Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-04-10 · Civilinė byla Nr. 2-392-341/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-10
Bylos Nr.
2-392-341/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03556-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Rapolas Žukas
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, I. K., J. K., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį
Civilinė byla Nr. 2-392-341/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03556-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.5; 44.2.; 44.5.2.1; 73.2.5; 73.2.6.; 113.1; 114.11.;116.4.
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 10 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas,sekretoriaujant Almai Buinovskienei,

nedalyvaujant ieškovui A. P., dalyvaujant ieškovo atstovei adv. pad. Alinai Bissekerskajai, dalyvaujant atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei K. Srėbalienei, dalyvaujant atsakovams /tretiesiems asmenims/ I. K. ir J. K.,

dalyvaujant vertėjai A. Stančinska,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atsakovams I. K. ir J. K. dėl leidimo statyti nesudėtingą statinį sutikimo bei reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo ir atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovui A. P. su trečiaisiais asmenimis pagal priešieškinį I. K. ir J. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas, patikslintu ieškiniu /b.l. 22-28/ atsižvelgdamas į ieškinyje išdėstytą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 8 d., CPK 57 str. 3 d., 80 str. 1 d. 5) p., 111 str., 135 str. nuostatomis, Teismo prašo:

Įpareigoti atsakovus I. K. bei J. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., suteikti leidimą palikti ginčo objektą - pavėsinę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., nepakeistą šalia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., ribos mažesniu, nei 0,5 m. atstumu.Panaikinti 2011 m. birželio 07 d. reikalavimą Nr. REI-00-110607-00081 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.Priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas už teisinę pagalbą.

