Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Julijai Franckevič, dalyvaujant ieškovei I. P., ieškovės atstovei adv. Virginijai Rasimavičienei, atsakovams A. T., A. P., išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovams A. T. ir A. P., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius su ieškiniu pilnai sutiko, kadangi tarp šalių iš esmės nėra ginčo, tiek ieškovė, tiek atsakovai pripažįsta, kad I. T. nėra atsakovo A. T. biologinė duktė, jos tėvas yra A. P., sutinkantis pripažinti vaiko tėvystę, todėl tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Įstatymas nustato, kad jei manoma, kad vaiko kilmės nustatymas, atliktas LR CK nustatyta tvarka, neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149-3.153 straipsniuose numatyta tvarka. Nuginčyti tėvystę reiškia paneigti ieškovo ir vaiko kraujo ryšio faktą. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), o tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas. Nagrinėjamu atveju teismas, kompleksiškai įvertinęs šalių paaiškinimus, vaiko teises ginančios institucijos išvadą, rašytinius įrodymus sprendžia, kad ieškinio patenkinimas bei atsakovo A. T. tėvystės nepilnamečio vaiko I. T. atžvilgiu nuginčijimas, atsakovui nesant biologiniu vaikų tėvu ir pilnai pripažįstant ieškinį, šiuo konkrečiu atveju nepažeis nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų, todėl iš esmės tenkina šį ieškovės reikalavimą.

Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, ieškovė I. P. ir A. T. susituokė 1996-11-09 (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje (b.l. 10). Byloje pateiktame gimimo liudijime nurodyta, kad I. T., gim. 2009(duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo A. T. duktė (b.l. 7). Šalių santuoka buvo nutraukta 2009-10-07 (b.l. 25). Ieškovė ginčija atsakovo tėvystę nepilnametės dukters atžvilgiu teigdama, kad atsakovas nėra tikrasis (biologinis) vaiko tėvas, o biologinis vaiko tėvas yra atsakovas A. P..

CK 3.150 str. 1 d. numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvams, negali būti vaiko tėvas. Įrodymais, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį) bei kiti įtikinami faktai. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad po santuokos sudarymo ieškovė ir atsakovas A. T. iš esmės kartu gyveno tik apie metus, po to išsiskyrė, kiekvienas iš jų faktiškai sukūrė kitas šeimas, jau daugiau kaip 10 metų nebendrauja ir nepalaiko jokių santykių, ir I. T. nėra ir negali būti A. T. biologinė duktė. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-03-30 sprendime c.b. Nr. 2-1738-582/2009 šalys nurodė iš esmės identiškas aplinkybes, ir šiuo sprendimu buvo nuginčyta atsakovo A. T. tėvystė ir kitų ieškovės nepilnamečių vaikų – A. T., gim. 2002(duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. 2004(duomenys neskelbtini), atžvilgiu, o A. P. buvo pripažintas šių vaikų biologiniu tėvu (b.l. 11-12). Ieškovė ir atsakovas A. P. paaiškino, kad I. T. taip pat yra jų biologinė duktė, šalys 2011-07-23 sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 181, ką patvirtina pateiktas santuokos liudijimo nuorašas.

Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, vaiko prioritetinių interesų apsaugą ir gynimo principus, bei nesant jokių duomenų, kad I. T. pradėjimo metu I. P. būtų palaikiusi kokius nors santykius su atsakovo A. T., teismas turi pakankamą pagrindą pripažinti, jog A. T. nėra I. T. tėvas. Atitinkamai šio vaiko gimimo liudijime esantis įrašas apie tai, kad vaiko tėvas yra A. T., pripažintinas negaliojančiu (LR CK 3.150, 3.151, 3.149, str., str.).

Nors iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė apie tai, jog atsakovas nėra jos nepilnametės dukters tėvas, t.y. apie aplinkybes, sudarančias pagrindą tėvystei nuginčyti, žinojo nuo pat vaiko gimimo momento, ir teismas turi pagrindą konstatuoti, jog yra praleistas LR CK 3.152 str. nustatytas vienerių metų senaties terminas tėvystei nuginčyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nei atsakovai, nei vaikų teisių apsaugos institucija ieškinio senaties instituto neprašė taikyti, į tai, jog faktiškai atsakovas A. T. su ieškovės vaikais niekada jokių santykių nepalaikė, jokio ryšio tarp vaiko ir atsakovo nebuvo ir nėra, vaikas visada, nuo pat gimimo, augo ir buvo auklėjamas vien tik ieškovės ir A. P., kuris sutinka pripažinti vaiko tėvystę, teismas, manydamas, kad tėvystės nuginčijamas šiuo konkrečiu atveju nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, neturės jam įtakos ir jo netraumuos, o priešingai – leis nustatytų tikro tėvo tėvystę, ieškinio senaties termino netaiko.

Vadovaujantis LR CPK 96 str. 4 d., o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tuo, kad byloje buvo sprendžiami su nepilnamečio vaiko interesais susiję, t.y. viešą interesą turintys klausimai, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos – tiek mokėtinas žyminis mokestis, tiek susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šiuo konkrečiu atveju iš atsakovo, nesančio nepilnamečio vaiko tėvu, nepriteistinos į valstybės biudžetą ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovės I. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tenkinti.

Pripažinti, kad A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) nėra biologinis I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2009(duomenys neskelbtini), tėvas, o I. T. nėra jo biologinė duktė.

Pripažinti negaliojančia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2009(duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įrašo Nr. 569 dalį, kurioje A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) yra įrašytas vaiko I. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2009(duomenys neskelbtini)) tėvu.

Įsiteisėjusį sprendimą per 3 darbo dienas išsiųsti CMS, įregistravusiai vaiko gimimą.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai išregistruoti tėvystę.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.