- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-21
- Bylos Nr.
- 1A-144-768/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-01125-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Donatas Jatužis
- Advokatai
- Vaiva Savickienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Gailutės Vilkienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. spalio 13 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, automobilių turguje, adresu (duomenys neskelbtini), iš nerakinto automobilio, priklausančio Z. S., pagrobė svetimą Z. S. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 3GS 32GB“ 700 litų (202,90 Eur) vertės.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Patikslintu apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė G. Vilkienė prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 parų arešto bausmę. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. teismo teiginys, kad mobiliojo ryšio telefonai jau pirmaisiais metais praranda nemažą dalį savo vertės, taip pat įvertinus tai, kad nukentėjusysis Z. S. įsigijęs nenaują telefoną, jį pats naudojo dar trejus metus, kad telefonas turėjo tam tikrų išorinių pažeidimų, laikytina, kad šio telefono vertė vagystės metu jau vien dėl natūralaus nusidėvėjimo nuo tada, kai jį įsigijo Z. S. buvo sumažėjusi mažiausiais penkiasdešimčia procentų, todėl jo likutinė vertė galėjo būti ne didesnė nei 350 litų (101,37 Eur) nėra pagrįstas nei specialisto parodymais, nei atlikta prekine ekspertize;
2.2. Teismas iškilus abejonėms dėl mobilaus telefono vertės nepasitelkė specialisto, kuris galėtų nurodyti tuo metu buvusią mobilaus telefono vertę. Teismas, vadovaudamasis nukentėjusiojo Z. S. parodymais, pats nustatė mobilaus telefono vertę, nuvertindamas mobilų telefoną iki 101,37 Eur, nors Z. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškiai nurodė, kad jo mobilaus telefono vertė 700 litų, t. y., 202, 90 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. gruodžio 30 d. Nr. 1366 LR Vyriausybės nutarimu“ Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ patvirtinta bazinės socialinės išmokos dydis buvo 130 litų, kuris galiojo iki 2015-01-01 ir Z. S. nurodžius, kad mobiliojo ryšio telefono vertė yra 700 litų, t. y., daugiau nei 5 MGL, V. B. padaryta veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį.