- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- e2-433-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34752-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Strategy Labs“
- Ieškovas
- J. R.
- Trečiasis asmuo
- ITS Interactive Trust Services Cyprus Ltd
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Strategy Labs“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje Nr. e2-2110-852/2019 pagal ieškovo J. R. (J. R.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Strategy Labs“, trečiasis asmuo –ITS Interactive Trust Services Cyprus Ltd (ankstesnis pavadinimas – Lewben Cyprus Limited), dėl apsimestinio sandorio pripažinimo niekiniu ir kintamosios darbo užmokesčio dalies priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. R. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti jo ir Lewben Cyprus Limited sudarytą Klientų paieškos sutartį apsimestiniu, niekiniu sandoriu ir taikyti tikrojo sandorio pasekmes – priteisti iš ieškovo darbdavės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Strategy Labs“ sutartą kintamąjį darbo užmokestį (premiją), iš viso – 72 598 Eur; 2) atsižvelgiant į tai, kad su ieškovu nebuvo tinkamai atsiskaityta paskutinę jo darbo dieną pas atsakovę (2018 m. rugsėjo 17 d.), taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 147 straipsnio 2 dalį – priteisti ieškovo vidutinį mėnesio darbo užmokestį už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti mėnesį, apribojant priteistinas netesybas 6 mėnesių laikotarpiu; 3) apskaičiuojant ieškovo vidutinį darbo užmokestį, į skaičiavimą įtraukti visas sumas, gautas pagal apsimestinius sandorius iš Lewben Cyprus Limited per tris mėnesius iki skaičiuojamo mėnesio (2018 m. rugsėjo).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškinys buvo priimtas.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi, atsižvelgiant į ieškinio sumą ir ieškovo reikalavimą sandorį pripažinti niekiniu, byla buvo perduota pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 2 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu, išaiškinęs ieškovui, kad per 14 dienų jis turi teisę pateikti ieškinį darbo ginčų komisijai.
5. Teismas nurodė, kad šio ginčo esmę sudaro ieškovo prašymas priteisti darbo užmokestį iš darbdavės. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad dėl neišmokėtos kintamos darbo užmokesčio dalies iš tikrųjų jis buvo susitaręs ne su trečiuoju asmeniu (darbdavės akcininku), bet su atsakove, kaip darbdave, o tapatus susitarimas su trečiuoju asmeniu dėl premijos pagal Klientų paieškos sutartį yra tariamas ir niekinis, sudaro ieškinio faktinį pagrindą, o ne naują ir savarankišką ieškinio reikalavimą dėl sandorio negaliojimo.
Šalies argumentai
6. Nors ieškovas ieškinyje pateikia prašymą pripažinti sandorį niekiniu bei nuomonę dėl teisinio ieškinio pagrindo, nurodydamas atitinkamus CK straipsnius, tačiau tai, teismo įsitikinimu, nekeičia ieškovo keliamo darbo ginčo pobūdžio, t. y. darbuotojo ir darbdavio nesutarimo dėl darbo sutarties vykdymo, tuo labiau jog niekiniam sandoriui, kokiu ieškovas įvardija susitarimą su trečiuoju asmeniu, nuginčyti nėra būtinas teismo sprendimas (ir atitinkamai – savarankiškas ieškinio reikalavimas), o darbo ginčus nagrinėjančiam organui neabejotinai priklauso prerogatyva vertinti darbo santykio šalių susitarimus ir nuspręsti dėl tokių susitarimų reikšmės darbo teisiniams santykiams, t. y. teisiškai kvalifikuoti darbo sutarties šalių faktinius susitarimus, nepriklausomai nuo to, ar yra pareikštas reikalavimas juos pripažinti tariamais, ar – ne.