Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Daivai Musneckaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, Labdaros ir paramos fondas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija, R. Z., P. K., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo įsitikinimu, pagrindų, dėl kurių jam buvo laikinai apribota tėvo valdžia, neliko. Nuo Teismo sprendimo priėmimo Pareiškėjas visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą, iš esmės išsprendė piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, bendradarbiauja su institucijomis, dirbančiomis su šeima, reguliariai matosi su sūnumi bei leidžia kartu savaitgalius, su kuriuo yra stiprus emocinis ryšis, turi nuolatinį darbą ir pajamas, turi tinkamą gyvenamą vietą, kur yra visos sąlygos suginti nepilnametį vaiką bei nori pats auklėti ir rūpintis savo sūnumi, kurio atžvilgiu jam tėvo valdžia laikinai apribota. Pareiškėjas visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą, iš esmės išsprendė piktnaudžiavimo alkoholiu problemą. Pareiškėjas savanoriškai nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. (duomenys neskelbtini) gyveno ir gydėsi priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje „(duomenys neskelbtini)“, K. (duomenys neskelbtini). Reabilitacijos metu laikėsi specialistų numatyto individualaus plano, numatytų rekomendacijų, aktyviai dalyvavo bendruomenės gyvenime, išmoko atpažinti, tinkamai susitvarkyti su psichologiniu atkryčiu, mokėsi tinkamai auklėti vaikus su specialistų pagalba. Grįžęs iš reabilitacijos centro pareiškėjas susirado tinkamą gyvenamą vietą, kur yra visos sąlygos auginti vaiką, t. y., nuo 2018 m. gruodžio 1 d. išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. gruodžio12 d. grįžo į ankstesnę darbovietę (duomenys neskelbtini), kur dirba pagalbiniu darbininku. Pareiškėjas tęsia bendradarbiavimą su institucijomis, dirbančiomis su šeima. 2018 m. lapkričio 29 d. dalyvavo VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ organizuotame šeimos atvejo nagrinėjimo posėdyje, kurio metu buvo analizuojamas pareiškėjo šeimos atvejis ir sudarytas pagalbos planas. 2019 m. sausio 30 d. pareiškėjas su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarė bendradarbiavimo susitarimą dėl pagalbos šeimai įveikiant sunkumus ir siekiant šeimos geresnio funkcionavimo. Tą pačią dieną dalyvavo šeimos pagalbos plano nagrinėjime, kuriame buvo analizuojama pareiškėjo šeima bei sudaromas pagalbos planas. Pagalbos plane pažymėta, jog pareiškėjas vykdo visus įsipareigojimus, be kita ko, iš karto sutiko lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių grupeles, kurias lanko iki šiol nuo 2018 m. sausio mėnesio pradžios VšĮ „P. J. M. šeimos pagalbos centras“, kreipėsi bei laukia atsakymo dėl sūnaus svečiavimosi.

2019 m. vasario 18 d. gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl pareiškėjo tinkamumo priimti nepilnametį vaiką laikinai svečiuotis. Pareiškėjas su sūnumi kartu praleido savaitgalį, nuvyko į Alytų aplankyti pareiškėjo šeimos (mamos, sesers, brolio su šeimomis). Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjo šeima palaiko jį ne tik finansiškai, bet ir labai džiaugiasi, kad yra galimybė bendrauti su pareiškėjo sūnumi ir leisti laiką kartu. Su nepilnamečio vaiko motina pareiškėjas nepalaiko jokių ryšių. Po teismo sprendimo, kuriuo tėvo valdžia buvo laikinai apribota, priėmimo, pareiškėjas parodė protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardintos kaip probleminės. Pareiškėjas pakeitė savo elgesį ir gyvenimo būdą, turi nuolatinį darbą ir pajamas, turi tinkamą gyvenamą vietą, kur yra visos sąlygos suginti nepilnametį vaiką bei nori pats auklėti ir rūpintis savo sūnumi, su kuriuo yra stiprus emocinis ryšys (I tomas, e. b. l. 1-5).

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl nepilnamečio P. K. tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Išvadoje nurodė, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) specialistai nuo 2018 m. gruodžio 19 d. teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas R. K. Pagalbos teikimo laikotarpiu R. K. atsakingai bendradarbiavo su socialine darbuotoja: lankėsi konsultacijose, atsiliepdavo į skambučius, paskambindavo įvykus pokyčiams, lankymosi metu įsileisdavo į namus. Per visą laikotarpį dirbant su R. K., nebuvo fiksuotas alkoholio vartojimas. 2019 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) įvyko R. K. šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu peržiūrėti ankščiau išsikelti uždaviniai bei iškelti nauji uždaviniai. Po paskutinės, nuolatinės vaiko globos peržiūros, vykusios 2018 m. lapkričio 13 d., buvo sutarta R. K. bendravimo su vaiku tvarka. Nutarta, kad pareiškėjas su sūnumi P. K. bendrauja savaitgaliais. Posėdžio metu kalbėta, kad R. K. nemažai šeštadienių su P. K. nesusitiko. Pareiškėjo teigimu, šeštadieniais jis dažnai iškviečiamas į darbą, kas apsunkina galimybes susitikti su sūnumi. Taip pat buvo šeštadienių, kai sirgo R. arba P. Posėdžio metu sutarta, kad R. su P. gali matytis ir ketvirtadieniais. Atvejo vadybos proceso metu iškeltus uždavinius R. K. vykdo dalinai, t. y., yra įvykdęs šiuos uždavinius: rasti pastovų gyvenamą būstą, įsidarbinti ir išsilaikyti darbo vietoje, kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo svečiuotis, kreiptis į teismą dėl valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko susigrąžinimo, ugdyti pozityvios tėvystės įgūdžius; tebevykdomi šie uždaviniai: bendrauti su specialistais, turėti nuolatines pajamas užtikrinantį darbą ir pastovią gyvenamą vietą, tebevykdoma šeimos stebėsena; neįvykdytas vienas uždavinys - stiprinti psichologinę sveikatą. Pareiškėjas šiuo metu gyvena vieno kambario nuomojamame bute su visais patogumais. Lankantis namuose pastebėta, kad namuose palaikoma tvarkinga aplinka. R. K. sakyta, kad reikalinga įsigyti lovą vaikui, vyras rekomendacijas įvykdė. R. K. (duomenys neskelbtini) lankė tėvystės įgūdžių grupę, kurią sėkmingai baigė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnybos nuomone, pareiškėjas pakeitė savo gyvenimo būdą, gyveno ir gydėsi priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje „(duomenys neskelbtini)“, iš esmės išsprendė alkoholio vartojimo problemą, sąmoningai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, jį deramai auklėti, rūpintis vaiku, suteikti galimybę augti sveikoje ir pilnavertiškoje šeimoje, turi nuolatinį darbą, turi pastovią gyvenamąją vietą, teikia išlaikymą sūnui, bendradarbiauja su institucijomis, dirbančiomis su šeima, reguliariai su sūnumi matosi bei leidžia kartu savaitgalius, su sūnumi yra stiprus emocinis ryšys, todėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja P. K. interesams, todėl pareiškimas yra tenkintinas. Tarnybos nuomone, panaikinus laikiną tėvų valdžios apribojimą, tuo pačiu sprendimu turi būti panaikinta nepilnamečiui P. K. nustatyta nuolatinė globa, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu ir nutrauktas priteistas išlaikymas iš tėvo (I tomas, e. b. l. 70-72).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. K. palaikė ieškinį ir prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais. Pareiškėjas paaiškino, jog jis yra pakeitęs savo gyvenimo būdą, išsprendęs alkoholio vartojimo problemas, gydėsi priklausomybės ligų reabilitacijos centre, pozityvumą šiuo klausimu stiprina bažnyčia, kurioje lanko grupes, tęsia bendravimą su socialiniais darbuotojais (duomenys neskelbtini), yra užsiregistravęs pas psichologą, pirmoji konsultacija planuojama po mėnesio, yra sukūręs tinkamas buities sąlygas sūnaus auginimui, baigęs pozityvios tėvystės kursus, dirba, gauna pajamas, kurias skiria sūnaus poreikių tenkinimui (perka jam drabužius, žaislus, įsigijo lovytę ir pan.). Pasak pareiškėjo, jis yra pasiruošęs pats auginti nepilnametį sūnų P. K. ir juo rūpintis.

Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Daiva Musneckaitė palaikė išvadą bei prašė pareiškimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens P. K. atstovas advokatas Artūras Cibulskas paaiškino, jog nepilnamečio vaiko interesai yra augti kartu su savo tėvais, todėl ši vaiko teisė turėtų būti gerbtina ir tokia galimybė turėtų būti suteikiama. Atstovo teigimu, remiantis bylos medžiaga, pareiškėjas savo gyvenimo būdą pakeitė, išsprendė problemas dėl alkoholio vartojimo, gauna pastovias pajamas, turi gyvenamąją vietą, yra sukūręs sąlygas vaikui normaliai augti bei vystytis; institucijų išvados yra teigiamos, nėra prieštaravimų, kad vaikas negalėtų grįžti gyventi pas tėvą. Suinteresuoto asmens P. K. atstovas pareiškimą palaikė ir prašė teismo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas pilnai.

Prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikyti juos, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas, kad jie būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje yra tėvų pareiga. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Įstatymas numato tėvų valdžios apribojimo panaikinimą, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos yra įrodymai, kad 1) tėvai (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį; 2 ) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas. Jei įrodyta, kad tėvai pakeitė savo elgesį dėl vaiko auklėjimo teigiama linkme, būtina įrodyti, jog jie gali auklėti vaiką, taip pat tai, jog vaiko auklėjimas nekenks paties vaiko interesams.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-27815-931/2017, R. K. ir R. Z. (K.) buvo laikinai apribota tėvų valdžia nepilnamečio sūnaus P. K. atžvilgiu; P. K. paskirta nuolatinė globa, jo nuolatine globėja paskirta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“; P. K. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su globėja; iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. Z. priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka (I tomas, e. b. l. 6-15).

2019 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-3948/2019, VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atleista nuo P. K. globėjo bei gaunamų lėšų administratoriaus pareigų; nepilnamečio vaiko P. K. nuolatiniu globėju bei gaunamų lėšų administratoriumi paskirtas Labdaros ir paramos fondas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija; P. K., globos (gyvenamoji) vieta nustatyta Labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijoje (I tomas, e. b. l. 66-68).

2019 m. vasario 18 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje priimta išvada dėl pareiškėjo tinkamumo priimti nepilnametį vaiką laikinai svečiuotis (I tomas, e. b. l. 22). R. K. atsakingai ir geranoriškai bendradarbiauja su VšĮ (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja, lankosi konsultacijose, atsiliepia į skambučius, paskambindavo įvykus pokyčiams, lankymosi šeimoje metu įsileisdavo į namus, per visą laikotarpį dirbant su R. K., nebuvo fiksuotas alkoholio vartojimas.

2018 m. lapkričio 20 d. viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje Nr. P11L-177 užfiksuota, kad R. K. gyveno ir gydėsi priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje „(duomenys neskelbtini)“, kur gydymas vyko uždaroje teritorijoje; laikėsi specialistų numatyto individualaus gydymosi plano, rekomendacijų, mokėsi tinkamai išreikšti savo jausmus, išmoko atpažinti ir tinkamai susitvarkyti su psichologiniu atkryčiu, aktyviai dalyvavo bendruomenės gyvenime, grupiniuose užsiėmimuose, mokėsi tinkamai auklėti vaikus su specialistų pagalba; pareiškėjas yra numatęs savarankiškai išlaikyti šeimą, blaiviai auklėti vaikus, laikytis sveiko gyvenimo būdo (I tomas, e. b. l. 27).

