ir 2 170,00 Eur suma – su kreditore R. K.; 2021 m. rugsėjo 2 d., esant 20 435,79 Eur mokestinei nepriemokai, 300,00 Eur suma atsiskaitė su kreditore MB „(duomenys neskelbtini)“; 2021 m. spalio 13 d., esant 7 610,98 Eur mokestinei nepriemokai, 122,45 Eur suma atsiskaitė su kreditore UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2021 m. lapkričio 3 d., esant 8 438,15 Eur mokestinei nepriemokai, 3 002,00 Eur suma atsiskaitė su kreditore R. K.. Pareiškime pažymima, kad minėtu laikotarpiu Bendrovė į valstybės biudžetą pervedė tik 192,75 Eur (b. l. 1-6).

VMI atstovė K. P. teismo posėdyje VMI pareiškimą palaikė. Papildomai paaiškino, kad Bendrovei Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla, kas patvirtina, kad Bendrovė turėjo finansinių sunkumų.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. K. pateikė rašytinius paaiškinimus į VMI pareiškimą (b. l. 68-69). Paaiškinimais nesutinkama su VMI pareiškimu, nurodoma, kad jis yra nepagrįstas ir neteisingas. Pažymima, kad Bendrovė niekada nevengė vykdyti savo mokestinių prievolių VMI. Nurodoma, kad 11 172,00 Eur suma, kuri buvo pervesta iš Bendrovės banko sąskaitų į R. K. banko sąskaitą, buvo panaudota atsiskaitymui su Bendrovės darbuotojais, Bendrovės vadovė išmokėjo jiems darbo užmokesčius, kad Bendrovė tęstų veiklos vykdymą, o darbuotojai liktų dirbti, kad būtų uždirbamos pajamos atsiskaitymui su biudžetu. Taigi minėtas sumas Bendrovės vadovė panaudojo ne savo asmeninių poreikių tenkinimui. Bendrovės vadovė rūpinosi Bendrovės išsaugojimu, nes joje nelikus darbuotojų, negeneruotų pajamų ir neturėtų iš ko atsiskaityti su VMI. Be to, Bendrovės skolas tiek biudžetui, tiek kitiems kreditoriams lėmė karantinas dėl COVID-19, pandemija, taip pat šiuo metu vykstantis karas Ukrainoje bei sparčiai didėjanti infliacija. Todėl tam, kad dengtų mokestines nepriemokas bei išmokėtų darbuotojams darbo

užmokesčius, Bendrovė, visų pirma, turėjo ir turi uždirbti apyvartinių lėšų, stengėsi tai daryti visomis

įmanomomis priemonėmis, stengėsi išlaikyti darbuotojus, laiku mokėti jiems darbo užmokesčius. Nemokant darbo užmokesčių, tiekėjams, su jais neatsiskaitant, t. y. faktiškai nevykdant veiklos, nebūtų uždirbama jokių apyvartinių lėšų, dėl ko nebūtų išvis iš ko mokėti mokesčių VMI. Todėl laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. atlikti mokėjimai kitiems kreditoriams (iš esmės R. K., kad pastaroji išmokėtų darbo užmokesčius), nelaikytina pirmenybės teikimu atsiskaitymams su kitais kreditoriais, tuo labiau nelaikytina CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimu. Jeigu visgi teismas nuspręstų skirti baudą, R. K. net 2 200,00 Eur dydžio baudos niekaip negalėtų sumokėti dėl savo sunkios turtinės/finansinės padėties. R. K. mėnesinė alga sudaro apie tik 716,01 Eur į rankas. Iš šių gaunamų mėnesinių piniginių lėšų R. K. turi patenkinti savo būtiniausius poreikius. Tokio dydžio bauda R. K. būtų nepakeliama finansinė našta, tokio dydžio baudos skyrimas pirmą kartą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu pažeistų teisingumo, teisėtumo, sąžiningumo principus, būtų proporcingai neadekvatus padarytam administraciniam nusižengimui.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. K. teismo posėdyje savo rašytinius paaiškinimus palaikė. Papildomai paaiškino, kad Bendrovė kreipėsi į teismą dėl skolų išieškojimo iš savo skolininkų. Minimu laikotarpiu atlikti mokėjimai buvo skirti sumokėti ne tik darbo užmokesčius darbuotojams. Pažymėjo, kad V. K. 2021 m. liepos 12 d. buvo išmokėta 413,67 Eur suma pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą, 2021 m. liepos 28 d. 600 Eur suma buvo išmokėta J. S. pagal 2017 m. spalio 26 d. paskolos sutartį. Taip pat buvo atsiskaitoma su buvusiais Bendrovės darbuotojais. Šiuo metu Bendrovei yra iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, kad ji pinigus skyrė darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti, prašo netaikyti jai administracinės nuobaudos, nes pinigų ji nepasisavino ir nusižengimo nepadarė.

