Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant AB „Autrolis“ atstovui advokatui Žilvinui Kalinauskui, institucijos priėmusios nutarimą — Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados atstovui tyrėjai A. G.,

išnagrinėjusi AB „Autrolis“ (toliau — pareiškėjas) 2012-08-30 skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados tyrėjo 2012-08-20 nutarimo Nr. 25NT-1895848-2012 administracinio teisės pažeidimo byloje (toliau - skundas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui pateikė pranešimą apie tai, kad 2012-08-08, apie 11 val. Kaune, Savanorių pr., jaunuolis išstūmė troleibuso Škoda 14TR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidurines duris, dėl ko pareiškėjui padaryta materialinė žala 150,39 Lt (b. l. 2).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados tyrėjas (toliau - policija), išnagrinėjęs pagal pareiškėjo pranešimą surinktą medžiagą, 2012-08-20 priėmė nutarimą Nr. 25NT-1895848-2012, kuriuo nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (toliau - nutarimas) (b. l. 1).

Nutarime nurodoma, kad Žaliakalnio policijos nuovadoje 2012-08-09 gautas AB „Autrolis“ raštas dėl 2012-08-08 apie 11 val. Kaune, Savanorių pr. išstumtų troleibuso ŠKODA 14TR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidurinių durų. Atlikus įvykio aplinkybių patikslinimą nustatyta, kad troleibuso duris išstūmė Latvijos pilietis R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (toliau – asmuo). Pagal liudytojų parodymus nustatyta, kad asmuo duris išstūmė ne iš chuliganiškų paskatų, o vengdamas patikrinimo, kai į troleibusą įlipo „Argus“ saugos tarnybos darbuotojai. Asmuo pripažįsta, kad apgadino duris ir žalą ketina atlyginti. Taip pat nutarime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 50³ str., kuriame reglamentuota atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, numato, jog asmens veiksmuose turi būti tiesioginė tyčia, tačiau patikrinimo metu asmens veikoje tyčios faktas nenustatytas, o nesant nors vienos pažeidimą sudarančios dalies, nėra pažeidimo sudėties (b. l. 1).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą prašo tenkinti, pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną; papildomai nurodė, kad kaltininko veiksmai pasireiškė tyčia, nes jis, važiuodamas troleibusu ir žinodamas, kad durys yra uždarytos, vengdamas bilietų kontrolės patikrinimo, suvokė, kad imdamasis veiksmų priverstinai atidaryti duris jas sulaužys ir tokiais savo tyčiniais veiksmais padarė žalą pareiškėjui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar asmens veika, kai jis, neturėdamas tikslo sugadinti svetimą turtą, tačiau siekdamas išvengti bilietų kontrolės jį sugadino išstumdamas troleibuso duris, turi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių ir dėl to pradėtina administracinio teisės pažeidimo bylos teisena.

Pastebėtina - pareiškėjas, pranešdamas apie įvykį policijai, nenurodė kokią teisinės atsakomybės rūšį prašo taikyti, tai palikdamas policijos kompetencijai.

Policijos nutarime, atsiliepime ir policijos atstovo teismo posėdžio metu duotose paaiškinimuose pozicija dėl asmens veikos vertinimo yra nenuosekli, prieštaringa - nutarime nurodoma, kad asmuo troleibuso duris išstūmė ne iš chuliganiškų paskatų (atkreiptinas dėmesys - administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50³ str., sudėtyje požymis - chuliganiškos paskatos, nenumatytas, tačiau jis yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 174, 175 str., nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str., sudėtyse), neturėdamas tikslo sugadinti svetimą turtą, o vengdamas patikrinimo, tačiau konstatuojama, jog pats asmuo pripažįsta, kad apgadino duris, tačiau jo veikoje tyčios faktas nenustatytas; teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad kaltininkas pripažįsta, kad duris sugadino, tačiau durų sugadinimas buvo netyčinis, jo motyvas buvo ne durų sugadinimas, nes vengdamas sulaikymo jis duris išlaužė, tačiau neturėjo tikslo padaryti kažkam žalos.

Galimai dėl tokio nenuoseklumo ir asmens veikos prieštaringo vertinimo policija netinkamai interpretavo bei kvalifikavo asmens veiką, dėl ko buvo neteisingai pritaikytos teisės normos. Policija nutarime bei atsiliepime nurodė, kad ATPK 50³ str. numato, kad asmens veiksmuose turi būti tiesioginė tyčia, tačiau asmens veikoje tyčios faktas nenustatytas. Pagal ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Su policijos padaryta išvada, jog pagal ATPK 50³ str. asmens veiksmuose turi būti tiesioginė tyčia teismas sutinka iš dalies, nes pagal ATPK 10 str. administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), tačiau administracinio teisės pažeidimo - tyčinio turto sunaikinimo ar sužalojimo, nepadariusio nukentėjusiajam žymios žalos, numatyto ATPK 50³ str., subjektyvioji pusė gali pasireikšti ir kitokia kaltės formos rūšimi - netiesiogine tyčia, kai asmuo nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.). Todėl teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentu – tam, kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuojamą administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ str., pažeidėjo kaltės forma turi būti tyčia, kuri gali būti tiesioginė ir netiesioginė. Šiuo atveju asmuo neturėjo tikslo sugadinti svetimą turtą, tačiau, turėdamas tikslą išvengti bilietų kontrolės, turtą – duris, kurios buvo kliūtis, - sugadino išstumdamas jas, t. y. suvokdamas, jog šalina kliūtį, sąmoningai leido kilti pasekmėms.

