Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimo, kuriuo A. R. nubaustas:

-pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., 25 parų administracinio arešto su automobilio Mercedes Benz ML 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu;

-pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 170 Lt dydžio bauda;

- pagal LR ATPK 124¹ str. 7 d., 30 Lt dydžio bauda.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir A. R. paskirtas 25 parų administracinis areštas su automobilio Mercedes Benz ML 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. spalio 31 d., apie 07.44 val., vairavo automobilį Mercedes Benz ML 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį jo motinai M. R., kai iš jo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Subačiaus gt. 43, Vilniuje, atitinkamai greičiui nesilaikė atstumo tarp automobilių, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį Citroen C1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sugadino abu automobilius. Atvykus policijos pareigūnams bei įtarus, kad jis vairavo neblaivus, A. R. atsisakė pasitikrinti, ar nėra neblaivus (vengė patikrinimo), nepateikė automobilio registracijos liudijimo ir transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. 2013-05-31 A. R. jau buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., o 2013-09-30 baustas už įvykdytą pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., nuobaudos galiojančios. Tokiu būdu, jis savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 17, 126 p.p. reikalavimus, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 124(1) str. 7 d. ir 130² str.

Be to, apelianto manymu, teismas turėjo atsižvelgti į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius automobilio savininko, jo motinos M. R., sunkią padėtį - įrodymus apie jos sutuoktinio T. R. sunkią sveikatos būklę, į apelianto sutuoktinės J. R. taip pat sudėtingą sveikatos būseną, į tai, kad šeimoje augina du nepilnamečius vaikus (5 ir 13 metų), į tai, kad dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. R. pripažintas kaltu dėl ATPK 130² str., 127 str. 2 d., 124¹ str. 7 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Ginčo dėl pažeidimų kvalifikavimo nėra, nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. dėl transporto priemonės konfiskavimo ir paskirto administracinio arešto pakeitimo į nemokamų viešųjų darbų atlikimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

LR ATPK 30¹ str. 2 d. nustatyta, kad „asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatyta šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracine nuobauda". Teises pažeidėjas neblaivus, vairuodamas transporto priemonę, priklausančią kitam asmeniui, sąmoningai pažeidė LR ATPK ir tai darė tyčiniais veiksmais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. jau anksčiau yra padaręs analogišką pažeidimą 2013-06-15 neblaivus vairavo M. R. priklausantį automobilį VW Passat. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-30 nutarimu pritaikius LR ATPK 30¹ str. paskyrė areštą be automobilio konfiskavimo. Automobilis Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo padarytas antras analogiškas pažeidimas, yra registruotas taip pat pažeidėjo motinos M. R. vardu. Iš pastarosios paaiškinimų matyti, kad pati nevairuoja, žinojo, kad iš sūnaus atimta teisė vairuoti ir jam to neleido, tačiau automobilį pirko marčiai, kuri serga, šeimoje auga vaikai ir transporto priemonė yra gyvybiškai reikalinga. Automobilio pirkimui paėmė iš banko kreditą. A. R. nurodo, kad automobilio raktelis gulėjo prieškambaryje ir jis paėmė jį be žmonos žinios. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad automobilio savininkė - M. R. ir valdytoja - J. R. nebuvo pakankamai rūpestingos, nes jos abi žinojo, kad A. R. daug kartų buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, kad iš jo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nors kaip minėta, ankstesnio tesimo 2013-09-30 nutarimu M. R. vardu automobilis nebuvo konfiskuotas, tačiau nepaisant to, jos vardu registruotas automobilis Mercedes Benz liko sūnaus šeimos žinioje, kas rodo, jog automobilio savininkė tinkamai nesirūpino, kad jos turtas (automobilis) vėl nebūtų prarastas, t.y. nekonfiskuotas. Tačiau A. R., 2014-10-31 vairuodamas automobilį Mercedes Benz be tokios teisės, sukėlė avariją, po ko atsisakė pasitikrinti blaivumą.

Teisės pažeidėjas suprato, kad neblaivus vairuodamas transporto priemonę pažeidžia įstatymus. Darydamas šį pažeidimą jis sąmoningai naudojosi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (automobiliu). Tai reiškia, kad teisės pažeidėjas savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai jo laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas, nes įstatyme yra nustatyta, kad pažeidimo padarymo įrankis yra konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas. Dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios numatytos įstatyme: turto, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis (automobilis), konfiskavimas. LR ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu atveju yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.

Apelianto prašymas atidėti administracinio arešto vykdymą ir paskirti jam atlikti nemokamus viešuosius darbus, atmestinas. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo, skirdamas administracinę nuobaudą A. R., teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs pažeidimus, gailisi dėl jų padarymo (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda, jo atsakomybę sunkina ir tai, kad 2013-05-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo nusprendžiu jis buvo teistas pagal BK 227 str. 2 d.

Iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 15-20) matyti, kad A. R. už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus buvo baustas net 22 kartus, iš jų 8 kartus baustas už šiurkščius K.E.T. pažeidimus - už vairavimą esant neblaiviu bei neturint teisės vairuoti transporto priemones, tai yra pagal LR ATPK 126 str., 129 str., 127 str. 2 d., kas rodo, kad jo veiksmai yra itin pavojingi, nes jis kelia grėsmę ne tik sau, tačiau ir kitiems eismo dalyviams. Už minėtus administracinius teisės pažeidimus jam buvo skirtos piniginės administracinės nuobaudos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad asmuo iš jam paskirtų administracinių nuobaudų jokių išvadų nedaro, toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytą tvarką, todėl, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju vien tik simbolinės administracinės nuobaudos paskyrimas jokio auklėjamo poveikio neturėtų, todėl administracinis areštas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į A. R. asmenybę, yra proporcinga administracinė nuobauda.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu A. R. paskirta administracinė nuobauda yra pagrįsta ir proporcinga įvykdytiems pažeidimams, todėl keisti jos Vilniaus apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti A. R. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 nutarimą.

Nutartis neskundžiama.