Skirtina administracinė nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Minėta norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitas teisės aktų nuostatas. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.

Byloje nustatyta, kad R. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Bendrovė) vadove yra nuo 2020 m. gruodžio 10 d. (b. l. 7). Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 12 d. Bendrovė turėjo 53 731,66 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, kurią sudarė: pagal vykdomuosius dokumentus – 232,70 Eur, gyventojų pajamų mokesčio – 13 844,34 Eur, gyventojų pajamų mokesčio delspinigių – 99,41 Eur, pelno mokesčio – 8 469,00 Eur, pridėtinės vertės mokesčio – 28 838,64 Eur (b. l. 8). Iš Operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad 2022 m. gegužės 10 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 52 091,32 Eur, iš jų: 28 359,64 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 2 199,04 Eur šio mokesčio delspinigių (mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2020 m. kovo 26 d.); 13 643,13 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 87,57 Eur šio mokesčio delspinigių (mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2021 m. vasario 18 d.), 8 469,00 Eur pelno mokesčio (mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2020 m. birželio 16 d.). Bendrovė nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2021 m. vasario 28 d. buvo įtraukta į nukentėjusių nuo Covid-19 grupes, todėl mokestinės nepriemokos išieškojimas nebuvo vykdomas, o pradėtas vykdyti 2021 m. lapkričio 8 d. (b. l. 16-23).

VMI su Bendrove 2019 m. gegužės 9 d. sudarė Periodinių mokėjimų grafiką dėl 20 097,00 Eur dydžio mokestinės nepriemokos išdėstymo 24 mėnesių terminui (b. l. 133-134). Pagal šią sutartį Bendrovė iš dalies mokėjo įmokas (b. l. 135-137), tačiau pasibaigus numatytam atidėjimo terminui, VMI 2021 m. birželio 29 d. periodinių mokėjimų grafiką nutraukė, pagal jį likusi nesumokėta mokestinė nepriemoka 2022 m. birželio 8 d. sudarė 9 672,64 Eur (b. l. 17, 138).

Su Bendrove 2021 m. gegužės 13 d. buvo sudaryta Mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią išdėstytas 30 0059 Eur mokėjimas (b. l. 122-125), o 2021 m. rugsėjo 13 d. sudaryta Mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią išdėstytas 14 197,42 Eur mokėjimas (b. l. 126-130). Bendrovei įmokų nemokant, 2022 m. sausio 4 d. VMI nutraukė mokestinės paskolos sutartis (b. l. 131-132).

Taip pat byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 6 d. Bendrovė gavo 38 320,26 Eur pajamų, kurių beveik tiek pat ir išleido (b. l. 16-23). Laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. Bendrovė atliko šiuos mokėjimus: 2021 m. liepos 9 d., esant 18 082,24 Eur mokestinei nepriemokai, 4 600 Eur sumą pervedė R. K.; 2021 m. liepos 12 d., esant 18 082,24 Eur mokestinei nepriemokai, 500,00 Eur suma atsikaitė su G. T. ir 2 170,00 Eur sumą pervedė R. K.; 2021 m. rugsėjo 2 d., esant 20 435,79 Eur mokestinei nepriemokai, 300,00 Eur suma atsiskaitė su MB „(duomenys neskelbtini)“; 2021 m. spalio 13 d., esant 7 610,98 Eur mokestinei nepriemokai, 122,45 Eur suma atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2021 m. lapkričio 3 d., esant 8 438,15 Eur mokestinei nepriemokai, 3 002,00 Eur pervedė R. K. (b. l. 24-32). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad didžioji dalis minėtų išlaidų, pervestų į R. K. sąskaitą, buvo skirtos išmokėti darbo užmokestį darbuotojams (b. l. 70-84). Taigi Bendrovės išlaidos buvo skirtos darbuotojų darbo užmokesčiui, paslaugų tiekėjams (UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“), kitam kreditoriui J. S. pagal paskolos sutartį (b. l. 91). Tokias bylos aplinkybes patvirtina VMI pareiškimas, Bendrovės banko sąskaitų išrašai, mokėjimo žiniaraščiai, kasos išlaidų orderiai bei kiti bylos įrodymai. Šios bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, jų proceso dalyviai neginčijo, todėl jos laikomos nustatytomis.