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu nurodo, kad jam, A. P. (toliau vadinamas Ieškovu) buvo įteiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau vadinamas VTPSVPS) 2010 m. gruodžio 13 d. reikalavimas Nr. 2D-15037 dėl savavališko statinio (pavėsinės) (toliau vadinamas Pavėsine), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., pašalinimo. Su pateiktu reikalavimu nesutiko, kadangi, pirma, pagal statybos techninį reglamentą STR1.01.07:2010 pavėsinė atitinka I grupės nesudėtingų statinių, kuriems nereikia rašytinių pritarimų, požymius. Ryšium su šia aplinkybe, pavėsinė negali būti laikoma savavališku statiniu. Antra, pakartotiname reikalavime reikalavimo pagrindu nurodomas statybos techninis reglamentas STR1.01.07:2002, kuris galiojo iki 2010-07-29, tai yra pakartotinio reikalavimo parengimo dieną - 2010-12-13, negaliojo, todėl juo negalima buvo remtis. Taigi, reikalavime nekorektiškai nurodomas norminis reikalavimo pagrindimas. Trečia, pavėsinės padėtis nesudaro jokių nepatogumų gretimo sklypo savininkams, neatmeta šešėlio į gretimo sklypo naudojamus plotus. Iš esmės, nuo pavėsinės nedidelis šešėlis krinta ant gretimo sklypo kampo, kas negali būti traktuojama kaip gretimo sklypo savininkų teisių pažeidimas. Be to pažymėtina, kad teisės doktrinoje akcentuojamas bausmės ir padaryto pažeidimo proporcijos nustatymo būtinybė. Pavėsinės nugriovimas yra neadekvačiai sunki priemonė, sukelsianti neproporcingai didelių nuostolių, palyginus su faktiniu pavėsinės sukeliamu nepatogumu - nedideliu ant gretimo sklypo nenaudojamo kampo atmetamu šešėliu. Ketvirta, gretimo sklypo gyventoja bei valdytoja J. K., pateikusi skundą VTPSVPS dėl neva savavališko statinio - Pavėsinės, esančios sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje, elgiasi nesąžiningai, sąmoningai siekdama padarytį ieškovui didesnių nuostolių. Pavėsinės statymo procesas užtruko pakankamai ilgą laiką, per kurį gretimo sklypo savininkas atsakovas I. K. (toliau vadinamas Atsakovu) bei valdytoja atsakovė J. K. (toliau vadinama Atsakove) matė, kad ketinama pastatyti pavėsinę, tam neprieštaravo, tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad šalia Atsakovo sklypo būtų pastatytas šis nesudėtingas statinys. 2011 m. gegužės 17 d. raštu motyvuotai paaiškino nesutikimo su VTPSVPS pateiktu reikalavimu argumentus bei pateikė prašymą atšaukti 2010 m. gruodžio 13 d. reikalavimą Nr. 2D-15037. Tuomet ieškovui buvo surašytas 2011 m. birželio 07 d. reikalavimas Nr. REI-00-110607-00081, kuriuo buvo pareikalauta savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra demontuoti Pavėsinę. Dėl Pavėsinės buvo surašytas 2011 m. birželio 07 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-110607-0008. 2011 m. spalio 18 d. prašymu kreipėsi į gretimo sklypo gyventoją - Atsakovę, kuri kreipėsi į VTPSVPS skundu dėl Pavėsinės, dėl kilusios konfliktinės situacijos taikaus sureguliavimo. 2011 m. spalio 21 d. raštu Atsakovė atsisakė atsiimti pretenzijas dėl Pavėsinės statybos, atsisakymą motyvuodama argumentais, iš esmės nesusijusiais su šio konkretaus ginčo aplinkybėmis, nurodydama netikslius faktus bei aplinkybes, neturinčias ir negalinčias turėti įtakos leidimo statyti Pavėsinę šalia Atsakovo sklypo ribos. Iš pridedamų nuotraukų matyti Pavėsinės parametrus bei jos dislokaciją Atsakovo sklypo atžvilgiu. Siekdamas išsaugoti Pavėsinę, atsižvelgdamas į tai, kad Atsakovė, realiai nepatirdama žalos dėl Pavėsinės, faktiškai piktnaudžiauja teise uždrausti statyti Pavėsinę šalia Atsakovo sklypo, į tai, kad Atsakovas faktiškai sutinka su Atsakovės veiksmais, jiems neprieštaraudamas bei nepareikšdamas kitos nuomonės dėl ginčo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau vadinamas CPK) nuostatomis, pateikia šį ieškinį. 2011 m. spalio 21 d. rašte Atsakovė pateikė argumentus, kuriais remdamasi nesutinka suteikti leidimą Pavėsinės statybai. Atsakovė klaidingai nurodo, jog „1. Tai, kad Jūsų teigimu pavėsinė-sandėliukas atitinka I grupės nesudėtingų statinių, kuriems nereikia pritarimų, požymius, nereiškia kad galima kalbėti tik apie minimalias atstumus tarp šio statinio ir mano sklypo ribos." Statybos techninis reglamentas STR1.01.07:2010 nustato reikalavimus įvairaus pobūdžio statiniams. Pavėsinė iš visų reglamente nustatytų reikalavimų nesudėtingiems statiniams neatitinka vienintelio požymio - atstumas iki gretimo sklypo yra mažesnis, nei reglamente nustatytasis 3 metrų minimalus atstumas tarp nesudėtingo statinio ir kaimyninio sklypo ribos. Jokie kiti techniniai reikalavimai pažeisti nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, jog yra kitų aplinkybių, aptartinų bei derintinų su Atsakove. Atsakovė taip pat klaidingai teigia, jog „2. Jūsų teiginys, kad statinio padėtis nesudaro man jokių nepatogumų, neatmeta šešėlio į mano naudojamus plotus yra neteisingas. Statinys meta šešėlį į mano sklypą, tokiu būdu bloginant augalų augimo sąlygas, taip pat statinio konstrukcija (stogo plėvelės nuolydis padarytas į mano sklypo pusę) sudaro sąlygas sniegui kristi nuo statinio stogo ant mano sklypo laužant tvorą ir žalojant augalus. " Pavėsinės parametrai yra tokie: plotis 2,4 m, ilgis 3,2 m, aukštis 1,8 m. Statinys yra nedidelis, jo aukštis neviršija net vidutinio žmogaus ūgio. Jo atmetamo šešėlio plotas yra nedidelis. Atsakovės argumentas, kad nuo atmetamo šešėlio nukenčia sklype augantys augalai nėra pagrįstas: Pavėsinės šešėlis į kaimyninį sklypą krinta ne visą dieną, be to, kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, jis nepadengia net minimaliai reikšmingos augalais Atsakovės užsodintos Atsakovo sklypo dalies. Be to, Atsakovės teiginys dėl Pavėsinės stogo nuolydžio taip pat yra perdėtas, kadangi nuolydis yra minimalus, nesukeliantis pavojaus, jog ant stogo susikaupęs sniegas lavinomis kris ant gretimo sklypo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuotraukose akivaizdžiai matosi, jog Atsakovo sklype augantys augalai yra sezoniniai, todėl argumentavimas, neva sniegas gali sužaloti augalus, kurių nebūna sniegingu metų laiku, yra išgalvotas bei kritikuotinas. Dėl Atsakovės baiminimosi, jog sniegas gali sugadinti sklypo ribą ženklinančią tinklinę tvorą taip pat kritikuotinas, kadangi dėl savo konstrukcijos bei savybių tokia tvora negali būti sniego masės prispausta nei iš viršaus - dėl plataus paviršiaus neturėjimo, nei iš šono -dėl didelio kiaurumo. Be to, Atsakovė atsakyme nurodo su nagrinėjamu klausimu nesusijusias aplinkybes „3. Statinys yra žymiai aukštesnis už šalia esančią mano tinklinę tvorą; 1,2 m. aukščio, kurią Jūs prieš kelis metus sulaužėte ir žadėjote atstatyti, tačiau apgavote ir to nepadarėte." Atsakovė nurodo aplinkybes, nesusijusias su nagrinėjamu klausimu dėl galimybės suteikti leidimą palikti Pavėsinę šalia Atsakovo sklypo ribos. Toks argumentavimas parodo Atsakovės konfliktinį būdą bei nenorą racionaliai spręsti iškylančius klausimus. Pažymėtina, kad Atsakovės asmeninės savybės nulėmė tai, jog santykiai su visais Atsakovo sklypą supančiais kaimynais nėra taikūs, Atsakovė užuot bendradarbiaudama tiesiogiai su kaimynais bei kartu su jais ieškodama optimalių tarpusavio santykių sureguliavimo sprendimų, kelia konfliktines situacijas, neretai siekdama sureguliuoti tuos kaimynų gyvenimo aspektus, kurie su Atsakove niekaip nėra susiję. Taip pat Atsakovė neteisingai nurodo aplinkybes: „4. ... tokio nesudėtingo statinio statyba, Jūsų statybininkams užėmė tik dieną, tai pat statinio statybos pradžioje aš kalbėjau su Jūsų statybininku, mūsų pokalbyje dalyvavo ir Jūsų žmona, jie užtikrino mane kad šioje vietoje jie stato tvorą, iš karto reikalavau kad tvoros kiaurymių plotas būtų didesnis nei 50% ir atitiktu galiojančius įstatymus, tai kad Jūs mane suklaidinote ir vietoje tvoros pastatėte sandėliuką privertė mane kreiptis į statybos inspekciją. " Atsakovė melagingai nurodo, neva ieškovo sutuoktinė kartu su darbų vykdytoju tikino ją, jog bus pastatyta tvora, o ne Pavėsinė. Tokio pokalbio niekada nebuvo. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau vadinamas Statybos įstatymu) 28 straipsnio 8 dalis nustato, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Pabrėžtina, jog ir teismų praktika rodo, kad teismai, spręsdami bylas dėl statybų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, ir priimdami sprendimą dėl tokių statybų padalinių šalinimo, privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje V. Č. ir k. v. V. B. ir kt. (byla Nr. 3K-3-240/2009) konstatavo: „<...> CK 4.103 straipsnyje nustatytų neteisėtos statybos teisinių pasekmių taikymą lemia ne tik pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, kurios turi reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Kurią iš įstatymo nurodytų sankcijų taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Teisminės neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos atsižvelgiant į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą. Proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrą." Pritaikant šį argumentavimą prie šio ginčo nagrinėjimo konstatuotina, kad reikalavimas demontuoti Pavėsinę yra akivaizdžiai neproporcingas Atsakovės neva patiriamiems nuostoliams. Pavėsinės atmetamas šešėlis maksimaliai užstoja nepilnus 6 kvadratinius metrus gretimo sklypo nepilną dieną. Atsakovo sklype augalų riba prasideda ne nuo pat sklypų ribos, todėl apytiksliai galima preziumuoti, kad dėl Pavėsinės dalį dienos tiesioginės saulės šviesios negauna apie 5 kvadratinius metrus augalais užsodinto ploto. Pabrėžtina, kad dėl Pavėsinės augalai nenustoja augti ir duoti vaisių, galimai jų kiekis neženkliai sumažėja. Tokiu būdu, maksimalūs Atsakovės metiniai nuostoliai objektyviai negali sudaryti daugiau, nei, pavyzdžiui, 10 kilogramų bulvių ar braškių (priklausomai nuo Atsakovės auginamų augalų). Rinkos kainomis toks Atsakovės galimas hipotetiškas nuostolis gali sudaryti nuo 20 iki 70 litų per metus. Tuo tarpu Pavėsinės kaina sudaro apie 1000 litų su montavimo darbais. Tokiu būdu, sankcijos proporcingumas padarytam pažeidimui galėtų susilyginti vidutiniškai po 15-50 metų. Pažymėtina, kad Pavėsinė nėra ilgaamžis statinys, todėl tikimybė, jog Pavėsinė išliks net ir po 10 metų nėra didelė. Šiuo atveju vertintinas sankcijos bei padaromos žalos proporcingumas ženkliai persveria į neadekvačiai griežtos sankcijos pusę, todėl tokia sankcija neturi būti taikoma. Neteisėtų statybų ir jų pasekmių klausimai yra spręsti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau vadinamas EŽTT) jurisprudencijoje. Byloje Hamer prieš Belgiją EŽTT konstatavo, kad net ir neteisėtai pastatytas statinys laikytinas statytojo nuosavybe, taigi saugomas ir ginamas pagal nuosavybės neliečiamumo principą, nes tam tikrais atvejais priėmus sprendimą nugriauti neteisėtai pastatytą statinį statytojas patiria itin sunkias materialines ekonomines pasekmes. (2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Hamer prieš Belgiją, 21861/03). Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai." Aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir - svarbiausia - tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Konstitucijos 23 straipsnyje yra nustatyta: „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama." Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti; ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų, dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui; nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją viešojo intereso (konstituciškai svarbaus tikslo) buvimas gali būti pagrindas apriboti asmens teisę į nuosavybę tik tuo atveju, kai dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų svarbių priežasčių neapribojus teisės į nuosavybę nebūtų įmanoma apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būti) pakenkta viešajam interesui (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti Konstitucijos ginamą viešąjį interesą, inter alia natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių apsaugą, tinkamą, racionalų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimą, gali numatyti įvairias poveikio priemones, kuriomis siekiama pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmes; tokios priemonės gali būti inter alia įpareigojimas statomą (pastatytą) statinį nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.); nustatant tokias priemones turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus; jos turi būti būtinos siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus. Minėta ir tai, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus; konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).Pažymėtina, jog iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių, turėtų galimybę, įvertinęs visas bylos aplinkybes, priimti ne formalų sprendimą, o tokį, pagal kurį įstatymo nustatyta priemonė (statytojui skiriamas įstatyme numatytas įpareigojimas) būtų proporcinga (adekvati) padarytam pažeidimui bei atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas kitų asmenų teises ir išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą. Nustačius, jog Atsakovai nepagrįstai nesuteikia leidimo Pavėsinės statybai, bei pripažįstant, kad toks leidimas turi būti suteiktas, atitinkamai netenka prasmės VTPSVPS pateikti reikalavimai dėl Pavėsinės nugriovimo (demontavimo), todėl yra naikintini. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei vertinant visas bylai reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas, jo reikalavimai yra teisėti ir pilnai tenkintini. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Ieškovas pasirengęs spręsti ginčą taikiuoju būdu, atsakovams sutikus vesti derybas bei bylą užbaigti taikos sutartimi.

