Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 58-339 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam G. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. S. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 5 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 92 straipsnį, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 83 straipsnį, atidėtas 2 metams ir jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas.

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nuteistojo G. S. gynėjo advokato O. Šibkovo skundas atmetamas.

III. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.; analogiškas reglamentavimas nustatytas nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančio BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte) nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (laisvės atėmimo vietų įstaigos) taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (laisvės atėmimo vietų įstaigos) negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nuteistojo gynėjo advokato skunde nurodyta subjektyvaus pobūdžio išvada, kad šiuo atveju egzistuoja ne tik formalieji, bet ir materialieji pagrindai taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistajam G. S. ar kad priimtas Komisijos nutarimas priimtas nepagrįstai, savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo G. S. gynėjo advokato O. Šibkovo skundu, įvertinęs Komisijos 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 58-339 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju G. S. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir atlikusiam įstatyme nustatytą (šiuo atveju nustatytą BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d., atitinkamai šiuo metu galiojančio BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte) minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, tam, kad dėl nuteistojo būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, nuteistasis turi atitikti įstatyme nustatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

Nuteistojo G. S. gynėjas skunde teigia, kad Komisija neteisingai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, nepagrįstai sumenkino svarbias aplinkybes, tinkamai neįvertino to, kad didžioji dalis bausmės yra jau atlikta, kad yra vykdomos Individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytos priemonės; kad Komisija pamini nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, bet nepagrįstai sureikšminamos pavienės aplinkybės, kurios neva neigiamai apibūdina nuteistojo pažangą keisti savo elgesį tinkama linkme, klaidingai interpretuojami elgesio, asmenybės aspektai ir taip dirbtinai, neįtikinamais motyvais grindžiamas sprendimas atmesti nuteistojo prašymą. Teismas nesutinka su šiais teiginiais, nes nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai išnagrinėjo G. S. lygtinio paleidimo klausimą, t. y. vertino G. S. elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, buvo atsižvelgta į nuteistojo charakteristiką, Komisijos rekomendacijų įvykdymą, taikytas reabilitacijos priemones ir kitas įvairias aplinkybes, susijusias su nuteistuoju. Tai matyti iš Komisijos priimto 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 58-339 (asmens bylos II tomo I dalies b. l. 88–89). Nenustatyta, kad Komisija, priimdama nutarimą, turėjo iš anksto susidariusią nuomonę apie nuteistąjį. Todėl teigti, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas ar kad buvo įvertintos tik neigiamos G. S. asmenybę apibūdančios aplinkybės, kaip tvirtinama nuteistojo gynėjo skunde, nėra pagrindo. Vien tai, kad Komisija skundžiamame nutarime neįvertino nuteistojo taip, kaip tikėjosi G. S., savaime nereiškia, kad nutarimas yra neteisėtas ir jam nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir Socialinio tyrimo išvada, pažymi, kad G. S. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, bausmės atlikimo metu įgijo elektros įrengimo remontininko ir suvirintojo kvalifikacijas. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, jog nuteistasis vykdė tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, atliko gerbūvio darbus, dalyvavo paskaitose, kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo, taip pat tai, kad G. S., būdamas pataisos įstaigoje, kūrė ilgalaikius socialinius planus, palaiko artimus socialinius ryšius su savo šeima, būdamas laisvėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą ir dirbtų. Teismas teigiamai ir palankiai nuteistajam vertina nurodytas aplinkybes, kadangi teigiami santykiai su žmona, turima gyvenamoji vieta ir galima darbovietė yra svarbios aplinkybės ir apsauginiai veiksniai, galintys padėti palengvinti integracijos į visuomenę procesą, tačiau atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo reikšmingų aplinkybių kontekstą, nėra lemiančios sprendimą taikyti lygtinį paleidimą.

Visų pirma, išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad G. S. iš viso teistas 4 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, kadangi nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo bendrinamos ir jis nuo 2010 m. nepertraukiamai atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Pastebėtina ir tai, kad G. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka, be kita ko, už sunkių nusikaltimų, kurie vertinami kaip itin pavojingi, jais keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėms medžiagoms formavimasis, neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta, padarymą. Dėl to nuteistajam buvo paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus kaltinamojo nusikalstamą elgesį, matoma, kad G. S. padarytiems nusikaltimams būdingas nusikalstamo (smurtinio) elgesio modelis, stebima nusikalstamo elgesio sunkėjimo dinamika, pasireiškianti nusikaltimų profilio pokyčiais, įtraukiant ir finansinės motyvacijos siekimą neteisėtais būdais, panaudojant tiek smurtinius veiksmus, tiek ir disponavimą narkotinėmis medžiagomis bei sukčiavimą. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jis linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių.

