Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimo, kuriuo M. K. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 173¹³ str. 1 d. ir nubaustas 434,43 Eur ( 1500 Lt ) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., UAB „XXX" direktorius, 2014 m. vasario 19 d., tikslus laikas nenustatytas, organizavo bendrovės darbo veiklą, kurios metu iš V. G. už įdarbinimo paslaugą užsienio valstybėse ėmė pinigus - paėmė 500 Lt. Tokiais veiksmais M. K. pažeidė Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.181 „Dėl privačių įdarbinimo agentūrų" 7 straipsnį, ratifikuotą Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų ratifikavimo" bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 88 str. reikalavimus ir padarė ATPK 173¹³ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Pagal teismų praktiką teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apygardos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla nustatė, kad 2014 m. gegužės 19 d. Klaipėdos AVPK Plungės r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas P. Š. surašė M. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 173¹³ str. 1 d., kadangi jis pažeidė Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.181 „Dėl privačių įdarbinimo agentūrų" 7 straipsnį, ratifikuotą Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų ratifikavimo" bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 88 str. ( b. l. 4), su kuriuo M. K. nesutiko ir pateikė paaiškinimą, jog jis V. G. suteikė konsultacijas apie įsidarbinimo Europos šalyse klausimais ir netarpininkavo siekiant ją įdarbinti užsienio valstybėje. Jei pareiškėjos manymu paslauga buvo suteikta nekokybiškai, ji turėjo pilną teisę kreiptis į jį arba tai spręsti civilinio proceso tvarka ( b. l. 10)

Teismo posėdyje M. K. nurodė, kad jo įmonė neteikia tiesioginio įdarbinimo paslaugų, o tik konsultuoja, teikia informaciją apie tos šalies įstatymus, mokesčius, įsidarbinimo galimybes. V. G. pasirašė sutartį, kurioje nėra nurodyta, jog jo įmonė įsipareigoja ją įdarbinti. Jei V. G. būtų nusprendusi, jog suteiktos nekokybiškos paslaugos, turėjo kreiptis į jo įmonę, ir tai būtų išsprendę, tačiau tokio skundo įmonė negavo. Nebuvo pradėta bylų dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ( b. l. 49).

VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre UAB „XXX" , kurios buveinės adresas yra Vilniaus m., Pramonės g. 97, vadovas M. K., bendrovės veikloje nėra numatytas tarpininkavimas įdarbinant ( b. l. 34).

Iš paslaugų teikimo sutarties matyti, jog 2014 m. vasario 19 d. tarp UAB „XXX" ir V. G. buvo sudaryta sutartis dėl paslaugų V. G. suteikimo, kurioje bendrovė įsipareigojo suteikti šias paslaugas - konsultuoti įsidarbinimo ES šalyse klausimais, darbo pasiūlymo ir darbo sutarties klausimais, darbo užmokesčio, socialinių garantijų klausimais, šalies, į kurią vyksta asmuo, teisės aktais, reglamentuojančiais įdarbinimą, teikti informaciją mokesčių bei socialinio draudimo įmokų klausimais, kelionės organizavimo bei darbo ir gyvenamosios vietos pasirinkimo klausimais, supažindinti su mokestinėms tos valstybės prievolėmis ( b. l. 50-51).

Iš 2014 m. sausio 19 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 0703164 matyti, kad sumokėta 500 litų, kaip nurodyta sumokėta už „pagal sutartį“ ( b. l. 53).

Aiškinant teisės normą, įtvirtinančią atsakomybę už M. K. inkriminuoto pažeidimo padarymą, konstatuotina, kad joje nurodyto nusižengimo objektyvioji pusė turi pasireikšti tik atitinkamų veiksmų atlikimu. Pagal ATPK 173¹³ straipsnio 1 dalies dispoziciją tokie veiksmai pasireiškia neteisėtu informacijos apie įsidarbinimą užsienyje teikimu, išvykimo į užsienį nelegaliu organizavimu ir pan. Todėl, taikant šią įstatymo normą, būtina nustatyti nurodytų veiksmų atlikimo faktą ir tai, kad šie veiksmai buvo atlikti neteisėtai. Šios aplinkybės nustatytinos įrodymais jų įvertinimo būdu.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog M. K. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu.

Apygardos teismas susipažinęs su visais byloje esančiais įrodymais mano, kad teismas remdamasis vien tik V. G. rašytiniu pareiškimu, nepatikslindamas byloje reikšmingų įvykio aplinkybių, susijusių su sutarties sudarymu ir ar V. G. buvo žinomos paslaugų sutarties sąlygos, šalių teisės ir pareigos, ar dėl to tarėsi ir ar to tikėjosi, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Be to, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad paslaugų teikimo sutartis sudaryta 2014 m. vasario mėn. 19 d., o pinigai iš V. G. paimti 2014 m. sausio 19 d. nurodant, kad sumokėta už „<pagal sutartį...>“.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.