Atsiliepimas

Atsakovas Vlastybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškinį /b.l. 39-41/ nurodo, kad Ieškovas A. P. (toliau-Ieškovas) 2012-01-26 kreipėsi į Vilniaus rajono apyli­nkės teismą su patikslintu ieškiniu (toliau-Ieškinys), prašydamas: įpareigoti atsakovus I. K. bei J. K., gyvenančius adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj., suteikti leidimą palikti ginčo objektą- pavėsinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., ribos mažesniu, nei 0, 5 m atstumu; panaikinti 2011-06-07 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau-Inspekcija) reikalavimą Nr. REI-00-110607-00081; priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas už teisinę, pagalbą. Inspekcija su ieškiniu dalyje dėl Inspekcijos reikalavimo Nr. REI-00-110607-00081 pa-naikinimo nesutinka dėl žemiau išdėstytų, motyvų.

Inspekcijoje 2010-07-28 buvo gautas skundas Nr. 3D-3774 dėl galimai savavališko statinio, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav. Patikrinus minėtą statinį Inspekcijos specialistas konstatavo, jog statinys pastatytas pažeidžiant statybą reglamentuojančias teisės normas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) (toliau - Statybos įstatymas) 2 straipsnio 6 dalimi nesudėtingas statinys - paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsys) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812 (Žin.2010, Nr.115-5903) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai" priedo 1 lentelės 2 eilutėje nustatytus techninius parametrus Pagalbinio ūkio paskirties pastatai - be gyvenamųjų patalpų, neviršijantys 50 m² ploto ir 5 m aukščio, prisiekiami I grupės nesudėtingiems statiniams. Todėl, ko Ieškovas ir pats neneigia, jo pastatytas statinys priskiriamas nesudėtingų statinių I grupei, nes pagal statinio išmatavimus jo plotas yra 7,68 m², aukštis 1,80 m.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 (Žin.,2010, Nr.l 16-5944) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 11 priedo 4 punktą „Rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi: statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m. atstumu nuo sklypo ribos (...)." Ieškovas statinį pastatė mažesniu atstumu nei 0,5 m nuo gretimo sklypo ribos, o rašytinio gretimo sklypo savininko sutikimo statinio statybai (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav. (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) - neturi. Šiuo atveju pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą „Statybą leidžiantys dokumentai yra: (....) - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.", o ne rašytiniai pritarimai kaip teigiama Ieškinyje.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis pateikia savavališkos statybos sąvoką „Savavališka statinio statyba - statinio (jo dalies) statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius". Vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-827 (Žin.2010, Nr. l16-5946) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" Inspekcijos) specialistas Ieškovui 2011-06-07 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110607-00081. 2011-06-07 Inspekcijos reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-00-110607-00081 iš Ieškovo buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2011-12-07 dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius — demontuoti pavėsinę-sandėliuką. Kad minėto reikalavimo Ieškovas neįvykdė patvirtina Inspekcijos 2011-12-22 surašytas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RPA-00-111222-00045, kuriame konstatuota, jog reikalavimas nėra įvykdytas.

Iš aukščiau išdėstyto aišku, jog Inspekcija atlikdama jai priskirtą statybos valstybine, priežiūrą ir nustačiusi savavališkos statybos padarinius tinkamai pradėjo savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą. Ieškovas nenurodo jokių pagrįstų ginčijamo reikalavimo panaikinimo pagrindų. Be to iš ieškinio turinio matyti, kad pats Ieškovas neneigia pastatęs statinį nesilaikydamas teisės aktų nustatytų atstumų, dėl ko yra būtini gretimo sklypo savininkų sutikimai. Tą patvirtina Ieškovo keliamas reikalavimas atsakovams I. K. ir J. K.. Taipogi, pažymėtina, jog Ieškinyje minimas Inspekcijos 2010-12-13 raštas Nr. 2D-15037, su ginčijamu reikalavimu nesusijęs.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs kad nuosavybė įpareigoja (inter alia Konstitucinio Teismo 2002-09-19., 2005-05-13d., 2008-05-20 d. nutarimai). Teisės normomis reguliuojamų nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas; toks teisių ir pareigų derinimas pasireiškia įstatymais ne tik įtvirtinant savininko teises, bet ir nustatant atitinkamus draudimus tiek kitiems asmenims, tiek jam pačiam; teisės normų taikymo praktika rodo, kad nuosavybės teises reguliuojantys įstatymai dažnai yra pažeidžiami ne tik kėsinantis į savininko teises, bet ir pačiam savininkui nesilaikant įstatymų apibrėžtų turto valdymo, naudojimo bei disponavimo ribų (Konstitucinio Teismo 1997-04-08 d. nutarimas). Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių (Konstitucinio Teismo 2002-03-14 d., 2002-09-19 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešąjam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams (Konstitucinio Teismo 2005-05-13 d. nutarimas).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą, Ieškovo prašymą panaikinti 2011-06-07 d. Inspekcijos reikalavimą Nr. REI-00-110607-00081 dėl savavališkos statybos padalinių pašalinimo laiko nepagrįstu, todėl Teismo prašo ieškinį dalyje dėl šio įpareigojimo atmesti. Reikalavimą dėl atsakovų I. K. bei J. K. įpareigojimo suteikti leidimą Ieškovui palikti pastatytą statinį (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav. mažesniu nei 0,5 m ribos atstumu nuo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav., spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovai I. K. ir J. K. atsiliepimu /b.l. 74- 78/ į ieškovo ieškinį nurodo, kad Ieškiniu prašoma įpareigoti atsakovus suteikti leidimą palikto ginčo objektą - pavėsinę, esančią (duomenys neskelbtini),Vilniaus raj., nepakeistą šalia atsakovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. Su pareikštu ieškiniu nesutinka.

Pagrindinis statybos procesą reglamentuojantis teisės aktas - Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau - Statybos įstatymas). Jame nustatyti visų statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai reikalavimai, statybos techninio normavimo, statinių projektavimo ir statybos, naudojimo ir nugriovimo bei visos su statyba susijusios veiklos priežiūros tvarka, subjektų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė (Statybos įstatymo 1 straipsnis). Statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Pagal Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą vieni iš normatyvinių statybos techninių dokumentų yra statybos techniniai reglamentai - Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai, kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas.

Statybos normatyviniuose dokumentuose, be kitų, nustatyti ir reikalavimai statant naujus pastatus ar statinius laikytis nurodytų minimalių atstumų iki gretimų žemės sklypų ribų. Šių atstumų konkretus dydis priklauso nuo statomo pastato ar statinio klasifikacijos, parametrų, paskirties. Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalyje nurodyta, kad statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, yra vieni iš esminių statinio projekto sprendinių. Taigi pirmiau nurodytų įstatymo reikalavimų dėl statinio vietos sklype nustatymo laikymasis yra viena iš būtinų statybos teisėtumo sąlygų. Tokių reikalavimų pažeidimas, t. y. statinio statymas mažesniu nei nurodyta atitinkamame teisės akte atstumu iki gretimo žemės sklypo, pagal įstatymą leidžiamas tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimą.

Ieškovas 2011 m. spalio 18 d. prašymu kreipėsi į gretimo sklypo savininkę atsakovę J. K. su prašymu dėl leidimo statyti nesudėtingą statinį suteikimo. Ieškovas prašymą motyvavo tuo, kad pastatyta pavėsinė nesudaro atsakovams jokių nepatogumų, nors ir yra pastatyta mažu atstumu nuo atsakovų sklypo ribos, o kadangi pavėsinei statyti nereikia nei projekto, nei atitinkamų institucijų pritarimo, ji gali būti įteisinta gavus atsakovų rašytinį leidimą pavėsinei statyti. Atsakovė J. K. pateikė atsakymą į ieškovo prašymą, nurodydama išsamius savo nesutikimo išduoti leidimą motyvus. Ieškovas, negavęs iš atsakovų tokio leidimo (sutikimo), nusprendė kreiptis į teismą, kad teismas įpareigotų atsakovus duoti ieškovui leidimą (sutikimą) palikti mažesniu nei 3 metrų atstumų iki atsakovų žemės sklypo ribos pastatytą statinį.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką dėl teismo kompetencijos leisti statyti statinį nesilaikant minimalaus nustatyto atstumo iki sklypo ribos be įstatymų reikalaujamo kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo, kuri yra aktuali ir nagrinėjamu atveju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/20I1, pažymėjo, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, jog statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju, kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų, ribojimas. STR 1.01.07:2002 (STR 1.01.07:2010) normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu; civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti; statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

Ieškovas nenurodė jokių argumentų, kodėl, jo manymu, pavėsinę reikėjo statyti būtent toje sklypo vietoje, kurioje nėra galimybės laikytis minimalių atstumų iki kaimyninio (t. y. jų) žemės sklypo ribos. Tarp ieškovo sklype pastatyto gyvenamojo namo ir kaimyninio (t. y. jų) žemės sklypo ribos atstumas sudaro jau maždaug 3 metrus. Visiškai nesuprantama ieškovo pozicija visą minėtą 3 metrų laisvo ploto atstumą išnaudoti pavėsinės statymui, kai tuo tarpu, ieškovas turėjo galimybę statinį pastatyti kitoje savo sklypo vietoje nepažeidžiant teisės aktų nustatyto reikalavimo dėl minimalių atstumų iki kaimyninių žemės sklypų ribų laikymosi. Pažymėtina, kad tai nėra tas atvejis, kai ieškovas neturėjo kito pasirinkimo ieškant vietos statiniui. Atsakovų nuomone, kreipimasis į kaimyninio sklypo savininkus dėl leidimo ieškovui statant pavėsinę nesilaikyti minimalių atstumų iki kaimyninio žemės sklypo ribos būtų pagrįstas tik tuo atveju, kai apskritai ieškovas neturėtų galimybės pastatyti statinį laikantis minimalių atstumų iki kaimyninio žemės sklypo ribos, tačiau pavėsinė ieškovui būtų labai reikalinga, arba, kai norminių teisės aktų nustatytas minimalus atstumas buvo sumažintas nežymiai. Atsakovų nuomone, šios bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovo pareikštas reikalavimas, kurio esmė yra leisti jam statyti pavėsinę nesilaikant teisės aktų reikalavimų be kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimo, negali būti tenkinamas. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai statytojas siekia statyti statinį ženkliai nukrypdamas nuo teisės normų, nustatančių privalomus statomo statinio atstumus iki kaimyninių žemės sklypų ribų, reikalavimų, teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje gretimų žemės sklypų savininkų, nes tik jie patys turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises: atsisakyti dalies savo teisių apsaugos ar ne.

Nors, atsakovų nuomone, nagrinėjamu atveju teismas apskritai negali spręsti, pagrįstai ar nepagrįstai, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, atsakovai atsisakė ieškovui duoti sutikimą, nurodo ir argumentus, susijusius su jų atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumu.

Pagrindiniai atsakovų argumentai dėl atsisakymo ieškovui duoti sutikimą (leidimą) yra nurodyti jų raštiškame atsakyme ieškovui. Ieškovas nepagrįstai šiuos argumentus vertina kritiškai. Yra priversti nurodyti papildomus argumentus:

Savo atsakyme buvo nurodę, kad tai, jog ieškovo teigimu pavėsinė-sandėliukas atitinka I grupės nesudėtingų statinių, kuriems nereikia pritarimų, požymius, nereiškia, kad galima kalbėti tik apie minimalius atstumus tarp šio statinio ir atsakovų sklypo ribos. Be aukščiau minėto, jų nuomone, tokio statinio statyba prie pat ieškovo medinio namo, kelia pagrįstą susirūpinimą priešgaisrinės saugos klausimais, kas ir pažymėta jų atsakymo gale: Jums pageidaujant sandėliuką įrengti kitoje vietoje, prašome, be kitų, laikytis ir statybos techninio reglamento 2.01.04:2004 normų.Ieškovas prašyme nurodo: tačiau statinio padėtis nesudaro jums jokių nepatogumų, neatmeta šešėlio į jūsų naudojamus plotus. Statinys pastatytas atsakovams iš pietinės pusės, praktiškai tokiu atstumu nuo sklypo ribos, kuriuo turi būti statoma tvora, kurios pagal reglamentą kiaurymių plotas turi būti didesnis už 50 % bendro tvoros ploto, akyvaizdu kad statinys metą šešėlį- ką ir pažymėjo atsakyme: jūsų teiginys, kad statinio padėtis nesudaro man jokių nepatogumų, neatmeta šešėlio į mano naudojamus plotus, yra neteisingas. Statinys meta šešėlį į mano sklypą, tokiu būdu bloginant augalų augimo sąlygas, taip pat statinio konstrukcija (stogo plėvelės nuolydis padarytas į mano sklypo pusę) sudaro sąlygas sniegui kristi nuo statinio stogo ant mano sklypo laužant tvorą ir žalojant augalus.

