Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Tadui Cijūnaičiui, Simonai Grėbliūnaitei ir Gytai Jonušienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., netekėjusi, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 11 klasių, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje,

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, mokosi „(duomenys neskelbtini)“, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke-pardavėja, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jos 2016 m. gegužės 6 d., apie 13:00 val., viešoje vietoje – S. Stanevičiaus g. 94-to namo kieme, Vilniuje, veikdamos kartu, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad R. V. tyčia sugriebė A. K. už plaukų, taip ją tempė ir pakišusi koją pargriovė ant žemės, po ko spyrė A. K. ne mažiau kaip 10 kartų į visas kūno vietas (į galvą, krutinę, sprandą, kojas), o šiai atsistojus vieną kartą spyrė į veidą, tuo metu D. B. ne mažiau kaip du kartus spyrė E. B. į veidą ir vieną kartą į pilvą, o šiai nukritus ant žemės spyrė ne mažiau kaip 10 kartų į galvą, kojas, po ko priėjusi prie A. K., pastarajai vieną kartą spyrė į veidą, o R. V. priėjusi prie gulėjusios ant žemės E. B., šiai spyrė ne mažiau kaip 5 kartus į veidą, tuo E. B. padarydama poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kairėje blauzdoje, t. y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, o A. K. padarydama poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, nugaros dešinės pusės, viršmentinės srities, sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruvą dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas abiejose blauzdose, t. y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu demonstruodamos nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Apklausta kaltinamoji R. V. teismo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. gegužės 6 d. ji su D. B. nuvažiavo pas R. R. į jo namus Stanevičiaus gatvėje. Ten jau buvo A. R., E. B., A. K., kitame kambaryje taip pat buvo R. R. sesuo su drauge bei R. R. mama. Pamena, kad joms atėjus nukentėjusiosios jau buvo gerokai apsvaigusios, elgėsi grubiai. Jie visi iš pradžių bendravo normaliai, vartojo alkoholinius gėrimus, pamena, kad buvo degtinės, sidro. Vėliau tarp jų ir nukentėjusiųjų įvyko žodinis konfliktas, tuomet jos išprašė A. K. ir E. B. iš namų. Išeidamos nukentėjusiosios jų atžvilgiu pasakė necenzūrinius žodžius, todėl jos supyko. Nukentėjusiosios nusileido liftu, o ji su D. B. norėdamas jas pamokyti vijosi jas laiptais. Pamena, kad pirmame aukšte A. K. ir E. B. dar buvo nukritusios ant žemės, tačiau greit atsistojo ir išbėgo į kiemą. Ten jos pasivijo nukentėjusiąsias, ji stumtelėjo A. K., kuri nugriuvo ant pievos, tuomet ji kelis kartus sudavė jai delnu per veidą. Ji nukentėjusiosios su kojomis nespardė. Be to, ji prie kitos nukentėjusiosios E. B. net nebuvo priėjusi, todėl prieš ją smurto nenaudojo. Ką tuo metu darė D. B., ji nematė, tačiau ji A. K. nemušė. Pripažįsta, kad buvo išgėrusi, tačiau girta nebuvo. Dėl savo elgesio ji gailisi, pripažįsta, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą, sutinka atlyginti civilinius ieškinius.

Apklausta kaltinamoji D. B. teismo posėdžio metu kalta prisipažino ir parodė, kad jai ir R. V. atėjus pas R. R. į butą, ten jau buvo neblaivios nukentėjusiosios. Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau po 1-2 valandų A. K. su R. V. pradėjo konfliktuoti dėl A. R.. Jie pradėjo nukentėjusiąsias raminti, tačiau jos pradėjo rėkti, bandė atsisėsti ant nugaros viena kitai, buvo užsilipusios ant komodos, tačiau nukrito, kažkuri iš jų trenkėsi į kėdę. Jei gerai pamena, E. B. koja žemiau kelio buvo sužeista. Jie liepė joms atsigulti, kažkuri liko gulėti tame pačiame kambaryje, o kita – pas R. R. sesę kambaryje. Vėliau R. R. mama liepė jas išprašyti. Išeidamos jos ir R. V. atžvilgiu kažką pasakė, tuomet ji su R. V. jas pasivijo prieš užsidarant lifto durims, nukentėjusiosios nusileido liftu, o ji su R. V. nubėgo laiptais. Bėgdama ji matė, kaip išeidamos iš lifto nukentėjusiosios nukrito. Lauke ji pasivijo E. B., trenkė jai du kartus į veidą, tempė už plaukų, tačiau tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, jai nesudavė. Be to, ji A. K. nemušė. Pripažįsta, kad jos elgesys buvo nederamas, dėl to labai gailisi. Su civiliniais ieškiniais sutinka, pažada atlyginti padarytą žalą.

