- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-22
- Bylos Nr.
- I1-4960-362/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00813-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 3 000 Eur neturtinės žalos.
Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. gegužės 13d. Nurodė, kad pirmą kartą atvežtas į Šiaulių TI buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, kur uždaromi 3-9 asmenys, nėra vietos net atsisėsti, sanitarinis mazgas toje pačioje patalpoje, atviras, nėra durų, kameroje nuolat tvyro nemalonus kvapas, trūksta gryno oro, nėra oro ventiliacijos. Negalėjo atlikti gamtinių reikalų kitiems matant, jautėsi suvaržytas, nebuvo privatumo, kas jį žemino ir kankino. Buvo apžiūrimi jo asmeniniai daiktai bei jis pats, dėl tokių Šiaulių TI pareigūnų pasijuto psichologiškai pažemintas, net reikėjo išsirengti iki apatinių, asmeninius rūbus dėti į nešvarias dėžes, stovėti nuogam šaltoje patalpoje. Paskui buvo paskirtas į kamerą Nr. 96, joje yra 6 gultai, kameroje laikomas kartu si kitais 4 suimtaisiais, dėl ko akivaizdžiai trūksta laisvo judėjimo ploto. Kameroje yra tik dvi kėdės, mažas suoliukas bei stalas, kuris stovi priremtas prie sienos, todėl pavalgyti visi kartu negali. Kameroje šalta, drėgna, sanitarinis mazgas yra ankštoje patalpoje, kurioje nėra nei stogo, nei durų, nei ventiliacijos, dėl ko kameroje yra blogas kvapas. Kadangi tualetas yra prie durų, pareigūnai, atidarę kameros duris, mato jį atlikinėjant gamtinius reikalus, dėl ko jis pasijunta pažemintas, praranda garbę ir orumą. Ant kameros lubų yra pelėsio, nuo lubų bei sienų ant galvos, į maistą, į gultus krenta dažai bei kreida. Kameroje nėra spintelių, kur susidėti daiktus, rūbus. Kameroje yra parazitų (blakių), kurios kandžioja naktimis. Kameroje nėra džiovyklos, vietos, kur pasidžiauti rūbus. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, prašo priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepime į skundą nurodė, kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. gegužės 19 d. pažymos Nr. 60-13896 dėl A. G., pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2019-11-22 iki 2020-05-13 periodiškai buvo laikomas kameroje Nr. 96 su dar 1-4 asmenimis, todėl jam tekęs plotas buvo nuo 3,78 kv. m. iki 9,46 kv. m. Matyti, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m., kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad kameroje sanitarinis mazgas per mažas, neužtikrina privatumo, iš jo sklinda blogas kvapas. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad kameroje Nr. 96 įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas ilga, žemę siekiančia, nepermatoma, tvarkinga užuolaida, taigi asmenų, besinaudojančių sanitariniu mazgu, privatumas užtikrinamas. Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, vėdinimas per langus galimas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų negalėjęs išvėdinti patalpų, nėra, dėl tokių aplinkybių pareiškėjas skundų ŠTI administracijai niekada neteikė. Pažymėtina ir tai, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios.
Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams nurodė, kad pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Be to, iš kameros išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kameroje užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Taip pat nurodo, kad mikroklimato parametrai kamerose priklauso ir nuo jose esančių asmenų skaičiaus bei jų veiksmų (patalpų vėdinimo/nevėdinimo) ir nuo tokių kintančių aplinkybių kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt. Kartu nurodo tai, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Iš 2019-12-10 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-9454 matyti, kad patikrinus kamerą Nr. 96, jokių pažeidimų nenustatyta, san. mazgas tvarkingas. Vėdinimas per langus galimas, pelėsio nėra.
Dėl sąlygų laikino sulaikymo patalpose nurodė, kad visuminė krata atvykusiam į Šiaulių tardymo izoliatorių, taip pat išvykstant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atliekama suimtajam (nuteistajam) patalpoje už mūrinės pertvaros arba kitoje atskiroje patalpoje už uždarytų durų, todėl kiti suimtieji (nuteistieji) asmens, kuriam atliekama krata, nemato. Laikino sulaikymo kamerose įrengti sanitariniai mazgai, jie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas į san. mazgas atskirtas užuolaida. Be to, pažymi tai, kad asmenys, pagal jų žodinį prašymą, nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Šiose kamerose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo/nubėgimo sistema bei čiaupai, visose kamerose atsisėdimui yra suolai. Atkreipė dėmesį, kad higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o laikino sulaikymo patalpos nėra joms priskiriamos. Be to, pareiškėjo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, kas pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.
Dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos nurodė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai Nr. PA- 9062, PA-8468, PA-55 bei dezinfekcijos planai.
Dėl galimybės džiovinti rūbus nurodė, kad jokie teisės aktai įrengti džiovykles nenumato, tačiau ŠTI laikomiems asmenims sudaromos visos sąlygos gauti išplautus ir išdžiovintus skalbinius. Pabrėžė, kad suimtiesiems/nuteistiesiems sudaryta galimybė nešvarius drabužius perduoti išskalbti savo artimajam ar kitam asmeniui Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Be to, siekiant kuo palankesnių galimybių rūpintis švara, vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2019-09-04 įsakymu Nr. 1/01-209 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių asmeninių drabužių, asmeninės patalynės skalbimo ar cheminio valymo paslaugos už asmenines lėšas įsigijimo, organizavimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas tvarkos aprašas, pagal kurį sudaryta galimybė mokiems suimtiesiems bei nuteistiesiems naudotis mažiausią paslaugų kainą pasiūliusios įmonės skalbimo ar cheminio valymo paslaugomis. Be to, pažymėjo ir tai, kad skalbiniai gali būti džiaunami ant san. mazgo atitvarų, rūbams įrengtų kabliukų ar radiatorių kameroje ir san. mazge.
Siekiant užtikrinti tinkamas suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas, įstaigai atsirado poreikis įsigyti patvarių plastikinių dėžių, skirtų suimtiesiems (nuteistiesiems) susidėti asmeninius daiktus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu bei Viešųjų pirkimų planavimo, organizavimo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis 2018-12-21 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-572, užbaigus viešojo pirkimo procedūras, įstaiga 2020-02-28 įsigijo 40 l talpos, juodas plastikines dėžes be dangčių, kurios skirtos ne maisto produktams, tinkamos naudoti statybose, ūkyje, pramonėje, buityje. 2020-04-06 Šiaulių TI įsigijo polipropileninius krepšius, su tvirtomis rankenomis, kurie išlaiko svorį ne mažesnį kaip 25 kg ir skirti trumpalaikę arešto bausmę atliekančių ir (ar) tranzitu į įstaigą atvykstančių asmenų daiktams sudėti. Visa tai įvertinus matyti, kad jokie teisės aktai neįpareigoja suimtųjų (nuteistųjų) aprūpinti papildomu inventoriumi, skirtu daiktų susidėjimui, tačiau, siekiant kuo palankesnių kalinimo sąlygų, ŠTI pasirūpino dėžėmis bei maišais. Taip pat nurodė, kad kameroje Nr. 96 yra lentynos, pažymėjo ir tai, kad vienas gultas kameroje Nr. 96 visada likdavo neužimtas, todėl daiktus šioje kameroje laikomi asmenys galėjo laikyti ir ant jo.
Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. G. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2020 m. gegužės 19 pažymos Nr. 60-13896 „Dėl A. G.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo nuo 2019-11-22 iki 2020-05-13. Pažymoje nurodyta, kad visą buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiką pareiškėjas buvo kameroje Nr. 96, kameroje buvo po 2-5 asmenis, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,79 kv. m iki 9,46 kv. m kameros ploto. Kartu pastebėtina, kad du asmenys kameroje buvo tik vieną dieną per visą laikotarpį, didžiąją laiko dalį kameroje buvo 4-5 asmenys.
Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas visu aptariamu laikotarpiu, iš viso 171 dieną, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, o teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, ir darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) yra išaiškinęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą.
EŽTT tame pačiame 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, išaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 741 415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017 ir kt.). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 1511 525/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, kaip buvo minėta prieš tai, jam teko ne mažiau kaip 3,67 kv. m kameros ploto, todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.
Vertinant sanitarinių mazgų įrengimą, nustatyta, jog kameroje Nr. 96 tualetas nuo kameros atskirtas OSB sienele, sienelės aukštis 1,96 m., įėjimas į tualetą atitvertas ilga, žemę siekiančia, nepermatoma, užuolaida. Kaip matyti iš teismui pateiktų fotonuotraukų, tualetą atitverianti užuolaida nėra atsukta į kamerą, o pro kameros duris, kaip nurodė pareiškėjas teismo posėdžio metu, įeinama/išeinama ne daugiau 8-9 kartus per dieną. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad tualeto įrengimas kameroje Nr. 96 užtikrina minimalius privatumo reikalavimus.
Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimus dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kameroje. Iš 2019-12-10 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-9454 matyti, kad kameroje Nr. 96 dirbtinė apšvieta atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, kameroje nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tačiau sudaryta galimybė išvėdinti kamerą per langą. 2019 m. lapkričio 28 d. patikrinimo akte Nr. 6-12 4.80)PA-9062 nurodyta, kad kenkėjų profilaktikos ir naikinimo darbai ŠTI paskutinį kartą atlikti 2019 m. rugpjūčio 8 d.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020-05-19 pažymoje Nr. 61-1155 „Dėl A. G.“ nurodyta, kad pareiškėjas A. G. laikotarpiu nuo 2019-11-22 iki 2020-05-13 nesikreipė su skundais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerose.
Vertinant pareiškėjo buvimą trumpalaikio sulaikymo kamerose, teismas laiko, jog atsakovas pilnai nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl netinkamų higienos sąlygų trumpalaikio sulaikymo kamerose, tačiau teismas pažymi, jog pareiškėjas šiose kamerose buvo trumpą laiką, tad poveikis ilgalaikiu negali būti laikomas.
Vertinant trumpalaikio sulaikymo kameras, pastebėtina, jog iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog sanitarinis mazgas šioje kameroje atitvertas medžio drožlių plokšte, tad minimalus privatumas yra užtikrinamas. Šioms kameroms nėra taikomos higienos normos, kurios yra taikomos gyvenamosioms kameroms. Taip pat atmestinas argumentas dėl netinkamo kratos atlimo, toks kratų atlikimas yra privalomas, tad neigiamas jų poveikis sietinas ne su pačių kratų atlikimo pažeidimais, kurių pareiškėjas aiškiai nenurodė ir nepagrindė, o su pačiu šių kratų atlikimo faktu, tačiau tai sudaro neišvengiamas neigiamas pasekmes, asmeniui patenkant į laisvės apribojimo vietas, tame tarpe ir į tardymo izoliatorių. Taip pat įvertintina tai, kad šiose kamerose asmuo buvo trumpą laiką, 3 kartus per visą buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį, po kelias valandas, tad poveikis ilgalaikiu negali būti laikomas.
Tokiu būdu pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo netinkamos sąlygos kamerose. Iš pateiktos byloje medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2019-11-22 iki 2020-05-13 metu (viso 171 dieną) pareiškėjui teko didesnis, nei šis įsakymas numato, kameros plotas, tad argumentas dėl kamerų perpildymo atmestinas.
Pastebėtina, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kameros neatitikimo sveikatos ir higienos normoms paneigtas iš dalies, nustatyta, jog kameroje Nr. 96 pelėsio nėra (2019-12-10 patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80)PA-9454), sudaryta galimybė išvėdinti kamerą per langą, taip pat nenustatyta sanitarinio įrenginio neatitikimo higienos normų reikalavimams. Tačiau byloje pateikti dokumentai nepaneigia pareiškėjo teiginių dėl drėgmės kameroje, dėl krentančio tinko nuo lubų ir sienų. Kadangi pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų sąlygų visiškai paneigti nebuvo, tad abejonės traktuotinos pareiškėjo naudai.
Nors pareiškėjas teigė, kad kameroje buvo parazitų (blakių), kurios kandžiojo naktimis, tačiau kaip matyti iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos, jokių nusiskundimų dėl sukandžiojimo pareiškėjas medikams nebuvo pareiškęs. Taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodyta, kad ŠTI patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus (patikrinimo aktai Nr. PA- 9062, PA-8468, PA-55).
Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nėra džiovyklos, galimybės padžiauti rūbus. Pažymėtina, kad ŠTI laikomiems asmenims sudaromos visos sąlygos gauti išplautus ir išdžiovintus skalbinius, yra nustatyta skalbimo tvarka, duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs pasinaudoti skalbimo paslaugomis ar pats skalbtis rūbus nėra, pareiškėjas dėl to jokių skundų nėra teikęs. Taip pat sutiktina su ŠTI pateikta informacija, kad skalbiniai gali būti džiaunami ant sanitarinio mazgo atitvarų, rūbams įrengtų kabliukų ar radiatorių kameroje ir sanitariniame mazge.
Vertinant tualeto įrengimą, teismas pažymi, jog tualetas kameroje Nr. 96 įrengtas sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi būti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad kameroje Nr. 96 sanitarinio mazgo sienelė yra 1 m 96 cm aukščio, tad privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio nenustatyta. Pažymėtina, jog iš pateiktų nuotraukų matyti, jog įėjimas į tualetą atskirtas užuolaida, tad stebėti gamtinius reikalus atliekantį asmenį nei nuo durų pusės per akutę, nei iš kameros galimybės nėra.
Dėl pareiškėjo argumentų, jog kamerose nėra spintelių, pareigūnai paėmė jo lagaminus ir davė maišus daiktams susidėti pastebėtina, kad kaip nurodyta ir Turto valdymo skyriaus 2020-05-28 pažymoje Nr. 62-162, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtinus naujas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, pasikeitė ir nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašas bei jų bendra masė, todėl nuo 2020 m. kovo 1 d. suimtiesiems (nuteistiesiems) neleidžiama su savimi turėti lagaminų bei krepšių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu bei Viešųjų pirkimų planavimo, organizavimo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis 2018-12-21 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-572, ŠTI 2020-02-28 įsigijo 40 l talpos, juodas plastikines dėžes be dangčių, kurios skirtos ne maisto produktams, tinkamos naudoti statybose, ūkyje, pramonėje, buityje. 2020-04-06 Šiaulių TI įsigijo polipropileninius krepšius, su tvirtomis rankenomis, kurie išlaiko svorį ne mažesnį kaip 25 kg ir skirti trumpalaikę arešto bausmę atliekančių ir (ar) tranzitu į įstaigą atvykstančių asmenų daiktams sudėti. Taip pat kameroje Nr. 96 yra lentynos. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos paimant iš jo lagaminą ir suteikiant dėžę (ar maišą) asmeniniams daiktams susidėti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kameroje, neatitinkančioje higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Šiaulių TI būtent netinkamos kalinimo sąlygos (galima drėgmė) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu metu), įvertinus tai, kad pareiškėjui sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriaus tik dalinai buvo užtikrintos (abejones traktuojant pareiškėjo naudai), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo A. G. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo buvo pažeista.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.