Vadovaujantis 2019 m. balandžio 19 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados Nr. (8.1.27) 1SD-2741 duomenimis, R. K. šiuo metu gyvena vieno kambario nuomojamame bute su visais patogumais, namuose palaikoma tvarkinga aplinka, pareiškėjas įsigijo lovą vaikui. R. K. (duomenys neskelbtini) lankė tėvystės įgūdžių grupę, kurią sėkmingai baigė.

Pareiškėjas nurodo, kad nori ir gali pats auginti bei auklėti savo nepilnametį sūnų P. K., su kuriuo yra stiprus ryšys. Iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 12 d. darbo sutarties bei teismo išreikalautų duomenų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos matyti, kad R. K. dirba pagalbinio darbuotoje pareigose (I tomas, e. b. l. 28-31). Byloje nustatyta, kad R. K. gyvena išnuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas priimtu 2000 m. liepos 13 d. sprendimu Scozzari ir Giunta prieš Italiją konstatavo, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, todėl toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svariais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. Teismas taip pat akcentavo, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo globai. Vaiko perdavimas globai turi būti laikomas laikinąja priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdomas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Kiekviena globos taikymo priemonė turi būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu pareiškėjo šeimoje situacija yra pasikeitusi. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, nes pareiškėjas pakeitė savo gyvenimo būdą, gyveno ir gydėsi priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje „(duomenys neskelbtini)“, iš esmės išsprendė alkoholio vartojimo problemą, sąmoningai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, jį deramai auklėti, rūpintis vaiku, suteikti galimybę augti sveikoje ir pilnavertiškoje šeimoje, turi pastovią gyvenamąją vietą, turi nuolatinį darbą, gaunamas lėšas skiria sūnaus poreikių tenkinimui, bendradarbiauja su institucijomis, dirbančiomis su šeima, reguliariai su sūnumi matosi bei leidžia kartu savaitgalius, su sūnumi yra stiprus emocinis ryšys, todėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja P. K. interesams, nepilnamečio vaiko gyvenimas su tėvu R. K. atitiktų geriausius vaiko interesus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas panaikinti laikiną tėvo valdžios apribojimą jo nepilnamečio vaiko P. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Nepilnamečio P. K. gyvenamoji viena nustatytina su tėvu R. K..

Teismas, priimdamas sprendimą panaikinti laikiną tėvo valdžios apribojimą, tuo pačiu sprendimu panaikina nepilnamečiui vaikui P. K. 2017 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2019 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą nuolatinę globą (CK 3.258 straipsnio 2 punktas) ir atleidžia jo globėją suinteresuotą asmenį Labdaros ir paramos fondą SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugiją, nuo globėjo pareigų (CPK 494 straipsnio 5 dalis).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. K., kreipdamasi į teismą, sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio (I tomas e. b. l. 23). Pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui R. K. grąžintinas sumokėtas 75 Eur dydžio žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 408-409 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Panaikinti 2017 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-27815-931/2017, nustatytą pareiškėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną tėvo valdžios apribojimą nepilnamečio sūnaus P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Panaikinti 2017 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-27815-931/2017, nepilnamečiui vaikui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatytą nuolatinę globą ir atleisti jo nuolatine globėja paskirtą suinteresuotą asmenį - Labdaros ir paramos fondą SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugiją, juridinio asmens kodas 192014985, nuo nepilnamečio vaiko P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėjo pareigų.

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Grąžinti sūnų P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), tėvui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutraukti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-27815-931/2017 priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 100 Eur (vieno šimto eurų) išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka;

Paskirti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-27815-931/2017 iš R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Išaiškinti pareiškėjui R. K., jog, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, jam yra atnaujinamos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu.

Grąžinti pareiškėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 12 d. AB SEB banke sumokėtą žyminį mokestį 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus), (mokėtojas R. K., mokėtojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šiuo teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.