Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S. (V. S.), jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui V. V.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), Ukrainos Respublikos piliečio, ukrainiečio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, neteisto,

kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teisme 2019 m. rugpjūčio 29 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo V. S. pagal ANK 120 straipsnį. Pareiškime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. S., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką ir turėdamas galimybę sumokėti (atsakingo asmens V. S. grynų pinigų likutis 2019 m. balandžio 4 d. buvo 116700 Eur), privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nustatyta, kad V. S. galimai pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl jis savo veika galimai pažeidė kreditoriaus, t. y. VMI interesus.

2. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi buvo nutarta V. S. pradėti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (dėl kreditorių teisių pažeidimo, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo).

3. Teismo posėdyje atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. Bendrovė veikė pelningai. Galėjo būti, kad per 2018 metus bendrovė deklaravo 79790 Eur pelną, o per 2019 m. I ketvirtį – 10444 Eur pelną. Tačiau jis nuo 2018 metų pabaigos buvo nusprendęs UAB (duomenys neskelbtini) parduoti kitam asmeniui – O. I. Prieš parduodamas minėtą bendrovę su O. I. susitarė, kad jis (V. S.) nemokės UAB (duomenys neskelbtini) privalomų mokesčių VMI, o tai padarys O. I. po to, kai UAB (duomenys neskelbtini) bus parduota jam. Minėtos bendrovės pardavimas užtruko iki 2019 m. balandžio 4 d. Iki to laiko jis (V. S.) sąmoningai nemokėjo visų privalomų mokesčių VMI, o atsiskaitinėjo tik su kitais kreditoriais, nors UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pakankamai ir netgi daugiau piniginių lėšų padengti visiems bendrovės kreditoriniams įsiskolinimams. Taip jis pasielgė todėl, kad toks buvo susitarimas su O. I.. Dalį mokesčių VMI jis sumokėjo tik todėl, kad jam skambino iš VMI ir reikalavo sumokėti mokesčius. 2019 m. balandžio 4 d. jis minėtą bendrovę su jos dokumentais perdavė O. I.. Tą pačią dieną jis O. I. perdavė ir pinigus – 116700 Eur. Kodėl O. I. nesumokėjo visų UAB (duomenys neskelbtini) privalomų sumokėti mokesčių, jam nėra žinoma.

4. Byloje surinkti rašytiniai duomenys: VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo (3–6 b. l.), duomenys apie Bendrovę (7–9 b. l.), mokesčių apskaitos informacinės sistemos balansų išrašų kopijos (10–18 b. l.), operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (19–22 b. l.), kasos išrašo kopija (23–29 b. l.), kasos išlaidų dokumentų kopijos (30–69 b. l.), atskaitingo asmens V. S. sąskaitos išrašo kopija (70 b. l.), Bendrovės apskaitą vedusio įgalioto asmens paaiškinimo ir įgaliojimo kopijos (71–72 b. l.), VMI 2019 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įgaliojimų suteikimo“ kopija (73–74 b. l.), Administracinių nusižengimų registro bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašai (77–83, 84 b. l.), vertybinių popierių (akcijų) pirkimo-pardavimo sutarties kopija (88–90 b. l.), dokumentų priėmimo-perdavimo akto kopija (91 b. .l.), kasos pajamų orderio ALR Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (92 b. l.).

5. Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

Motyvuojamoji dalis

4.1. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Šios teisės normos reikalavimai atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumui gali būti taikomi tik tuomet, jeigu skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Už šios teisės normos pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą) atsakomybė numatyta ANK 120 straipsnyje.

4.2. Byloje surinkti rašytiniai duomenys rodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovo V. S. sprendimu, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. balandžio 4 d., UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo VMI visų privalomų mokėti mokesčių (pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir šių mokesčių delspinigių). Teismo posėdžio metu V. S. patvirtino, kad minėtu laikotarpiu jo sprendimu UAB (duomenys neskelbtini) iš tiesų nemokėjo visų privalomų mokesčių VMI, kad bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kad jis taip nusprendė sąmoningai, nes taip buvo susitaręs su būsimu UAB (duomenys neskelbtini) pirkėju O. I.. Taip pat, tiek iš teismui pateiktos medžiagos, tiek iš paties atsakomybėn traukiamo asmens V. S. paaiškinimų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pakankamai piniginių lėšų padengti visiems kreditoriniams įsiskolinimams (pavyzdžiui, iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio ALR Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. disponavo grynais šios bendrovės pinigais – 116700 Eur, kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo ir šios bendrovės perdavimo O. I. metu jis pervedė į minėtos bendrovės kasą).

4.3. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pakankamai piniginių lėšų padengti visiems kreditoriniams įsiskolinimams, taip pat ir visiems kreditoriniams įsiskolinimams VMI. Būtent taip savo pareiškime nurodo ir VMI (5 b. l., paskutinė pastraipa, paryškintas tekstas). Vien tik tai, kad sąmoningu atsakomybėn traukiamo asmens sprendimu UAB (duomenys neskelbtini), turėdama pakankamai piniginių lėšų, nepadengė viso įsiskolinimo VMI, nesuponuoja besąlygiškos atsakomybėn traukiamo asmens, kaip minėtos bendrovės vadovo, pareigos visus kreditorinius bendrovės įsiskolinimus padengti būtent pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, nes, kaip jau buvo paminėta pirmiau, minėtos teisės normos reikalavimai gali būti taikomi tik tuomet, jeigu skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo) neturi pakankamai piniginių lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

4.4. Dėl pirmiau paminėtų aplinkybių šiuo konkrečiu atveju konstatuoti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo, o taip pat ir ANK 120 straipsnyje įtvirtinto kreditorių teisių pažeidimo (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo) negalima, nes atsakomybei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kilti vien tik privalomų mokesčių nesumokėjimo fakto nepakanka. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. nepadarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, todėl administracinio nusižengimo teisena jam pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nutraukiama ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S. nepadarius veikos, turinčios minėtoje teisės normoje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties požymių.

5.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad turėdamas galimybę, tačiau sąmoningai nusprendęs VMI nustatytu laiku nemokėti UAB (duomenys neskelbtini) privalomų mokesčių (pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir šių mokesčių delspinigių), atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. galimai padarė kitą administracinį nusižengimą, numatytą kitame ANK straipsnyje (pavyzdžiui, ANK 192 straipsnyje).

5.2. ANK 590 straipsnio 4 dalyje nustayta, kad administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti tik dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 119, 119¹, 120, 204 ir 547 straipsniuose. Kitais atvejais institucijos, kuri užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai privalo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 590 straipsnio 3 dalis). Tyrimo metu nustatę, kad iš tiesų galėjo būti padarytas atitinkamas administracinis nusižengimas, administracinio nusižengimo tyrimą, atlikę pareigūnai privalo surašyti administracinio nusižengimo protokolą (ANK 608 straipsnio 1 dalis).

5.3. ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia teisę teismui grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Šioje teisės normoje pabrėžiama, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios teisės normos taikymo sąlygos – byloje ne tik galima, bet pagal galiojančias teisės normas būtina atlikti tyrimą, kuris lemtų tikrojo atsakomybėn traukiamo asmens V. S. padaryto administracinio nusižengimo požymių nustatymą, objektyvaus ir faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad ANK nesuteikia teisės teismui atlikti ANK 119, 119¹, 120, 204 ir 547 straipsniuose nenumatytų administracinių nusižengimų tyrimo ir esant atitinkamam pagrindui surašyti administracinio nusižengimo protokolo, esant pagrindui įrašyti į administracinio nusižengimo protokolą administracinio nurodymo ir pan. Tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju byloje neatlikus tyrimo ir teismui priėmus sprendimą perkvalifikuoti atsakomybėn traukiamo asmens V. S. veiką pagal kitą ANK straipsnį, būtų pažeistos šio asmens procesinės teisės (pavyzdžiui, teisė žinoti kuom jis kaltinamas ir tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, teisė apskųsti procesinį sprendimą apylinkės teismui, teisė į administracinio nurodymo surašymą ir pusės minimalios baudos sumokėjimą, teisė į teisingą procesą ir t. t.).

5.4. Atsižvelgiant į tai, teismui pateikta medžiaga dėl V. S. galimai padaryto administracinio nusižengimo grąžinama šią medžiagą pateikusiai insititucijai galimo administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį V. S. nutraukti, jam nepadarius veikos, turinčios šioje teisės normoje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Grąžinti bylą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos galimo administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.