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti G. S. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, G. S. bausmės atlikimo metu (nuo 2010 m.) skatintas vos 2 kartus (pirmą kartą – 2014 m., o paskutinį – 2016 m. (asmens bylos II tomo I dalies l. 81)). Kita vertus, nuteistasis per 12 metų bausmės atlikimo laikotarpį taip pat net 45 kartų nubaustas už režimo tvarkos nesilaikymą (pirmą kartą – 2011 m., o paskutinį kartą – 2021 m.) (asmens bylos II tomo I dalies l. 83–84). Taigi G. S. per ilgą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką sistemingai pažeisdavo nustatytą tvarką pataisos įstaigoje. Juolab, nuteistasis, net ir griežtai prižiūrimas, nebuvo linkęs laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Priešingai, nei skunde akcentuoja nuteistojo gynėjas, G. S. elgesys viso bausmės atlikimo metu nerodo teigiamo požiūrio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas itin aktualus keičiantis asmeniui, kartu neleidžia vienareikšmiškai manyti, kad jo elgesys keičiasi teigiama linkme. Kaip minėta, lygtinis paleidimas taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki ir po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Paskirtų nuobaudų skaičius ir jų santykis su gautais paskatinimais per G. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą patvirtina, kad G. S. sistemingai pažeidė drausmę laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose, rodo nepakankamą nuteistojo gebėjimą atsiriboti nuo jį supančios aplinkos negatyvios įtakos, visuotinai laikytis nustatytos tvarkos struktūruotoje aplinkoje ir joje prisitaikyti. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad G. S., atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, Vilniaus pataisos namuose ne tik kad 2 kartus buvo perkeltas į drausmės grupę, tačiau ir 9 kartus į kameros tipo patalpas paskirtoms paroms atlikti. Nors skunde akcentuojama, kad nuteistasis paskutinį kartą 2021 m. lapkričio 26 d. baustas už režimo reikalavimų nesilaikymą pataisos įstaigoje, tačiau teismas negali daryti neabejotinos išvados, kad G. S. yra pasirengęs, net ir lygtinai paleistas, veikti teisėtu būdu, juolab nuteistasis paskutiniu metu nebuvo ir skatintas. Nuteistasis paskutiniu metu neilgą laiką elgėsi tik taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Teismo vertinimu, ankščiau nurodytos aplinkybės nerodo pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu, priešingai, patvirtina nuteistojo nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad G. S., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

Gynėjas skunde akcentuoja, kad nuteistasis nesutinka su Komisijos pasisakymu, kad jis nedėjo jokių pastangų siekdamas pataisos įstaigoje įsidarbinti ir pats savarankiškai sumažinti turimus finansinius įsipareigojimus. Gynėjas prašymą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą motyvuoja tuo, kad G. S. supranta savo pareigą visiškai atlyginti turimus finansinius įsipareigojimus, jis norėtų kuo greičiau įsidarbinti ir tinkamai išlaikyti savo vaiką, šeimą bei atlyginti finansinius įsipareigojimus. Visų pirma, teismas pritaria Komisijos nutarime konstatuotai aplinkybei, kad žalos atlyginimas yra svarbi aplinkybė vertinant nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą ir dedamas pastangas įvykdyti teismo nusprendžiu jam paskirtus įpareigojimus bei sprendžiant, ar jis pasirengęs resocializuotis būdamas neizoliuotas. Tai, kad bausmės atlikimo metu G. S. finansiniai įsipareigojimai, kurie atlyginami draugų pastangomis, nuosekliai mažėjo, iš tiesų neleidžia daryti pakankamos išvados, kad pats nuteistasis yra linkęs asmeniškai atsakyti už savo veiksmus, stengtis savo veiksmais bent minimaliai atlyginti padarytą žalą, taip akivaizdžiai parodant požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Kaip matyti, nors G. S. dalyvavo įvairiose priemonėse ir yra įgijęs keletą kvalifikacijų, tačiau pataisos įstaigoje nedirbo. Ta aplinkybė, kad nuteistasis laisvėje būtų įdarbintas, nepakankama taikyti jam lygtinį paleidimą. Pagrindą tokiai išvadai sudaro tai, kad per daugiau kaip 12 metų bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nedirbo, asmens byloje duomenų, kad G. S. pats savarankiškai kreipėsi į įstaigos administraciją dėl galimo įsidarbinimo, nėra. Maža to, 2019 m. G. S. atsisakė dirbti valgykloje ir už tai buvo baustas drausmine tvarka. Skunde nurodyta, kad 2022 m. du kartus nuteistasis teikė prašymus leisti pradėti individualią veiklą pataisos namuose ir jo prašymai buvo atmesti, tačiau asmens byloje duomenų apie teiktus prašymus nėra. Kita vertus, net jei ir tikėti šia aplinkybe, pastebėtina, kad tokie prašymai teikti artėjant laisvės atėmimo bausmės pabaigai ir tada, kai jau tris kartus jo skundai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo netenkinti (taip pat aukštesnės instancijos nutartimis atmesti skundai dėl apylinkės teismo nutarčių panaikinimo), per daugiau kaip 12 metų bausmės atlikimo laikotarpį pataisos įstaigoje nedirbo, nors yra įgijęs keletą kvalifikacijų, tik patvirtina, kad tai gali būti labiau susiję ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką, mažinant ją, ir tikru siekiu verstis darbine veikla, o labiau formaliais pagrindais ar tai, kas jam asmeniškai naudinga. Be to, profesinių kvalifikacijų įgijimo negalima tapatinti su realiu darbu. Būtent tos aplinkybės, kad nuteistasis G. S. bausmės atlikimo metu nedirba, sudėtinga materialinė padėtis dėl turimų skolų sudaro dinaminius veiksnius, kuriuos G. S. savo pastangomis gali mažinti ir taip įrodyti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, jų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis ilgesnį laiką deda reikiamas pastangas siekdamas įgyti darbinės patirties, taip mažindamas kriminogeninius veiksnius. Dirbdamas net už nedidelį atlyginimą ar savo iniciatyva siekdamas įsidarbinti, taip pat savo pastangomis siekdamas atlyginti padarytą žalą, nuteistasis rodo savo požiūrį į darbo svarbą, norą prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, o kartu ir galima prognozuoti jo požiūrį į darbinę veiklą būnant laisvėje, gebėjimą tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką. Todėl nesutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, kad G. S. galimybės atlyginti padarytą žalą yra ribotos, kadangi jo paties motyvacijos ar iniciatyvos įsidarbinti per gana ilgą bausmės atlikimo laikotarpį neįžvelgiama.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi daug savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: gyvenimo būdo ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio raiškos; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; agresyvus / kontroliuojantis elgesys, pasireiškęs vartojant alkoholį; sunkumai identifikuojant problemines sritis; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; priežiūros bei apribojimų nesilaikymas; orientavimasis į asmeninės gerovės kūrimą, ignoruojant kitų žmonių teises bei interesus. Nuteistojo gynėjas skunde pažymi, kad Komisijos visiškai neatsižvelgta į ankstesnių rekomendacijų atlikimą, kad G. S. ilgą laiką tinkamai, intensyviai vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, dalyvauja įvairiose programose, yra tinkamai įvertinęs savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir padaręs reikiamas išvadas. Teismas su šia nuteistojo gynėjo skunde nurodyta aplinkybe negali sutikti. Pažymėtina, kad 2015 m. Marijampolės pataisos namuose sudarius pirminį G. S. Individualus socialinės reabilitacijos planą, jis baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Kitoks“; 2020 m. lapkričio 19 d. Vilniaus pataisos namuose dalyvavo intervencinėje elgesio pataisos programoje; nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. liepos 22 d. dalyvavo ir baigė individualią intervencinę priemonę „Smurto prevencija“; 2021 m. spalio 14 d. vykdant nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, integracijos į visuomenę programą, su nuteistuoju kalbėtasi apie alkoholio vartojimo pasekmes; 2021 m. lapkričio 11 d. nuteistasis dalyvavo paskaitoje apie kriminalinę subkultūrą, nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse; 2020 m. spalio 2 d., 2020 m. lapkričio 30 d., 2022 m. gegužės 19 d. atliko gerbūvio darbus. Būtent aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas pastebimas prieš Komisijos svarstymus dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam ar po to, kai Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo netenkinti jo skundai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčių panaikinimo. Todėl tokia nuteistojo motyvacija įsitraukti ir dalyvauti įvairios programose gali būti susijusi ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką, taip ją siekiant sumažinti, o labiau formaliais pagrindais. Priešingai, nei nurodyta gynėjo skunde, po paskutinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo (2022 m. birželio 15 d.), kurio metu buvo teikta rekomendacija nuteistajam dalyvauti prevencinėse priemonėse, padedančiose išlaikyti blaivumą, per pastaruosius 3 mėnesius iki 2022 m. gruodžio 28 d. svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo G. S. asmens byloje neužfiksuota jokio prašymo priimti jį dalyvauti prevencinėje priemonėje. Tai atsispindi ir iš jo epizodinio dalyvavimo intervencinėse priemonėse, t. y. paskutinis jo dalyvavimas užfiksuotas dar 2021 m. lapkričio 11 d., kai jis dalyvavo pirmiau paminėtoje paskaitoje. Nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos. Po paskutinio lygtinio paleidimo svarstymo matyti, kad kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, už kurių mažinimą atsakingas tik pats nuteistasis, išliko tie patys, nuteistasis nedalyvavo jokiose reabilitacijos priemonėse. Tai, kad, pasak gynėjo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartyje nurodyta, kad šiuo metu yra stebimas nuteistojo aktyvesnis dalyvavimas tikslinėse intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, kas sudaro palankesnes prielaidas tolesniam aktualių kriminogeninių poveikių valdymui, t. y. šio vertinimo metu stebimas teigiamas pokytis, o tai rodo, kad nuteistasis daro pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka pripažinti kaip padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką šios nutarties priėmimo metu, nagrinėjant nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 58-339 panaikinimo. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, iš naujo vertinamos visos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjamam klausimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad aptartos nuteistojo koreguotinos savybės leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokios išvados nepaneigia skunde cituojamas G. S. 2020 m. lapkričio 19 d. psichologinis vertinimas.

Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri išlieka nepakitusi. Kaip minėta, pagal bausmių vykdymo įstatymą, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta G. S. žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nors nei skundžiamame nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje nenurodyta, kiek statinių ir kiek dinaminių balų sudaro nuteistojo rizikos didžiąją dalį, vis tik iš skundžiamo nutarimo matyti, kad didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai (asmens bylos II tomo I dalies l. 86–87), kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo. Pastebėtina, kad jau kurį laiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nepakitusi (priešingai, nei teigiama skunde, nuteistojo vertinimai pagal OASys metodiką atlikti ne du kartus, o šešis: 2015 m. balandžio 8 d., 2020 m. birželio 19 d., 2021 m. sausio 6 d., 2021 m. liepos 23 d., 2022 m. gegužės 23 d. ir 2022 m. gruodžio 13 d.), todėl nėra pagrindo išvadai apie nuteistojo daromą akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi dar yra tobulintinų sričių.

Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio G. S. advokato skundo argumentai, kad nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 10 metų laisvės atėmimo bausmės ar kuo greičiau jis butų paleistas iš pataisos namų, tuo greičiau gebės tinkamai resocializuotis visuomenėje, nesudaro besąlyginio pagrindo G. S. taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Trumpas likęs laisvės atėmimo bausmės laikas savaime nelemia lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą (5 balsai prieš) netaikyti G. S. lygtinio paleidimo. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, paminėtų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Ankščiau aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pataisos procesas nuteistajam G. S. dar turėtų būti tęsiamas, tuo metu lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, bus pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas bei visuomenės interesai, todėl netikslinga G. S. taikyti lygtinį paleidimą. Todėl Komisijos 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 58-339, kuriuo atsisakyta taikyti G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo gynėjo skunde nurodytais argumentais, kurių dauguma yra deklaratyvaus pobūdžio, nėra pagrindo. Vien nuteistojo ir jo gynėjo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 58-339 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam G. S..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.