Teismo posėdyje R. K. neneigė, jog Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, atsiskaitė su paskesnės eilės kreditoriais – sumokėjo įmoką pagal paskolos sutartį J. S., atsiskaitė su paslaugas teikiančiomis bendrovėmis bei mokėjo darbo užmokestį. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn traukiama R. K. tvirtina, kad kaip Bendrovės vadovė, ji negali atsakyti už administracinį nusižengimą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes ji siekė išlaikyti Bendrovės veiklos tęstinumą, pinigų nepasisavino, bet sumokėjo darbo užmokestį darbuotojams. Teismui yra suprantamas Bendrovės vadovės siekis tęsti veiklą tokiomis verslo sąlygomis, kurios minimu laikotarpiu tam tikra apimtimi priklausė nuo Covid-19 ligos sukeltos pandemijos, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nešalina jos administracinės atsakomybės už šį administracinį nusižengimą. Teismas pažymi, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Šios normos tikslas – nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito, visų pirma, su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas – užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentas, kad administracinis nusižengimas nebuvo padarytas, nes buvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad vadovaujantis CK 6.930¹ straipsniu, pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nagrinėjamu atveju darbuotojams darbo užmokestis nebuvo mokamas pagal vykdomuosius dokumentus (antroji eilė), todėl nėra pagrindo išvadai, kad darbo užmokestis darbuotojams galėjo būti mokamas antrąja, t. y. aukščiau nei VMI, esančia eile.

Įvertinus byloje pirmiau aptartus ir byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, t. y., būdama skolinga valstybės biudžetui, bet neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti (tą patvirtina ir Bendrovei iškelta bankroto byla), pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. vykdė atsiskaitymus su kreditoriais nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, o būtent: turėdama mokestinę nepriemoką VMI, kurios reikalavimai pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį tenkinami trečiąja eile, vykdė atsiskaitymus ir su žemesnėje eilėje laukiančiais kreditoriais, kurių reikalavimai pagal minėtą įstatyminį reglamentavimą turėjo būti tenkinami atitinkamai tik po to, kai patenkinami atsiskaitymai su VMI.

R. K. prašė, jeigu visgi teismas nuspręstų skirti baudą, ji net 2 200,00 Eur dydžio baudos niekaip negalėtų sumokėti dėl savo sunkios turtinės/finansinės padėties. R. K. mėnesinė alga sudaro apie 716,01 Eur į rankas. Jos manymu, tokio dydžio bauda jai būtų nepakeliama finansinė našta, tokio dydžio baudos skyrimas pirmą kartą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu pažeistų teisingumo, teisėtumo, sąžiningumo principus, būtų proporcingai neadekvatus padarytam administraciniam nusižengimui.

Teismas sutinka, kad šiuo atveju yra pagrindas administracinėn atsakomybėn traukiamai R. K. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir mažinti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą. Rašytiniuose R. K. paaiškinimuose nurodoma, kad ji CK pandemijos laikotarpiu stengėsi išlaikyti Bendrovės veiklą, atsiskaityti su darbuotojais, nuo kurių ir priklausė Bendrovės veiklos tęstinumas.

Teismas sutinka, kad dauguma atvejų pakankamai nemažo dydžio baudos paskyrimas nulems tam tikrą šeimos finansinės būklės pablogėjimą, tačiau tai nėra tos aplinkybės, kurios savaime sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Tačiau, teismo vertinimu, teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į aplinkybes, apibūdinančias padarytą administracinį nusižengimą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Bendrovės mokestinė nepriemoka atsirado Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną, Bendrovė buvo įtraukta į nukentėjusių nuo Covid-19 pandemijos sąrašą. Be kita ko, nėra pagrindo netikėti, jog R. K. veiksmai nesilaikant atsiskaitymo su kreditoriais eilės, nebuvo piktybiniai, priešingai, jais mėginta atsiskaityti su darbuotojais. Nors tokius veiksmus R. K. atliko savo rizika ir kaip vadovė turėjo suprasti bei įvertinti, jog dėl to jai gresia atsakomybė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nurodytus veiksmus lėmė ir situacija, kurioje verslas anksčiau nebuvo. Atitinkamai atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, neeilinę pasaulinę daugelį verslo sričių paveikusią situaciją, R. K. pasirinktus šios situacijos sprendimo būdus (pastangos išlaikyti Bendrovės veiklos tęstinumą, atsiskaityti su darbuotojais), taip pat ir kitus ją iš esmės teigiamai charakterizuojančius bylos duomenis – nors nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nėra ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ji neteista, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, darytina išvada, jog yra pagrindas jai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, baudą, ją mažinant perpus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą - 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime, nurodant bylos numerį A6.-431-1166/2022 ir įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėjas Alvydas Žala