Primintina - pareiškėjas pranešime policijai nurodė, kad dėl įvykio, kai 2012-08-08, apie 11 val. Kaune, Savanorių pr., asmuo išstūmė troleibuso duris, jam padaryta žala 150,39 Lt.

Policijos nutarime dėl šios aplinkybės (žalos) nepasisakyta, nors tai yra esminis požymis, pagal kurį už turto sunaikinimą ar sužalojimą numatyta teisinė atsakomybė gali būti kaip administracinė, taip ir baudžiamoji, todėl teismas laiko tikslingu pasisakyti dėl jų atribojimo.

ATPK 50³ str. numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos.

ATPK 9 str. 2 d. nustatyta, jog administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už turto sunaikinimą ar sugadinimą - nusikalstamą veiką - tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 10 str., 11 str. 2, 3 d.)

BK 187 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą turto sunaikinimą ar sugadinimą - nusikalstamą veiką - tyčinį apysunkį nusikaltimą, t. y. įstatymo leidėjas šioje teisės normoje sukonstravo kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį, nes ši nusikalstama veika kelia didesnį pavojų įstatymo saugomiems gėriams bei vertybėms (BK 10 str., 11 str. 2, 4 d.).

BK 187 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą - nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą (BK 10, 12 str.).

Be to, BK 188 str. atitinkamai numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo.

Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 str. 1 d., turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos.

Iš aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo matyti, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d. - tyčinį nesunkų nusikaltimą, baudžiamoji atsakomybė kyla, kai turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d. - tyčinį apysunkį nusikaltimą, baudžiamoji atsakomybė kyla, kai turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (vienas iš kvalifikuojančiųjų požymių); už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 3 d. - baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamoji atsakomybė kyla, kai turto vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos (nedidelės vertės svetimas turtas).

Sistemiškai aiškinant minėtą teisinį reglamentavimą dėl teisinės atsakomybės už turto sunaikinimą ar sužalojimą darytina išvada, jog už administracinį teisės pažeidimą - tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos, numatytą ATPK 50³ str., administracinė atsakomybė kyla, kai turto vertė neviršija 1 MGL dydžio sumos.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3294, Nr. 149-6013) 4 str. 2 d. nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 130 Lt.

Nors policijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog į pareiškėjo nurodytą žalos dydį neįeina remonto ir tvarkymo darbai, nes naujų durų nereikėjo, tai buvo šaltkalvio tiesioginis darbas ir dėl žalos išieškojimo rekomenduoja kreiptis civilinio ieškinio tvarka, šiuos policijos atstovo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (pareiškėjas yra įsteigtas ir teikia visuomenei viešąsias susisiekimo paslaugas, todėl asmeniui sugadinus paslaugų teikimo priemonę – troleibusą, pareiškėjas kurį tai laiką negalėjo teikti viešosios susisiekimo paslaugos, nes troleibusas nustatytame maršrute buvo priverstas sustoti, dėl to buvo nesilaikoma patvirtinto eismo tvarkaraščio, dalis visuomenės negalėjo pasinaudoti viešąja susisiekimo paslauga – pareiškėjas negavo pajamų). Todėl jau vien pagal pareiškėjo nurodytą preliminarų žalos dydį (tiesioginis nuostolis 150,39 Lt), asmens veikoje sugadinant svetimą turtą galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 3 d., požymiai, tačiau policija dėl šio aspekto nutarime nepasisakė.

Taigi, darytina išvada, jog policija asmens veikos neįvertino nei teisės pažeidimo subjektyvios pusės kaltės formos rūšies (netiesioginė tyčia), nei teisės pažeidimo objektyvios pusės pasekmių (žalos dydžio) aspektais – t. y. visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neišaiškino bylos aplinkybių, o tai sutrukdė išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nutarimas (ATPK 7, 248 str.).

Esant šioms aplinkybėms policijos nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo (ATPK 301 str., 302 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300, 301 str., 302 str. 1 d. 4 p., 4 d., 302², 302⁴ str.

nutaria:

Tenkinti AB „Autrolis“ 2012-08-30 skundą.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados tyrėjo 2012-08-20 nutarimą Nr. 25NT-1895848-2012 administracinio teisės pažeidimo byloje.

Bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovadai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.