Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas V.Vainius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. L. ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. P. ir suinteresuoto asmens G. L. tėvas P. P. (b.l. 8, 10, 17). Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens G. L. motina J. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). P. P. ir J. P. susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 24). VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009-03-06 išrašo duomenimis nustatyta, kad P. P. vardu, pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos nuosavybės teisės į 0,1000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 25). Byloje esantis Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarės pranešimas patvirtina, kad po P. P. , mirusio (duomenys neskelbtini), mirties įstatyminiai bei testamentiniai įpėdiniai dėl turto paveldėjimo į Klaipėdos miesto 8-ąjį notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta (b.l. 13). 2007-07-18 Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarės B. V. nutarimu buvo atsisakyta užvesti paveldėjimo bylą po J. P. , mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, nes Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis buvo nustatyta, kad mirusioji J. P. nebuvo deklaravusi savo paskutinės gyvenamosios vietos (b.l. 14).

Pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po savo tėvo P. P. ir motinos J. P. mirties, nes yra praleisti įstatymų nustatyti terminai jų palikimams priimti.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto palikimo po P. P. mirties priėmimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad P. P. mirė (duomenys neskelbtini), sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, byla dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto palikimo po P. P. mirties priėmimo nustatymo nagrinėtina pagal Lietuvos Respublikos CK 587 str., tai yra iki 2001-07-01 galiojusio Lietuvos Respublikos CK nuostatas, nes civiliniai teisiniai santykiai atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso įsigaliojimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 587 str. 3d. buvo numatytas šešių mėnesių terminas palikimui priimti nuo palikimo atsiradimo dienos. Nors pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po savo tėvo mirties, tačiau faktiškai palikimą, atsiradusį po tėvo mirties priėmė, tai yra rūpinosi jo tėvui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, sodo žemės sklypu. Tai, kad pareiškėjas po tėvo mirties faktiškai pradėdamas valdyti priėmė savo tėvo palikimą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra SB „Vaiteliai“ 2009-03-05 pažyma, kurioje nurodyta, kad nuo 1999 metų už sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) nario ir kitas įmokas mokėjo A. P. (b.l. 26, 12). Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas po savo tėvo mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto palikimo po J. P. mirties priėmimo nustatymo. Lietuvos Respublikos CK 5.51 str. 1d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po savo motinos mirties, tačiau faktiškai palikimą, atsiradusį po motinos mirties priėmė, rūpinosi motinai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tai yra sodo žemės sklypu. Tai, kad pareiškėjas po motinos mirties faktiškai pradėdamas valdyti priėmė jos palikimą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra SB „Vaiteliai“ 2009-03-05 pažyma, kurioje nurodyta, kad nuo 1999 metų už sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) nario ir kitas įmokas mokėjo A. P. (b.l. 26, 12). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas po savo motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto J. P. palikimo atsiradimo vietos nustatymo. Lietuvos Respublikos CK 5.4 str. 1d. numato, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos CK 2.12 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.4 str. 2d. jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno, o jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta).

Teismas palikimo atsiradimo vietą nustato tik tuo atveju kai kyla ginčai dėl palikimo atsiradimo vietos (Lietuvos Respublikos CK 5.4 str. 3d. ir 4d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006-01-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-584-512/2006 pareiškėjo motina J. P. buvo pripažinta neveiksnia (b.l. 15), o 2006-03-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-1929-512/2006 J. P. globėja paskirta G. L. (b.l. 17). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2007-07-25 pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta, kad G. L. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 16). Lietuvos Respublikos CK 2.13 str. 1d. numato, kad neveiksnaus fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama jo globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu globėjas ir globotinis gyvena toje pačioje valstybėje. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, tai yra į tai, kad J. P. buvo pripažinta neveiksnia, o jos globėja buvo paskirta G. L. , darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl J. P. palikimo vietos atsiradimo nustatymo, nes šiuo atveju nėra jokio ginčo dėl J. P. palikimo atsiradimo vietos nustatymo ir J. P. gyvenamoji vieta laikytina, jos globėjos G. L. gyvenamoji vieta, tai yra (duomenys neskelbtini).

Iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 5 d. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. P. , a.k(duomenys neskelbtini) po tėvo P. P. , a.k(duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. P. , a.k(duomenys neskelbtini) po motinos J. P. , a.k(duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą.

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Iš pareiškėjo A. P. priteisti 15,00 Lt (penkiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.