Apklausta nukentėjusioji E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. gegužės 5 d. ji su A. K. atvažiavo pas R. R. į Stanevičiaus g. Ten vartojo alkoholį, tą naktį buvo iškviesta policija dėl triukšmo bute. Kitą dieną, apie 10 val., pas R. R. atėjo dvi joms iki tol nepažįstamos D. V. ir R. B.. Jie visi gėrė alkoholį. Kiek vėliau ji su A. K. nuėjo miegoti, apie 13 val. kaltinamosios pradėjo jas žadinti ir ragino išeiti iš buto, stumdėsi. Išeidama iš buto ji pasiuntė R. V. necenzūriniais žodžiais, tuomet nuėjusios išsikvietė liftą ir nuvažiavo. Išeidamos iš lifto pamatė, kad laiptais atbėga kaltinamosios, išėjus į lauką tarp jų prasidėjo konfliktas. D. B. pirma priėjo prie jos ir trenkė jai ranka į veidą, vėliau pradėjo tampyti už plaukų. Du kartus jai delnu trenkė į veidą, pataikė į žandą, kraujas nebėgo. Vėliau užkišo koją, jai nukritus D. B. iki 5 kartų sudavė jai koja į pilvą, dar trenkė kumščiu į veidą, jai pradėjo bėgti kraujas. Ką tuo metu darė R. V., ji nematė, tačiau vėliau ji priėjo prie jų ir sudavė jai vieną kartą, nepamena ranka ar koja, kur pataikė, nepamena. Kaip mušė A. K., ji nematė. Tuomet kaltinamosios grįžo į namus. Kai lauke tarp jų vyko konfliktas prie laiptinės stovėjo R. R. sesuo ir jos draugė. Po to jai skaudėjo nosį, buvo daug mėlynių ant veido, kūno. Ji su A. K. nebuvo nugriuvusios nei namuose nuo komodos, nei laiptinėje.

Apklausta nukentėjusioji A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. gegužės 6 d. kartu su E. B. buvo pas R. R. svečiuose Stanevičiaus gatvėje. Kartu buvo A. R., R. R. sesuo I. R. ir jos draugė A. S.. Apie 10 val. atėjo R. V. ir D. B., jos atsinešė 0,7 l degtinės butelį, visi gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau kaltinamosios buvo nepatenkintos jų (nukentėjusiųjų) buvimu. Apie 13 val. ji nuėjo miegoti į R. R. mamos kambarį, E. B. liko miegoti tame kambaryje, kur jie buvo. Po kiek laiko kaltinamosios pradėjo jas kelti ir sakyti, kad jos eitų lauk, skubino, stumdė, vadino necenzūriniais žodžiais. Tuomet E. B. jas pasiuntė rusišku keiksmažodžiu ir jos nuėjo prie lifto. Lifto durims užsidarant jos išgirdo, kaip R. V. šaukė, kad „jas pasigaus“. Nusileidusios liftu pamatė, kad kaltinamosios jų jau laukia. Tada R. V. priėjusi prie jos paklausė, kuri iš jų jas pavadino necenzūriniais žodžiais, jai pasakius, kad ne ji, kaltinamoji norėdama pargriauti jai spyrė į koją, ji suklupo, bet liko stovėti, tada ji užsimojo kumščiu, bandė trenkti, tačiau ji susilaikė nuo smūgio. Tada paėmė jai už plaukų, pargriovė, spardė į galvą, sprandą, nugarą, krūtinę, kojas. Nors ji tiksliai ir neskaičiavo, tačiau mano, kad jai buvo suduota apie 10 smūgių. Vėliau atsistojusi pamatė, kad E. B. guli kruvinu veidu ir nejuda. Kai R. V. baigė ją mušti, ji nuėjo prie E. B., o D. B. priėjusi prie jos spyrė jai į veidą su koja. Tuo metu pro šalį ėjo kažkokia moteris, pagrasino, kad iškvies policiją. Muštynių metu dar buvo išėjusios I. R. ir A. S., jos stovėjo ir žiūrėjo, nesikišo. Vėliau R. V. ir D. B. nubėgo, o ji pakėlė E. B. ir nuėjusios už medžių iškvietė policiją. Pripažįsta, kad tą dieną buvo nemažai išgėrusi, tačiau įvykius prisimena, žino, kad namuose nuo komodos nenukrito, viena kitai ant nugaros nelipo, nebuvo pargriuvusios ir laiptinėje.

