Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo dukra“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 8SD-5878-(14.8.125 E); įpareigoti atsakovę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių su ieškove UAB „Vėjo dukra“ ne trumpesniam nei 10 metų terminui sudaryti 0,4150 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, areštą.Ieškovė nurodė, kad ieškiniu siekia sklypo nuomos sudarymo, todėl bylos nagrinėjimo laikotarpiu būtina užtikrinti, kad sklypas nebūtų perleistas kitiems asmenims, nebūtų išnuomotas ar kitaip perleistas naudotis kitiems asmenims, dėl ko ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas būtų iš esmės apsunkintas, kadangi neliktų nuomos objekto. Dėl to tektų ginčyti sklypo pardavimo, nuomos ar kitokio perleidimo naudotis sklypu sutartį. Be to, remiantis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi, iš sąžiningo nekilnojamojo turto įgijėjo nekilnojamasis daiktas gali būti išreikalautas tik tuo atveju, jei savininkas daiktą prarado dėl nusikalstamos veikos, vadinasi, išreikalauti sklypą iš sąžiningo įgijėjo apskritai yra neįmanoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės UAB „Vėjo dukra“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl nekilnojamo turto - žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, disponavimo apribojimo, uždraudžiant bet kokį nekilnojamo turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą.Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į ieškinio turinį bei reiškiamus reikalavimus, bei siekiant, kad ginčo turtas bylos nagrinėjimo metu nebūtų perleistas kitiems asmenims, yra tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę įrašą viešame registre dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisės disponavimo apribojimo, o ne arešto.Teismas sprendė, kad egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas, nes, nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, atsakovei išliktų galimybė ginčo dalyką - turtą perleisti kitiems asmenims, todėl ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, o tuo pačiu ir teismo sprendimo įvykdymas, būtų apsunkintas arba pasidarytų neįmanomas. Ginčo dalyko - turto perleidimas kitam asmeniui apsunkintų šios bylos procesą dėl poreikio įtraukti ir kitus asmenis į bylos nagrinėjimą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nevertino ar ieškovės UAB „Vėjo dukra” ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Nutartyje nėra nieko pasisakyta dėl ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo, teismas to nevertino, nepasisakė, tuo buvo pažeistos CPK 144 straipsnio nuostatos ir nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu.Pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Ieškovė UAB „Vėjo dukra“ ne tik neturi teisės į žemės sklypo nuomą ne aukciono tvarka, bet niekada ir neketino naudoti žemės sklypo, o tą aplinkybę pagrindžia UAB „Vėjo dukra“ 2017 m. gegužės 5 d. prašymas išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į žemės sklypą, kartu nurodant, kad perleidžiami ir žemės sklype įregistruoti statiniai. Su buvusiu savininku sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 8 VĮ-570-(14.8.2.) ir viena iš nutraukimo priežasčių buvo, tai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra naudojamas, jame nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių. Šis įsakymas nebuvo skųstas ir yra teisėtas ir galiojantis, aplinkybės ir teisinis reglamentavimas nėra pasikeitę, žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas ne aukciono tvarka su ieškove prieštarautų viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomą reglamentuojantiems teisės aktams. Be to, ieškinio reikalavimu prašoma panaikinti tik informacinio pobūdžio Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus raštą, nesukeliantį tiesioginių teisinių pasekmių, o ne kokį nors sprendimą. Ieškovė nepasinaudojo išankstine ne teismo tvarka ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio Kauno miesto skyriaus veiksmus, kuriais atsisakyta išnuomoti žemės sklypą kas yra savarankiškas pagrindas spręsti, kad toks ieškinio reikalavimas, kai nesilaikyta išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, yra atmestinas. Antruoju ieškinio reikalavimu ieškovė siekia, kad teismas išeitų iš savo kompetencijos ribų ir pats prisiimtų Nacionalinei žemės tarnybai teisės aktais pavestas pareigas ir teises spręsti, ar gali būti sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, ar gali būti žemės sklypas išnuomotas ne aukciono tvarka, kokiam terminui jis galėtų ar negalėtų būti išnuomotas, nuspręsti kokio dydžio sklypą išnuomoti.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas, nes nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės atsakovei išliktų galimybė ginčo dalyką - turtą perleisti kitiems asmenims. Nacionalinė žemės tarnyba neturi ketinimo perleisti žemės sklypą tretiesiems asmenims ar jį įkeisti, nes tokios galimybės nenumato teisės aktai, todėl realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra.Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos siekiamam tikslui, iš esmės jokių motyvų ir argumentų dėl to nutartyje nenurodyta. Kadangi žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl šio žemės sklypo nuomos vyrauja viešasis interesas, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja viešajam interesui ir neužtikrina viešojo intereso apsaugos, dėl ko jos yra visiškai neproporcingos siekiamam tikslui.Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones susidaro tokia situacija, kai yra pripažįstami ieškovės interesai sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, net jeigu ji ir neatitinka imperatyvių teisės normų, neturint perleistos nuomos teisės į žemės sklypą ir paneigiami valstybinės žemės patikėtinio - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, teisėti interesai tinkamai valdyti, naudoti patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nekilnojamo turto disponavimo apribojimo, uždraudžiant bet kokį nekilnojamo turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Pažymėtina, kad pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai).Pabrėžtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 8SD-5878-(14.8.125 E.), kuriuo atsisakyta išnuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir įpareigoti atsakovę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių su ieškove UAB „Vėjo dukra“ ne trumpesniam nei 10 metų terminui sudaryti 0,4150 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų ir sklypo plano matyti, kad žemės sklypas yra užstatytas ieškovei priklausančiais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais statiniais - administraciniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane 2B2p, administraciniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane 1B3p, kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - statiniai). Taigi, ieškovė siekia sudaryti su atsakove žemės sklypo, ant kurio stovi ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, nuomos sutartį ne aukciono tvarka. Atsakovė atsisakė su ieškove sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Nagrinėjamos bylos atveju iš pateikto ieškinio bei jo priedų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškinys tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas. Atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovės reikalavimų nepagrįstumu bei kvestionuojama jos reikalavimo teise, priskirtini argumentams dėl ginčo esmės ir šioje proceso stadijoje, t. y. sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinį klausimą, yra neaktualūs. Todėl tokia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga laikoma nustatyta. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir atskirojo skundo argumentai, kad teismas šios sąlygos savo nutartyje atskirai neaptarė. Akivaizdu, kad perėjęs prie antrosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, vertinimo, pirmosios instancijos teismas faktiškai pripažino pirmosios sąlygos buvimą, o jos neaptarimas laikytinas formaliu ir pats savaime nelemiančiu skundžiamos nutarties panaikinimo (CPK 328 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje kilo ginčas dėl atsisakymo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ir ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti atsakovės atsisakymą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartį, konstatuoja, jog teismas pagrįstai iki sprendimo byloje įsiteisėjimo apribojo atsakovei teisę disponuoti ginčo objektu. Pažymėtina, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nepažeidžia atsakovės interesų, priešingai, ji užtikrina padėties bylos nagrinėjimo metu tarp šalių stabilumą, kadangi atsakovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, gali šį žemės sklypą išnuomoti kitam subjektui. Taigi, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bet patenkinus ieškovės reikalavimus, pastaroji, siekdama realios pažeistų teisių gynybos, turėtų inicijuoti naujus teisminius ginčus ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė susijusi su pareikštais ieškinio reikalavimais, o jos taikymas nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principų (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Atsakovė teigdama, kad yra pažeidžiami jos, patikėjimo teise valdančios ginčo žemės sklypą, interesai, nenurodo, kokias neproporcingas pasekmes jai sukelia taikyti suvaržymai, dėl ko turėtų būti atsisakyta ieškovės interesų apsaugos. Vien tai, kad atsakovė patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriam teismo nutartimi taikomi tam tikri apribojimai ir suvaržymai, nereiškia viešo intereso pažeidimo, kadangi valstybė civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiomis teisėmis su kitais asmenimis.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - įrašas viešame registre dėl nekilnojamo turto disponavimo apribojimo, uždraudžiant bet kokį nekilnojamo turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.