Savo prašyme ieškovas taip pat nurodo: Statinys nėra aukštesnis už šalia esančią tvorą, tačiau neaišku, kurią tvorą jis turi omenyje. Atsakovų tvora yra 1,2 m. aukščio, todėl ieškovo statinys yra akivaizdžiai aukštesnis. Šiuo atveju neturi reikšmės, kad minėtas statinys nėra aukštesnis už tvorą, kuri skiria ieškovo žemės sklypą ir kitų kaimynų (ne jų) žemės sklypus. Prašo teismo atkreipti dėmesį, kad tai ne pirmas atvejis, kai ieškovas sukelia konfliktines situacijas. 2008 m. iš ieškovo sklypo pusės buvo sugadinta jų tvora. Tik iškvietus policijos pareigūnus, ieškovas pripažino savo kaltę ir sutiko pataisyti tvorą. Be policijos pareigūnų jis net nenorėjo pripažinti savo kaltės (ieškovo pasižadėjimą pateiks teismui pageidaujant). Ieškovas savo pasižadėjimo neįvykdė ir jie tvorą pataisė patys, kas patvirtina, kad ieškovas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovas visiškai nepagrįstai ir šmeižiančiai teigia, kad atsakovės asmeninės savybės nulėmė tai, jog santykiai su visais atsakovą sklypą supančiais kaimynais nėra taikūs, atsakovė užuot bendradarbiaudama tiesiogiai su kaimynais bei kartu su jais ieškodama optimalią tarpusavio santykių sureguliavimo sprendimą, kelia konfliktines situacijas, neretai siekdama sureguliuoti tuos kaimyną gyvenimo aspektus, kurie su atsakove niekaip nėra susiję.Ieškovas ieškinyje teigia, kad statinio statybos, kuri užtruko pakankamai ilgą laiko tarpą, metu atsakovai nereiškė jam jokių pretenzijų. Tik pabaigus statybos darbus, atsakovai pradėjo reikšti nepasitenkinimą, dėl kurio atsirado Vilniaus teritoriją planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimai. Ieškovas bando suklaidinti teismą, nes toks statinys yra nesudėtingas ir greitai pastatomas, todėl statybininkams statinio pastatymas užėmė tik dieną, ką jie ir nurodė savo atsakyme. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas rašte VTPSVPS 2011 m. gegužės 17 d. nurodo kitas aplinkybes: pavėsinės statymo procesas užtruko pakankamai ilgą laiką, baigta statyti 2010 m. rugsėjo mėn., per kurį J. K. matė, kad ketinama pastatyti pavėsinę, tam neprieštaravo, tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad šalia jos sklypo būtų pastatytas šis nesudėtingas statinys. Statinio statybos pradžioje atsakovė kalbėjo su ieškovo statybininku, pokalbyje dalyvavo ir ieškovo žmona. Atsakovei buvo paaiškinta, kad šioje vietoje jie stato tvorą, todėl atsakovė iš karto pareikalavo, kad tvoros kiaurymių plotas būtu didesnis nei 50% ir atitiktų galiojančius įstatymus. Būtent tai, kad vietoj tvoros buvo pastatytas sandėliukas privertė atsakovę nedelsiant, t. y. 2010 m. birželio mėnesį, telefonu kreiptis į statybos inspekciją. Ieškovo faktų iškraipymą įrodo raštiškas mūsų 2010 m. liepos 20 d. skundas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl galimai savavališko statinio. Nelogiškai atrodo ieškovo, ar jo šeimos narių neigimas, bet kokio bendravimo su atsakovais, dėl statybų prie jų sklypo ribos, nes jeigu santykiai yra konfliktiški tai ieškovo esamas statinis yra tyčinis konflikto iškėlimas, o jei santykiai geri nėra jokių kliūčių prieiti bendro tarpusavio sutarimo. Bet kokiu atveju ieškovas negalėjo remtis atsakovų konkliudentiniais veiksmais, nes jo statiniui būtinas raštiškas sutikimas.

Prašo teismo nagrinėjant bylą atsižvelgti į piktybišką ieškovo VTPSVPS reikalavimų nevykdymą, teisingai įvertinti visas bylos aplinkybes, atsižvelgti, kad priimamas sprendimas darys tiesioginę įtaka panašių teisės pažeidimų prevencijai.

Atsakovų nuomone, šioje byloje nėra galimybės sudaryti taikos sutartį.

Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, prašo:

1) ieškinį atmesti;

priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos);

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos priešieškiniu byloje /b.l. 49-51/ nurodo, kad ieškovas A. P. 2012-01-20 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu dėl leidimo statyti nesudėtingą statinį suteikimo bei reikalavimo pašalinti sa­vavališkos statybos padarinius panaikinimo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija), siekdama apginti savo interesus civilinėje byloje Nr. 2-392-341/2012 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (Zin., 2000, Nr. 74-2262 )143 straipsniu, teikia priešieškinį.

Nurodo, kad A. P. žemės sklype adresu, Basiukų gatvė 7, Skaidiškių kaimas, Nemėžio seniūnija, Vilniaus rajono savivaldybė (žemės sklypo kadastrinis Nr. 4162/0400:61 ), neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, savavališkai pastatė pavėsinę ­sandėliuką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) (toliau - Statybos įstatymas) 2 straipsnio 6 dalimi nesudėtingas statinys - paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsys) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812 (Žin.2010, Nr. 115-5903) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai" priedo 1 lentelės 2 eilutėje nustatytus techninius parametrus Pagalbinio ūkio paskirties pastatai - be gyvenamųjų patalpų, neviršijantys 50 m² ploto ir 5 m aukščio, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Todėl Atsakovo pastatytas statinys prisieinamas nesudėtingų statinių I grupei, nes pagal statinio išmatavimus jo plotas yra 7,68 m², aukštis 1,80 m.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826 (Žin.,2010, Nr. 116-5944) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 11 priedo 4 punktą „Rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi: statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m. atstumu nuo sklypo ribos (...)." Kartu su priešieškiniu pateikiama ištrauka iš VĮ Registrų centro duomenų bazės, kurioje matyti atsakovo ir trečiojo asmens sklypų ribos, bei Inspekcijos specialisto atlikti žymėjimai, tiksliai nurodantys ginčo statinį, jo faktinius išmatavimus, faktinį išsidėstymą atsakovo žemėje bei atstumą nuo trečiojo asmens žemės sklypo. Iš minėtos ištraukos aišku, jog Atsakovas statinį pastatė mažesniu atstumu nei 0,5 m nuo gretimo sklypo ribos, o rašytinio gretimo sklypo savininko sutikimo statinio statybai (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybėje (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) - neturi.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis pateikia savavališkos statybos sąvoką „Savavališka statinio statyba - statinio (jo dalies) statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius". Šiuo atveju pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą „Statybą leidžiantys dokumentai yra: (.,..) - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai." Kaip ir minėta, Atsakovas rašytinio gretimo sklypo savininko sutikimo statinio statybai neturi.

Vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-827 (Žin.2010, Nr. 116-5946) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau -Inspekcijos) specialistas Atsakovui 2011-06-07 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110607-00081. 2011-06-07 Inspekcijos reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-00-110607-00081 iš Atsakovo buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2011-12-07 dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - demontuoti pavėsine_-sandėliuką. Kad minėto reikalavimo Atsakovas neįvykdė patvirtina Inspekcijos 2011-12-22 surašytas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RPA-00-111222-00045, kuriame konstatuota, jog reikalavimas nėra įvykdytas, t. y. nedemontuota pavėsinė-sandėliukas.

Savavališkos statybos padarinių šalinimą bei civilines teisines pasekmes reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Zin.2000, Nr. 74-2262) 4.103 straipsnis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-827 (Žin.2010, Nr.116-5946) patvirtinto statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas", pagal kuriuos asmeniui per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo Inspekcija turi teisę kreiptis į teismą.

Atsižvelgdama į minėtą teisinį reglamentavimą, Inspekcija teikia priešieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 str., Statybos įstatymo 28 str. 2 d., 35 str. 2 d., Civilinio proceso kodekso 273 str. 1 d., Teismo prašo:

Įpareigoti atsakovą A. P. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti pavėsinį-sandėliuką (2,4 x 3,2 x 1,8 m) (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybėje (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).Nurodyti, kad Atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti pavėsiną-sandėliuką (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybėje (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pats, reikiamas išlaidas išieškant iš Atsakovo.

Taip pat neatmeta galimybės ginčą baigti taikos sutartimi, jeigu šalys pageidauja ją pateikti ir taikos sutarties sąlygos tenkina abiejų proceso šalių interesus.

Atsiliepimu į priešieškinį Ieškovas A. P. /b.l. 80-81/ nurodo, kad su pareikštu priešieškiniu nesutinka. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau vadinamas Statybos įstatymu) 28 straipsnyje pateikiamas savavališkų statybų padarinių šalinimo reglamentavimas. Nurodyto straipsnio 4 dalyje numatyta teisė asmeniui, kuriam pateikti reikalavimai dėl savavališkų statybų padarinių šalinimo, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Asmuo, per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gavęs statybą leidžiantį dokumentą, jį pateikia Inspekcijai, kuri panaikina asmeniui pateiktą reikalavimą (5 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju statybą leidžiantis dokumentas yra gretimo sklypo savininkų (valdytojų) - trečiųjų asmenų sutikimas nesudėtingo statinio statybai arčiau kaip 3 metrų atstumu nuo jų sklypo ribos (statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 11 priedo 4 punktas). Civilinėje byloje Nr. 2-392-341/2012 ieškovo yra pateiktas ieškinys (patikslintas ieškinys) Tretiesiems asmenims ir Inspekcijai dėl leidimo statybai suteikimo bei reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje yra įrodymų, patvirtinančių ieškovo siekį per nustatytą reikalavimo terminą taikių derybų su Trečiaisiais asmenimis būdu sureguliuoti kilusį nesutarimą dėl nesudėtingo statinio statybos, tačiau geranoriškai išspręsti leidimo suteikimo klausimo nepavyko. Todėl ieškovas kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą ieškiniu, siekdamas teisminiu keliu gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėtina, kad civilinis procesas trunka ženkliai ilgesnį laiką, nei Inspekcijos nustatytas nesudėtingo statinio savavališkos statybos padarinių pašalinimo reikalavimo terminas, todėl statybą leidžiančio dokumento gavimas iki nustatyto termino pabaigos objektyviai nebuvo įmanomas. Tačiau pabrėžtina, kad ieškovas veikė nuosekliai ir rūpestingai, todėl Inspekcijos pateikto reikalavimo panaikinimo arba palikimo galiojančiu klausimas gali būti sprendžiamas tik Teismui išnagrinėjus bylą dalyje dėl Trečiųjų asmenų įpareigojimo suteikti leidimą statybai. Nustačius, jog Tretieji asmenys nepagrįstai nesuteikia leidimo statybai, bei pripažįstant, kad toks leidimas turi būti suteiktas, atitinkamai netenka prasmės Inspekcijos pateikti reikalavimai dėl Pavėsinės nugriovimo (demontavimo), todėl yra naikintini. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas pasirengęs spręsti ginčą taikiuoju būdu, byloje dalyvaujantiems asmenims sutikus vesti derybas bei bylą užbaigti taikos sutartimi. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 4 d., 5 d., CPK 111 str., 142 str. nuostatomis, Teismo prašo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. 2-392-341/2012, reikalavimus atmesti.