Apklausta nukentėjusioji ir įstatyminė ieškovė M. B. teismo posėdyje parodė, kad jai paskambino duktė E. B. ir pasakė, kad ji yra sumušta ir yra Santariškių ligoninėje. Nuvykusi ten iš dukters ir A. K. sužinojo, kad jos buvo pas berniukus bute, gėrė alkoholį, susibarė su iki tol nepažįstamomis kaltinamosiomis. Sakė, kad kaltinamosios jas išprašė iš buto, skubino, išeidama E. B. jas pasiuntė rusiškai. Po to joms nusileidus į apačią ten jų jau laukė kaltinamosios, kurios pradėjo jas mušti. Kaip ten vyko tiksliai, ji nežino. Sakė, kad iš pradžių mušė viena, po to jos susikeitė. E. B. skaudėjo galvą, buvo prie nosies žymė, paraudimai, po smūgio iškrypo nosies pertvara, jos duktė iki šios išgyvena dėl šio įvykio, jaučia pasekmes, suprastėjo mokslai. Prašo atlyginti jos ir dukters patirtą moralinę žalą.

Apklausta nukentėjusioji ir įstatyminė ieškovė E. K. teismo posėdyje parodė, kad 2016 m. gegužės 6 d., apie 13.30 val., jai paskambino duktė A. K., pasakė, kad ji Santariškėse ir kad ją su E. B. sumušė. Vėliau išsiaiškino, kad tą dieną ji buvo bute pas draugą R. R., ten buvo A. R., Ruslano mama, sesuo ir jos draugė. Sakė, kad apie 10 val. atėjo dar dvi merginos R. V. ir D. B., kurios iš karto parodė nepasitenkinimą nukentėjusiosioms. Sakė, kad E. B. atsigulė R. R. kambaryje pamiegoti, o A. K. nuėjo miegoti į R. R. mamos kambarį. Tačiau kaltinamosios pradėjo agresyviai jas varyti lauk iš buto. Nukentėjusiosioms išsikvietus liftą E. B. pasiuntė kaltinamąsias rusišku keiksmažodžiu. Joms išėjus į lauką, kaltinamosios jų laukė, tarp jų prasidėjo konfliktas. Tada R. V. spyrė į koją jos dukrai, bandė suduoti jai į veidą kumščiu, tada kaltinamoji sugriebė už plaukų ir parvertė dukrą, smūgiavo kojomis, kumščiais į veidą, sprandą, krutinę, nugarą, kojas, buvo nubrozdintos plaštakos, mėlynės dilbio srityje. Duktė jai pasakojo, kad E. B. irgi buvo mušama. Vėliau kažkuri kaltinamoji pasakė, kad baigiam, tuomet dar D. B. priėjusi spyrė jos dukrai į smakrą ar į kaklą, o R. V. kelis kartus priėjusi spyrė gulinčiai ir nejudančiai E. B.. Tuomet jos nuėjo į namą, nukentėjusiosios išsikvietė policijos pareigūnus. A. K. po šio įvykio buvo strese, jos kreipėsi į polikliniką, lankėsi pas psichologą ir psichiatrą, ilgai gydėsi.

Apklausta liudytoja A. R. teismo posėdyje parodė, kad nuomojosi butą Stanevičiaus g. 94 name, kur gyveno kartu su sūnumi R. R. ir dukra I. R.. Įvykio, kuomet susimušė kaltinamosios ir nukentėjusiosios, ji pati nematė, apie jį sužinojo iš dukters, mano, kad tuo metu jos namuose nebuvo arba buvo savo kambaryje. Į jos kambarį nei viena iš merginų pamiegoti nebuvo atėjusi. Pamena, kad iš vakaro dėl triukšmo buvo atvykusi į jų butą policiją, išsivežė jos sūnų, jo draugą ir nukentėjusiąsias.

Apklaustas liudytojas R. R. teismo posėdyje parodė, kad tą dieną pas jį bute buvo A. R., R. V., D. B., E. B. ir A. K.. Jie buvo jo kambaryje, vartojo alkoholinius gėrimus. Pamena, kad tarp merginų kažkas buvo, kad jos vienos kitoms nepatiko, tačiau jis į tai nesigilino. Jis nepamena, kad būtų prašęs išvaryti nukentėjusiąsias iš buto, gali būti, kad buvo kažkas tokio, jog buvo lipama ant komodos, ant nugaros, tačiau tiksliai nepamena.

Apklausta liudytoja I. R. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąsias pažįsta kaip drauges. Pamena, kad buvo apklausta policijoje, tačiau šiuo metu jokios konfliktinės situacijos, kurioje dalyvautų R. V. ir D. B., nepamena.

Apklaustas liudytojas A. R. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąsias pažįsta kaip drauges, susipykę nėra. Pamena, kad tą dieną buvo pas draugą R. R., bute dar buvo nukentėjusiosios ir kaltinamosios, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jam neteko matyti, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų būtų kokia konfliktinė situacija, susistumdymas, tačiau pamena, kad vėliau iš R. R. sužinojo, kad tarp jų buvo konfliktas. Jis nepamena, kad būtų matęs, kaip nukentėjusiosios gulėtų ant žemės nukritusios. Kadangi buvo stipriai apgirtęs, tos dienos įvykių pats nepamena.

Apklausta liudytoja A. S. teismo posėdyje parodė, kad ji pažįsta kaltinamąsias. Tą dieną ji buvo svečiuosi pas draugę. Būdama pas I. R. kambaryje bute jokių riksmų ar keiksmažodžių negirdėjo, nepamena, kad bute būtų kažkoks konfliktas tarp merginų, tačiau suprato, kad jie ten vartoja alkoholinius gėrimus, trankosi, juokiasi. Kiek vėliau, kai jos jau ruošėsi išeiti, išgirdo moterišką klyksmą lauke. Matė, kad kaltinamosios su nukentėjusiosiomis pešėsi. Kažkuri kaltinamoji, kuri nepamena, laikė už plaukų tamsiaplaukę merginą, sudavė jai vieną kartą kumščiu, kur pataikė, nežino. Nukentėjusiojo po smūgio liko stovėti, nenukrito ant žemės. Jai neteko matyti ant nukentėjusiųjų sumušimų ar kraujo, nematė ir kad kuri nors muštų kojomis. Po to, matė kaip D. B. traukė R. V. nuo nukentėjusiosios.

Apklaustas liudytojas D. K. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities PK KPV vyriausiuoju patruliu. Tą dieną gavo pranešimą, kad prie Stanevičiaus gatvės vieno iš namų lauks sumuštos merginos. Nuvykę į vietą prie namo rado nukentėjusiąsias E. B. ir A. K., kurios buvo neblaivios ir apsiverkusios, tačiau mintis dėliojo rišliai. Jos nurodė, kad įvyko konfliktas su iš matymo pažįstamomis merginomis. I. B. sakė, kad jai skauda veidą, nosį, matėsi, kad veidas paraudęs, bet akivaizdaus sumušimo nebuvo. Joms nurodžius jis su kolega nuėjo į butą, bendravo su R. R., kuris nurodė, kad tų kitų merginų bute nebėra, jis likęs vienas. Tuomet jie nukentėjusiąsias nuvežė į komisariatą, nustatė jų girtumą, pamena, kad buvo kviečiama greitoji pagalba. Jiems kaltinamųjų matyti neteko.

Apklaustas liudytojas A. A. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba Kelių policijos valdyboje Kelių patruliu. Pamena, kad gavo iškvietimą, kad Stanevičiaus g. yra sumuštos merginos. Atvykus į vietą nukentėjusiosios A. K. ir E. B. paaiškino, kad jos buvo pas pažįstamą draugą namuose, ten vartojo alkoholį ir po to jas sumušė nepažįstamos merginos. Jis liko su nukentėjusiosiomis tarnybiniame automobilyje, o porininkas D. K. nuėjo į nukentėjusiųjų nurodytą butą, tačiau jame merginų, kurios mušėsi, nebuvo. Pamena, kad E. B. skundėsi veido skausmais, nuo verkimo veidas buvo paraudęs. Abi nukentėjusiosios buvo neblaivios, jos buvo pristatytos į 1 PK, buvo iškviesta GMP, atvykus paaiškėjo, kad jos pristatytos antrą kartą.