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas akcentavo, kad ieškinyje kategoriškai nurodoma, jog ieškovo prašymas taikyti niekinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius, nereiškia prašymo taikyti civilines teisines pasekmes, o reiškia prašymą taikyti darbo santykiams reikšmingus teisinius padarinius – priteisti darbo užmokestį pagal, ieškovo teigimu, tikrą susitarimą tarp jo ir darbdavės, ir netesybas. Teismas pastebėjo, kad ieškinyje nėra suformuluoti jokie civilinio pobūdžio reikalavimai, nuo kurių ieškovas, be kita ko, turėtų mokėti žyminį mokestį, ieškovas neprašo priteisti atlyginimo pagal civilinę sutartį iš trečiojo asmens ir neprašo taikyti niekinio sandorio negaliojimo civilinių teisinių pasekmių, t. y. restitucijos tarp jo ir trečiojo asmens.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas nurodė, jog nesinaudojo privaloma ikiteismine tvarka, pateikiant ieškinį darbo ginčų komisijai, nors, teismo vertinimu, įstatyme nėra numatyta išimčių, dėl kurių šis ginčas turėtų būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „Strategy Labs“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Vienas iš ieškovo reikalavimų yra reikalavimas pripažinti Klientų paieškos sutartį apsimestiniu sandoriu. Reikalavimas dėl pripažinimo yra visiškai tinkama ir pakankama teisių gynybos forma, net ir nereikalaujant taikyti iš to išplaukiančių teisinių padarinių. Teismo atsisakymas nagrinėti civilinį ginčą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu suvaržo ne tik ieškovo teisę kreiptis į teismą, bet ir atima iš atsakovės ir ypač trečiojo asmens galimybę gintis teisme, įrodinėjant, kad ieškovo ginčijamas sandoris yra visiškai teisėtas ir atitinka tikruosius jo šalių ketinimus bei valią, nes grynai darbo teisiniame ginče trečiasis asmuo galėtų net nedalyvauti, todėl jis neturėtų galimybės pasisakyti svarbiais ginčijamos sutarties vykdymo klausimais, nors yra tikroji sutarties šalis.
9.2. Ieškovas šioje byloje nereiškia absoliučiai jokio reikalavimo dėl su būtent atsakove sudarytos darbo sutarties vykdymo. Darbo sutartis yra paties ieškovo iniciatyva nutraukta, tai įvyko po Klientų paieškos sutarties nutraukimo, kaip savarankiškas papildomas teisinis veiksmas. Dėl to tarp ieškovo ir atsakovės, skirtingai nei nurodė teismas, nėra jokio nesutarimo dėl darbo sutarties vykdymo, nes ji tiesiog yra pasibaigusi, atsakovei tinkamai įvykdžius visas iš jos kylančias pareigas. Ieškovas ginčija visiškai savarankišką ir grynai civilinio (netgi ūkinio komercinio, verslo) pobūdžio sutartį. Savo ruožtu tol, kol ši sutartis nėra pripažinta apsimestine ir perkvalifikuota kita sutartimi, ji laikoma būtent tokia, kokia ją laikė pačios sandorio šalys. Analizuojant Klientų paieškos sutarties nuostatas yra visiškai aišku, kad ji negalės būti laikoma darbo sutartimi – šia sutartimi nebuvo nustatyta jokia konkreti darbo vieta, nebuvo nustatytas joks konkretus klientų paieškos laikas, ieškovas buvo visiškai nepavaldus ir nekontroliuojamas, jam pasirenkant būdus ir priemones, kuriomis buvo ieškoma klientų, be to, Klientų paieškos sutartis numatė ir darbo teisiniams santykiams visiškai nebūdingą atlygio tvarką.
9.3. Tuo atveju, jeigu ieškinys nebus tenkintas, t. y. bus nuspręsta, kad sutartis yra civilinio teisinio pobūdžio sutartis, nebeliks jokių abejonių, jog ir ginčas buvo išskirtinai civilinio teisinio pobūdžio. Kartu tokiu atveju, jeigu sprendimą priimtų darbo ginčų komisija, būtų laikoma, kad ji sprendė ne savo kompetencijos klausimą. Dar daugiau, jeigu tokį darbo ginčų komisijos sprendimą peržiūrėtų apylinkės teismas ir sprendimu paliktų jį galioti, dar kartą patvirtindamas, kad tai yra civilinio pobūdžio ginčas, egzistuotų absoliutus tokio teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – civilinį ginčą pirmąja instancija būtų išsprendęs ne tas teismas – tokios ieškinio sumos civilinis ginčas teismingas apygardos teismui. Iki teismas yra priėmęs bet kokį sprendimą dėl teisinių santykių perkvalifikavimo, be kita ko, dėl sutarties pripažinimo apsimestine ir kito sandorio teisinių padarinių taikymo, teisėje taikoma bendra teisėtumo prezumpcija, t. y. galioja tokie teisiniai santykiai, dėl kurių buvo susitarusios šalys. Klientų paieškos sutartis buvo sudaryta su visiškai kitu, nei atsakovė, asmeniu. Be to, atsakovė neatstovavo visai Lewben grupei. Ieškovas nebuvo silpnesnioji šalis, nes turėjo visas galimybes tartis dėl skirtingų sutarčių sudarymo ir šia galimybe aktyviai naudojosi.
9.4. Šiuo atveju nėra jokių akivaizdžių pagrindų, dėl kurių bet kuriam asmeniui Klientų paieškos sutartis galėtų iš pirmo žvilgsnio atrodyti niekine – ieškovas įsipareigojo visos Lewben grupės mastu ieškoti klientų už tai gaudamas rezultatą atitinkantį atlygį. Apsimestinio sandorio teisinė kvalifikacija pagal sandorio esmę yra artimesnė nuginčijamam, o ne niekiniam, juo labiau kad, pripažindamas sandorį apsimestiniu, teismas, viena vertus, tikrosios šalių valios neatitinkantį formalų susitarimą panaikina, kita vertus, kartu kvalifikuoja tikrąjį teisinį santykį ir jam taiko santykių esmę atitinkantį teisinį reguliavimą. Antrasis etapas, t. y. tikrojo teisinio santykio teisinis kvalifikavimas, nėra tiek akivaizdi, ji reikalauja teisinės analizės, teisės normų aiškinimo ir taikymo, todėl apsimestinio sandorio ginčijimas yra panašesnis į nuginčijamo sandorio teisinį patikrinimą. Todėl tuo atveju, kai viena sandorio šalis, nors ir teigianti, kad ji sudarė niekinį sandorį, jį vis dėlto ginčija teisme, teismas neturėtų atsisakyti nagrinėti tokio reikalavimo.
9.5. Ginčo nagrinėjimas teisme labiausiai atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą. Net jei ginčą išnagrinės darbo ginčų komisija, šalys galės kreiptis į teismą. Ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo procedūra skirta sumažinti teismų darbo krūvį, nagrinėjant iš esmės standartines situacijas ir tipinius ginčus, kurie dažniausiai kyla net ne dėl teisės, o dėl faktų, ar net asmeniškumų. Tačiau šio ginčo atveju yra nerealu tikėtis, kad šalys po darbo ginčų komisijos sprendimo nebesikreips į teismą, nes ginčas nėra paprastas ar standartinis teisiniu požiūriu – ieškiniu prašoma perkvalifikuoti civilinę sutartį darbo sutartimi. Darbo ginčų komisija gali apskritai atsisakyti kvestionuoti galiojančią ir nenuginčytą sutartį. Galiausiai, šioje byloje buvo iš esmės pasirengta ją nagrinėti – tiek atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, tiek savo atsiliepimą pateikė ir trečiasis asmuo, todėl ginčą liko iš esmės išnagrinėti tik viename teismo posėdyje.
Atsiliepimas
10. Ieškovas J. R. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo su skundu nesutinkantis. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovas reikalauja priteisti jam paskutinę darbo dieną nesumokėtą kintamąjį darbo užmokestį ir taikyti kitus DK nustatytus neatsiskaitymo su darbuotoju padarinius, o savo teises į neišmokėtą darbo užmokestį ieškovas įrodinėja Klientų paieškos sutarties tekstu, kaip vienu iš premijavimo susitarimo su darbdave įrodymų, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.87 straipsnyje nustatytas pasekmes. Ginčo kvalifikavimas darbo ginču nepriklauso nuo to, ar reikalavimai susiję su darbo sutartyje tiesiogiai įtvirtintomis darbuotojo teisėmis. Ginčai dėl DK ar kitų įstatymų pažeidimų tarp darbuotojo ir darbdavio yra darbo ginčai. Ieškinio reikalavimai atsakovei yra grindžiami DK pažeidimais, o atsakovė yra ieškovo darbdavė.
10.2. Nei ieškovo, nei atsakovės teisės į teisminę gynybą skundžiama nutartimi nėra pažeistos, nes darbo ginčų komisijai išnagrinėjus ieškovo reikalavimus, tiek ieškovas, tiek atsakovė galės skųsti komisijos sprendimą teismui. Nėra kliudoma ir proceso ekonomiškumui, nes komisijos paskirtis ir yra užtikrinti, kad kuo daugiau darbuotojo ir darbdavio konfliktų būtų išspręsti ekonomiškesniu, greitesniu, neteisminiu keliu.
10.3. Atsakovės atskirasis skundas grindžiamas teoriškais, abstrakčiais argumentais ir koncepcijomis. Nutartis nepaneigia atsakovės minimos „teisėtumo prezumpcijos“. Pagal skunde išdėstytą „teisėtumo prezumpcijos“ logiką darbuotojas apskritai savo teisių negalėtų ginti darbo ginčų komisijoje dėl bet kokio pažeidimo, nes taip būtų paneigta darbdavio veiksmų „teisėtumo prezumpcija“. Nutartis neatima iš darbdavės galimybės įrodyti, kad ji nėra vienintelė faktinė ginčo sutarties šalis ar jog sutartis buvo skirta kitiems tikslams, o ne ieškovo veiklai darbdavės naudai, pridengti. Ši atsakovės įrodinėjimo pareiga ir galimybė egzistuotų tiek nagrinėjant ginčą tik teisme, tiek ir kreipiantis į darbo ginčų komisiją. Be to, nei darbdavė, nei trečiasis asmuo kartu su savo atsiliepimais į bylą nepateikė jokių duomenų, kad pagal Klientų paieškos sutartį ieškovas būtų atlikęs kokius nors darbus kito asmens (ne darbdavės) naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, konstatavęs, kad ginčas kilo dėl darbo užmokesčio priteisimo ir todėl pirma turėjo būti išnagrinėtas darbo ginčo komisijos, paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ieškinio, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sutinka su apeliantės pozicija, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, turėjo pasinaudoti išankstine bylos nagrinėjimo ne teisme tvarka, t. y. kreiptis į darbo ginčų komisiją, taigi, nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
14. Pirmiau nurodytą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis tuo, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčo esmę sudaro ieškovo prašymas priteisti darbo užmokestį iš darbdavės (atsakovės). Tačiau, kaip visiškai pagrįstai akcentuoja apeliantė, vienas iš ieškovo J. R. ieškinyje pareikštų reikalavimų yra reikalavimas pripažinti Klientų paieškos sutartį apsimestiniu sandoriu pagal CK 1.87 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodo pirmosios instancijos teismas, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad susitarimas su trečiuoju asmeniu dėl premijos pagal Klientų paieškos sutartį yra apsimestinis ir todėl niekinis, sudaro ne tik ieškinio faktinį pagrindą, pagrindžiantį prašymą priteisti darbo užmokestį, bet ir ieškinio dalyką, kuriame ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai suformulavo reikalavimą pripažinti Klientų paieškos sutartį apsimestiniu sandoriu ir taikyti apsimestinio sandorio teisines pasekmes, savo ieškinyje, be kita ko, pats nurodęs, jog niekinio sandorio teisinių pasekmių ir fakto konstatavimas yra būtent teismo prerogatyva.
15. Nors, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, niekinis sandoris negalioja nuo pat jo sudarymo momento ir jo negaliojimas nepriklauso nuo teismo sprendimo pripažinti jį negaliojančiu buvimo ar nebuvimo (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereiškia, kad bet kuris sandoris, kurį viena iš sandorio šalių pavadina niekiniu, įvardydama vieną iš CK nurodytų teisės normų, savaime laikytinas niekiniu ir negaliojančiu nuo vienos šalies subjektyvaus pareiškimo momento. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad pagrindas laikyti sandorį niekiniu turi būti akivaizdus. Pagal CK 1.78 straipsnio 3 dalį niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai, o kilus ginčui (kaip šiuo atveju) dėl sandorio niekinio pobūdžio, tik teismas, įvertinęs visas aplinkybes, gali pripažinti sandorį niekiniu. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, be to, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ir ex officio (savo iniciatyva), tačiau, aiškinant šią normą, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitoje byloje nustatytos, t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; kt.).
16. Savo ruožtu šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, esant šalių ginčui dėl ieškovo ir trečiojo asmens (net ne atsakovės, iš kurios ieškovas prašo priteisti darbo užmokesčio sumą) pasirašytos Klientų paieškos sutarties, jos pobūdžio, pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos pradiniame etape, dar netyręs ir nevertinęs visų bylos šalių argumentų bei įrodymų iš esmės, esant paties ieškovo ieškinyje suformuluotam reikalavimui pripažinti ginčo sutartį apsimestine ir niekine (o ne tik prašymui priteisti darbo užmokestį), konstatavo, kad sprendžiamas būtent darbo ginčas dėl darbo sutarties vykdymo, o darbo ginčų komisija turi įgaliojimus teisiškai kvalifikuoti darbo sutarties šalių faktinius susitarimus, taip faktiškai pradinėje ginčo stadijoje jau kvalifikavęs ginčo sutartį darbo sutarties dalimi ir netiesiogiai išreiškęs pritarimą ieškovo pozicijai dėl ginčo sutarties niekinio apsimestinio pobūdžio, nors, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, jokių akivaizdžių pagrindų, dėl kurių bet kuriam asmeniui jau šioje stadijoje Klientų paieškos sutartis, sudaryta net ne su atsakove, o su kitu juridiniu asmeniu, galėtų iš pirmo žvilgsnio atrodyti akivaizdžiai niekine, apsimestine, nėra, taigi, nėra ir pagrindo jau šioje stadijoje teigti, jog ginčas kilęs tik dėl darbo sutarties vykdymo ir todėl nagrinėtinas darbo ginčų komisijos.
17. Pagal CPK 24 straipsnio 1 dalį, jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Šiuo atveju ieškovui savo reikalavimą priteisti darbo užmokestį kildinant iš sutarties, kuri formaliai sudaryta, kaip civilinio komercinio pobūdžio sutartis, ir kuri pradinėje ginčo nagrinėjimo stadijoje negali būti akivaizdžiai kvalifikuojama, kaip darbo sutartis, bei ieškovui prašant sutartį, iš kurios kildinamas prašymas priteisti darbo užmokestį, pripažinti apsimestiniu sandoriu pagal CK 1.87 straipsnį, laikytina, kad priskirtinas nagrinėti teismui reikalavimas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir niekiniu neatsiejamai susijęs su kitais ieškovo darbo pobūdžio reikalavimais, todėl byla dėl visų J. R. reikalavimų, pareikštų ieškinyje, nagrinėtina teisme.
18. Apibendrindamas pirmiau išdėstytus teisinius ir faktinius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškinęs CK 1.78 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai pritaikęs CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, perduodant civilinę bylą pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei UAB „Strategy Labs“, trečiasis asmuo –ITS Interactive Trust Services Cyprus Ltd (ankstesnis pavadinimas – Lewben Cyprus Limited), nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Strategy Labs“, trečiasis asmuo – ITS Interactive Trust Services Cyprus Ltd, dėl apsimestinio sandorio pripažinimo niekiniu ir kintamosios darbo užmokesčio dalies priteisimo, pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.