Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. G. atstovo advokato Algio Lukoševičiaus (toliau tekste – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimo, kuriuo D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 23 d., apie 13.08 val., Vilniaus r., kelio Vilnius-Utena 27 kilometre, vairuodamas automobilį ,,Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir neturėdamas dvejų metų transporto priemonių vairavimo stažo, viršijo leistiną 70 km/h greitį, t. y. važiavo 174 km/h greičiu, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) (toliau tekste – KET) 134 punkto reikalavimus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, susijusias su administracinės nuobaudos skyrimu, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad D. G. nuo vaikystės serga alergine bronchine astma ir dėl to turi nuolat vartoti vaistus. Įvykio dieną, jam ir tėvams vykstant iš Utenos į Vilnių, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pasidarė bloga ir galimai prasidėjo bronchinės astmos priepuolis, o jis su savimi neturėjo vaistų, todėl viršijo greitį, siekdamas pasivyti savo tėvus, kurie važiavo kitu automobiliu ir galimai turėjo jam reikalingus vaistus. Apeliantas nesustojo šalikelėje ir nepaskambino tėvams, nes dėl patirties stokos pasimetė, išsigando ir, pamanęs, kad jam reikalingus vaistus turi tėvai, spontaniškai viršijo greitį, siekdamas juos pasivyti. Aplinkybes dėl pablogėjusios sveikatos būklės bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojai L. G. ir policijos pareigūnas. Iš karto po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, D. G. nuvyko į Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikas, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas, viršydamas greitį, sukėlė pavojų kitų asmenų sveikatai, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog greičio viršijimo metu buvo labai intensyvus eismas ir galėjo nukentėti kiti asmenys. Taigi, D. G. padarė administracinį teisės pažeidimą dėl objektyvių priežasčių, susijusių su jo sveikatos būklės pablogėjimu, o ne tyčia siekdamas pažeisti KET.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad apeliantas savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai galėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nebuvo padaryta jokia reali žala nei kitų asmenų turtui, nei jų gyvybei ar sveikatai. Šiuo metu D. G. dirba UAB „J. T.“ vadybininku, charakterizuojamas teigiamai, vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas vykdant darbines pareigas. Teisės pažeidimas padarytas dienos metu, respublikinės reikšmės kelyje, kuriame transporto priemonių judėjimas nebuvo intensyvus, todėl šis pažeidimas nelaikytinas pavojingu visuomenės saugomiems gėriams (turtui, sveikatai ir žmogaus gyvybei), kas lengvina apelianto teisinę padėtį. Be to, skiriant nuobaudą, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad D. G. pažadėjo daugiau nepažeidinėti KET reikalavimų, jo vairavimo stažas nėra didelis, administracine tvarka už tokį KET pažeidimą baudžiamas pirmą kartą, todėl darytina išvada, kad jis nėra piktybinis KET pažeidėjas. Dėl išdėstyto, apelianto atstovo nuomone, konstatuotinas pagrindas byloje taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir skirti D. G. baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

D. G. atstovo advokato Algio Lukoševičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 straipsnis).

ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą pradedantiesiems vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje (į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-42/2013, 2AT-17/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, D. G. ženkliai viršijo leistiną greitį (98 km/h), taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, turint omenyje dar ir tai, kad asmuo neturėjo dvejų metų vairavimo stažo ir tuo metu prastai jautėsi, kas mažino jo atidumą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas dienos metu respublikinės reikšmės kelyje, kas turėtų patvirtinti, kad eismas buvo neintensyvus, tačiau iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios nuotraukos (b. l. 6) matyti, kad transporto priemonių judėjimas pažeidimo padarymo metu buvo pakankamas tam, kad važiavimas 174 km/h greičiu keltų pavojų visuomenės saugomiems gėriams (turtui, sveikatai ir žmogaus gyvybei).

Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, D. G. vairavimo stažas nėra didelis, už tokį KET pažeidimą jis yra baudžiamas pirmą kartą, tačiau tai pakartotinis per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, kas pagrįstai laikyta jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe, viso apeliantas yra du kartus baustas administracine tvarka. D. G. prisipažinimas ir nuoširdus gailestis pirmosios instancijos teisme yra pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri yra įvertinta, skiriant administracinę nuobaudą, todėl pakartotinai į tai neatsižvelgiama. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad administraciniu teisės pažeidimu nebuvo padaryta reali žala, negali švelninti apelianto teisinės padėties. Jei D. G. veiksmai būtų sukėlę tam tikro pobūdžio pasekmes, jam už tai kiltų atitinkama atsakomybė.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. G. sveikatos būklės nelaikė išskirtine aplinkybe ATPK 30¹ straipsnio kontekste. Administracinio teisės pažeidimo protokole apeliantas nurodė, kad leistiną greitį viršijo dėl to, kad skubėjo į ligoninę, nes buvo astmos priepuolis (b. l. 1), teismo posėdžio metu D. G. tvirtino, kad greitis buvo viršytas dėl to, kad jis norėjo pasivyti tėvų automobilį, nes tikėjosi, kad tėvai turi jam reikalingų vaistų, tačiau pastarieji jų neturėjo (b. l. 33), administracinį teisės pažeidimą užfiksavęs policijos pareigūnas nurodė, kad asmeniui buvo pasiūlyta iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau pastarasis atsisakė, kad vairuotojas akivaizdžiai dūstų, pareigūnas nematė, administracinio teisės pažeidimo byloje yra VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų pažyma, patvirtinanti, kad 2016 m. rugsėjo 23 d., 14.17 val. – 14.23 val., D. G. buvo atlikta vidaus ligų gydytojo konsultacija, asmeniui skundžiantis dusuliu, švokštimu, galvos skausmu (b. l. 31). Apeliacinės instancijos teismas nekvestionuoja tos aplinkybės, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu D. G. galimai jautė astmos priepuolio simptomus, tačiau iš aukščiau išdėstytų aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad asmens būklė nebuvo kritiška – greitosios medicinos pagalbos apeliantas atsisakė, į medicinos įstaigą nuvyko savarankiškai per valandą nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo momento. Tokiu būdu, jausdamas vaistų poreikį, D. G. galėjo sustabdyti transporto priemonę šalikelėje ir paskambinti tėvams. Kritiškai vertintinas apeliacinio skundo argumentas, kad asmuo to nepadarė, nes išsigando ir pasimetė. Apeliantas bronchine astma serga nuo vaikystės, toks priepuolis jį ištiko ne pirmą kartą, pastarasis žino apie būtinybę su savimi turėti reikiamus vaistus, todėl nėra jokio pagrindo kalbėti apie patirties tokiose situacijose stoką. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pažeidėjo asmenybė, o tuo pačiu ir jo sveikatos būklė pažeidimo padarymo metu, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta, skiriant administracinę nuobaudą ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijos ribose. Atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visuma, D. G. buvo paskirta minimalaus dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų.

Teigiamai vertintina tai, kad asmuo dirba UAB „J. T.“, yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau tai taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, leidžiančios taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad D. G. įsidarbino vadybininku 2016 m. gruodžio 19 d. (b. l. 51), t. y. jau padaręs administracinį teisės pažeidimą ir žinodamas apie galimą specialiosios teisės atėmimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės seka, kad nuobauda paskiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius. Taigi, D. G. paliktina galioti paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. G. atstovo advokato Algio Lukoševičiaus apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.