Apklausta ekspertė Jūratė Gincman-Dorošenko teismo posėdyje parodė, kad ji yra įtraukta į ekspertų sąrašą, ji apžiūrėjo A. K.. Susipažinusi su dokumentais, apžiūrėjusi nukentėjusiąją, nustatė, kad A. K. padaryta poodinė kraujosruva nugaros dešinėje pusėje, virš mentės, odos nubrozdinimas, poodinės kraujosruvos abiejuose blauzdos. Dėl sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Peržiūrėjusi papildomai teismo posėdyje pateiktus dokumentus sumažina trauminių poveikių skaičių iki 6, dėl kitų patvirtinti negali. Nesant identifikacinių požymių, sužalojimai atitinka bendro pobūdžio traumas, padarytas kietais bukais daiktais (suduodant ranka, koja, tiek atsitrenkus į kietus, bukus daiktus). Tiksliai pasakyti, kokioje padėtyje, stovint ar gulint, buvo suduodami smūgiai, negali. Smūgis į nugarą, labiau tikėtina, buvo suduotas gulint, jei ant nugaros, tai galimas paaiškinamas atsitrenkimu, o paskui spardymu, dešinėje plaštakoje buvęs nubrozdinimas galėjo atsirasti ginantis. Tokie sužalojimai nepriskiriami prie savęs žalojimo, bet jie pasiekiami nukentėjusiajam, kai kuriuos galima pasidaryti pačiam. Vienu griuvimu sužalojimų paaiškinti negalima, kadangi jie lokalizavosi skirtingose vietose. Mažai tikėtina ir versija, kad visi sužalojimai galėjo atsirasti griūnant nuo laiptų. Psichologinės būklės po įvykio ji nevertina, tą daro psichiatras.

Apklausta ekspertė Rasa Gaidienė teismo posėdyje parodė, kad ji yra įtraukta į ekspertų sąrašą ir prisiekusi. E. B. buvo konstatuoti sumušimai dešiniame žaste, dilbyje, blauzdoje, paveikiant kietais, bukais daiktais, galimai nurodytu daiktu. Papildo pirmą punktą, kad med. dokumentuose buvo nurodyta kraujosruva po kaire akimi, poodinė kairės akiduobės srityje, tai atitiktų nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Pagal konstatuotus požymius sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Turimais duomenimis mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Sužalojimai turimais duomenimis galėjo atsirasti tiek griūnant, tiek atsitrenkiant į kietą, buką daiktą, suduodant asmeniui. Visi vienu metu sužalojimai negalėjo atsirasti. Krentant nuo laiptų galėjo atsirasti nubrozdinimų.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. gegužės 6 d., apie 13.30 val., buvo gautas pranešimas, kad Stanevičiaus g. 94 lauks dvi merginos, kurias sumušė nepažįstamos merginos, kurios pasišalino. Atvykus policijos pareigūnus pasitiko akivaizdžiai neblaivios A. K. ir E. B.. Jos paaiškino, kad buvo pas pažįstamą R. R., gyv. Stanevičiaus g. (duomenys neskelbtini), kai atvyko dvi nepažįstamos merginos, su kuriomis išėjus į lauką ties Stanevičiaus g. 94 namu sukonfliktavo ir susimušė. Policijos pareigūnams užėjus į nurodytą butą, bute buvo vienas R. R., kuris buvo stipriai neblaivus, apie merginų konfliktą aiškino nieko nežinantis. Abi neblaivios merginos buvo nuvežtos į Vilniaus apskrities 1 PK, joms buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri jas išsivežė į Santariškes (t. 1, b. l. 12).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2016 m. gegužės 6 d., 14.42 val., E. B. buvo nustatytas 2.13 promilių girtumas (t. 1, b. l. 25).

Specialisto išvadoje Nr. G 1424/2016(01) nurodyta, kad E. B. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kairėje blauzdoje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. gegužės 6 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 29).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2016 m. gegužės 6 d., 14.40 val., A. K. buvo nustatytas 1.61 promilių girtumas (t. 1, b. l. 46).

Specialisto išvadoje Nr. G 1370/2016(01) nurodyta, kad A. K. padaryta poodinė kraujosruva krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, nugaros dešinės pusės, viršmentinės srities, sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos abiejose blauzdose, nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. gegužės 6 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir atskirai imant kiekvieną vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti septyniais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 50-51).

Akistatos protokole užfiksuota, kad A. K. ir R. V. akistatos metu pasiliko prie savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 122-125).

Akistatos protokole užfiksuota, kad A. K. ir D. B. akistatos metu pasiliko prie savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 12-16).

Akistatos protokole užfiksuota, kad E. B. ir D. B. akistatos metu pasiliko prie savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 17-20).

Iš D. B. pateiktų foto nuotraukų matyti, jose užfiksuota, kaip abi nukentėjusiosios guli ant grindų kambaryje, viena iš nukentėjusiųjų guli ant pilvo, kita – ant šono susirietusi. Kambaryje taip pat matosi komoda bei šalia nukentėjusiųjų nukritusi kėdė (t. 2, b. l. 147).

Nenustatyta, kad nukentėjusiosios A. K. ir E. B. ir liudytojai A. R., R. R., I. R., A. R., A. S., D. K. ir A. A. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąsias. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir laiko kaltinamųjų kaltės įrodymais. Specialisčių paaiškinimai taip pat patvirtina nukentėjusiųjų sužalojimo faktą. Be to, aukščiau paminėtuose, specialisto išvadose, tarnybiniuose pranešimuose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamųjų kaltės įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamosios R. V. ir D. B. aukščiau aprašytomis aplinkybėmis, tyčia viešoje vietoje, be jokios pateisinamos priežasties, suduodamos smūgius į įvairias kūno vietas nukentėjusiosioms E. B. ir A. K., tokiu būdu nežymiai sutrikdydamos jų sveikatą, pažeidė viešąją tvarką. Nors apklaustos teisme kaltinamosios ir neigė tam tikras įvykio aplinkybes, suduotų smūgių skaičių ir panašiai, tačiau iš esmės jos pripažino padariusios viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį smurtinių veiksmų panaudojimu nukentėjusiųjų atžvilgiu viešoje vietoje. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų R. V. ir D. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamos neblaivios ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

R. V. ir D. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamosios prisipažino padariusios nusikaltimą, dėl jo gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, R. V. atlygino 225 eurus E. B. padarytos neturtinės žalos, D. B. atlygino šiai nukentėjusiajai 20 eurų žalos, bei įsipareigojo likusią žalą atlyginti, be to, abi kaltinamosios įsipareigojo atlyginti turtinę žalą Vilniaus teritorinėms ligonių kasoms.

R. V. yra neteista (t. 1, b. l. 137), administracine tvarka nebausta (t. 1, b. l. 136), mokosi (t. 1, b. l. 135). Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad kaltinamoji ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindas taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir atleisti kaltinamąją R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės skiriant jai auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 82 straipsnio 1 dalyje.

D. B. nusikalstamos veikos padarymo metu dar buvo nepilnametė, yra neteista (t. 2, b. l. 34), administracine tvarka bausta (t. 2, b. l. 32-33), dirba (t. 2, b. l. 31), mokosi (t. 2, b. l. 130). Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad kaltinamoji ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindas taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir atleisti kaltinamąją D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės skiriant jai auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 82 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamoji byla nutrauktina.

Kaltinamosioms R. V. ir D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 130, t. 2, b. l. 25).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. B. šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 450 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 23). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji susitaikė su kaltinamosiomis bei nurodė, kad dalį žalos – 225 eurus jai atlygino R. V., o 20 eurų D. B.. Atsižvelgiant į tai nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas likusioje dalyje, priteisiant solidariai iš abiejų kaltinamųjų 205 eurus neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa šioje byloje yra pareiškusi 142,70 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai dėl nukentėjusiųjų E. B. ir A. K. gydymo atlyginti (t. 1, b. l. 54-57).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su foto nuotraukomis (t. 2, b. l. 147), saugomas prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 str., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

nusprendžia:

R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais R. V. paskirti įspėjimą bei įpareigoti 5 (penkis) mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir per šį laikotarpį atlyginti padarytą žalą.

R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais D. B. paskirti įspėjimą bei įpareigoti 5 (penkis) mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir per šį laikotarpį atlyginti padarytą žalą.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Pilnai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš R. V. ir D. B. solidariai Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 142,70 (šimtą keturiasdešimt du eurus 70) eurus turtinės žalos atlyginimui. O R. V. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, šią sumą priteisti iš R. V. įstatyminio atstovo ir civilinio atsakovo A. V..

Iš dalies tenkinti E. B. civilinį ieškinį ir iš R. V. bei D. B. solidariai E. B. naudai priteisti 205 (du šimtus penkis) eurus neturtinės žalos atlyginimui. O R. V. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, šią sumą priteisti iš R. V. įstatyminio atstovo ir civilinio atsakovo A. V..

Kompaktinį diską su foto nuotraukomis, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.