Ieškovas per atstovą teismo posėdyje ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais, o priešieškinį prašė atmesti.

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė teismo posėdyje prašė priešieškinį tenkinti priešieškinyje nurodytais pagrindais, o ieškinį atmesti.

Atsakovai /tretieji asmenys/ I. K. ir J. K. teismo posėdyje prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Nurodė, kad statinio statymas mažesniu nei nurodyta atitinkamame teisės akte atstumu iki gretimo žemės sklypo, pagal įstatymą leidžiamas tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimą, kurio jie neduoda.

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas.

CK 4.103 str. 1 d. nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai.

Byloje nustatyta, kad ieškovui A. P. nuosavybės teise priklauso 0,1511 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (b.l. 59-60), gretimo 0,1521 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra I. K. (b.l. 29, 57-58). 2011-06-07 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistas surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110607-00081, kuriuo pareikalavo iš statytojo A. P. tuojau pat sustabdyti statinio (jo dalies) pavėsinės-sandėliuko adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), statybą, nevykdyti jokių darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (b.l. 12, 52), bei Reikalavimą iki 2011-12-07 pašalinti savavališkos statybos padarinius (b.l. 30-32, 53-55). 2011-22-22 Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RPA-00-111222-00045 patvirtina, kad nustatytu terminu reikalavimas savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos statinio (jo dalies) padarinius neįvykdytas, pavėsinė-sandėliukas, 2,4 x 3,2 x 1,8 m, nedemontuoti (b.l. 56).

Teismas pažymi, kad byloje yra sprendžiamas (ginčijamas ieškiniu ir ginamas priešieškiniu) 2011-06-07 Akto Nr. SSA-00-110607-00081 bei Reikalavimo Nr. REI-00-110607-00081 pagrįstumas, todėl nevertinami ieškinio argumentai dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybinės priežiūros skyriaus 2010-12-13 reikalavimo Nr. 2D-15037 (b.l. 9).

LR statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Pagal šio įstatymo 2 str. 6 d. nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Ginčo statinio–pavėsinės išoriniai matmenys nustatyti: plotis 2,4 m, ilgis 3,2 m, aukštis 1,8 m (b.l. 12), t.y. pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktas nustato, kad statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio paaukštėjimo kampas didesnis kaip 45°, kurį sudaro 2 statmenos sklypų ribai linijos, prasidedančios bet kuriame žemės sklypų ribos žemės paviršiaus taške, kurių viena yra horizontali, o kita nubrėžta iki pastato ar inžinerinio statinio konstrukcijų aukščiausios dalies, privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai). Bylos medžiaga nustatyta, to neneigia ir ieškovas, kad ginčo statinys pavėsinė yra pastatyta žymiai arčiau nei leistinas 3 m atstumas nuo gretimo sklypo ribos (b.l. 15-17, 63-65), taigi, tokio statinio statybai yra privalomas gretimo sklypo savininko rašytinis sutikimas. Tokio sutikimo ieškovas neturi, prašo Statybos įstatymo 28 str. 4 d., 5 d. pagrindu įpareigoti gretimo sklypo savininkus atsakovus I. K. ir J. K. suteikti leidimą palikti ginčo objektą nepakeistą. Pagal Statybos įstatymo 28 str. 4 d. asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs šio įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Kaip buvo minėta, ginčo statinio statyba yra galima tik su gretimo sklypo savininko rašytiniu sutikimu, todėl ir šios statybos įteisinimas galimas tik su gretimo sklypo savininko rašytiniu sutikimu. Tokio sutikimo ieškovas neturi, o atsakovai atsisako jį duoti. Ieškovas ieškinyje cituoja teismų praktiką, kurioje nagrinėtų bylų faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas, kurios nepaneigia įstatymo nustatytų reikalavimų privalomumo. Be to, ieškovas iš esmės tik neigia ginčo statinio daromą žalą atsakovams, tačiau visiškai nepagrindė ginčo statinio būtinybės būtent toje turimo žemės sklypo vietoje; o kadangi pavėsinė pastatyta pažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimus, tai ieškovo skaičiuojami nuostoliai dėl statinio montavimo kyla dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų, o iš neteisės teisė neatsiranda. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymo nustatytas minimalus atstumas iki kito sklypo ribos viršytas itin ženkliai, nėra pagrindo nukrypti nuo įstatymo reikalavimų ir spręsti, kad atsakovai nepagrįstai atsisako išduoti leidimą, todėl ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas, ieškovui nustatytinas terminas per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, o jam neįvykdžius, leistina inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, lėšas išieškant iš ieškovo A. P. (CK 4.103 str., Statybos įstatymo 28-28¹ str., 35 str. 1 d. 7 p.).

Kadangi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jo už priešieškinį nesumokėjo, iš ieškovo A. P. valstybei priteistina 100 Lt žyminio mokesčio ir 34,43 Lt pašto išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 5 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185 str., 270 str.,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti.

Įpareigoti ieškovą A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pavėsinę-sandėliuką (matmenys 2,4 x 3,2 x 1,8 m) (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybėje (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovui A. P. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pavėsiną-sandėliuką (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybėje (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pats, reikiamas išlaidas išieškant iš ieškovo.

Priteisti iš atsakovo A. P. 134,43 Lt (vieną šimtą trisdešimt keturis litus 43 ct.) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas