Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-19 · Administracinė byla Nr. eI-4143-789/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-12-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-07-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-19
Bylos Nr.
eI-4143-789/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02057-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
UAB „Maxima LT“
Atsakovas
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Administracinė byla Nr. eI-4143-789/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02057-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 41; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui M. R., atsakovės atstovėms D. G. ir U. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Maxima LT“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja 2017-06-19 pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017-05-11 nutarimą Nr. 12NKV-83 (toliau – ir Nutarimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2016-09-20 iki 2016-11-14 prekybos tinkle vykdė programą „Smegenistai“, kurios metu pirkėjai gaudavo „Smegenistai“ kortų pakuotę (toliau – ir Programa). Nurodė, kad atsakovė Nutarime padarė išvadą, jog pareiškėja, laikotarpiu nuo 2016-09-20 iki 2016-11-14 vykdydama Programą, reklamoje naudojo vaikams skirtą tiesioginį raginimą pirkti jiems reklamuojamus produktus. Pareiškėja mano, kad atsakovė, Programą, jos reklamos priemones ir / ar jų visumą pripažindama tiesioginiu vaikams skirtu raginimu pirkti reklamuojamus produktus, neleistinai plečiamai aiškino Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas). Pažymėjo, kad į vaikus nukreipta reklama apskritai nėra draudžiama. Nurodė, kad tam, jog būtų galima taikyti Įstatymo nuostatas dėl reklamos, skirtos vaikams, turi būti nustatyta, ar reklamoje yra įtrauktas raginimas pirkti reklamuojamus vaikams skirtus produktus, toks raginimas pirkti reklamuojamas prekes yra skirtas vaikams ir toks vaikams skirtas raginimas reklamoje yra išreikštas tiesiogiai. Teigia, kad atsakovė plečiamai aiškina Nutarimo nuostatas. Mano, kad reklamoje draudžiama vartoti tik tokį į vaikus nukreiptą raginimą, kuris yra išreikštas tiesiai ir atvirai, tuo pačiu nedraudžiama vartoti netiesioginio raginimo, kuris, nors ir yra numanomas ir pajaučiamas, tačiau nėra išreikštas tiesiogiai. Nurodė, kad atsakovė siekia pripažinti visą Programą, tame tarpe ir vaikams skirtus žaidimus ir bet kokius kitus į vaikus nukreiptus skatinimo veiksmus. Teigia, kad tokiais veiksmais atsakovė paneigia bendrąją taisyklę, kad vaikams skirta ir į juos nukreipta reklama nėra uždrausta.

Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovė Nutarime neaiškiai suformulavo pareiškėjos atlikto pažeidimo turinį, neatskleidė ir nemotyvavo, kurie pareiškėjos veiksmai sudaro Įstatymo nuostatų pažeidimą. Teigia, kad Nutarime nenurodyta, kuri Programos dalis atitinka Įstatymo 8 str. 3 d. 5 p. įtvirtintos agresyvios komercinės veiklos požymius. Nurodė, kad atsakovė Nutarime remiasi pavienėmis, savo pobūdžiu ir turiniu iš esmės skirtingus neteisėtus veiksmus įtvirtinančiomis Įstatymo nuostatomis, todėl iš Nutarimo neaišku, už kokius neteisėtus veiksmus bei kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjai buvo skirta sankcija. Teigia, kad atsakovės surašytame pranešime, kuriuo pareiškėjai inkriminuotas Įstatymo pažeidimas, ir Sprendime nepateiktas detalus pažeidimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos aprašymas. Teigia, kad Sprendimas ir pranešimas nepagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis. Mano, kad tokiais veiksmais atsakovė padarė procesinės teisės pažeidimą, apribojusį pareiškėjos teisę į efektyvią teisinę gynybą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Tarnyba Nutarime padarė išvadą, jog Programos prekių reklamos tiksliniu objektu buvo vaikai, jie buvo skatinami pirkti reklamuojamas Programos prekes, tačiau šias aplinkybes paneigia Programos prekių sąrašas, į kurį įtrauktos ne vaikams, o suaugusiam asmeniui (šeimai) skirtos kasdienio vartojimo prekės. Teigia, kad Programos prekių sąrašas buvo formuojamas, atsižvelgiant į pareiškėjos prekybos tinkle vidutinio pirkėjo poreikius. Nurodė, kad į Programą buvo įtrauktos vyrams, moterims, namams ir šeimai skirtos prekės – vyriška ir moteriška kosmetika, buitinės chemijos ir higienos prekės, sultys ir gaivieji gėrimai bei nedidelė dalis maisto produktų, vaikiškos prekės nebuvo Programos dalimi.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, vadovaujantis Įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., komercinė veikla pripažįstama nesąžininga, jeigu neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Pažymėjo, kad, jeigu komercinės veiklos subjekto vykdoma veikla pasireiškia kaip vaikams skirto tiesioginio raginimo pirkti arba įtikinti tėvus ar kitus suaugusius asmenis nupirkti jiems reklamuojamus produktus įtraukimas į reklamą, preziumuojama, jog tokia komercinio veiklos subjekto vykdoma veikla yra agresyvi. Pažymėjo, kad draudimas įtraukti į reklamą vaikams skirto tiesioginio raginimo pirkti arba įtikinti tėvus ar kitus suaugusius asmenis nupirkti jiems reklamuojamus produktus apima tiesioginį spaudimą vaikams pirkti produktą arba įtikinėti suaugusius pirkti daiktus savo vaikams. Teigia, kad tokiais veiksmais naudojama vaikų įtaka vartotojiškam tėvų elgesiui. Nurodė, kad vaikai yra labiau linkę pasikliauti reklama nei suaugusieji ir yra mažiau atsparūs jos daromam poveikiui, todėl yra jautri vartotojų grupė.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėja, laikotarpiu nuo 2016-09-20 iki 2016-11-14 vykdydama Programą, pagal kurios taisykles pirkėjai, pirkdami pažymėtas prekes, nemokamai gaudavo „Smegenistai“ kortų pakuotę, reklamoje naudojo šiuos teiginius: „Jei Smegenistu tu nori būti, rink kortas ir būsi juo garantuotai“, „Jei smegenistu tu nori būti, pirk Maximoj prekę pažymėtą karuliu, prie kasų gausi tu net dvi kortas“, „Jei nori nori nori nori smegenų tokio dydžio kaip buliaus, pirk Maximoj prekę pažymėtą karuliu, prie kasų gausi tu net dvi kortas“, „Iš viso kortų yra aštuoniasdešimt, jei surinksi visas – parašysim tau dešimt“, „Rink kortas, išbandyk, sužinok ir kolekcionuok!“, „Pirkite tiek prekių, kiek nurodyta karuliuose, ir kasoje nemokamai gaukite Smegenistų kortų pakuotę“, „Su bendraklasiais surinkite visas 80 kortų, drauge išradingai nusifotografuokite, registruokitės www.maxima.lt/smegenistai ir laimėkite savo klasei vieną iš 5 komandos „Mėgintuvėlis.lt“ pasirodymų“, „Pirk ir kasoje gauk kortų pakuotę!“, taip pat prie tam tikrų prekių pateikė informaciją „Pirk“, nurodydama atitinkamą skaičių gaunamų kortų už įsigytą prekę“. Pažymėjo, kad pareiškėja naudojo reklaminį vaizdo filmuką, kuris buvo skirtas vaikams. Teigia, kad minėtų reklamų teiginiai naudojo tiesioginius raginimus pirkti, skatino pirkėjus pareiškėjos prekybos centruose įsigyti pažymėtas prekes ir tokiu būdu gauti vaikams skirtas „Smegenistų“ kortas.

Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad, vykdant Programą, buvo pasirinktas modelis, kuris buvo pritaikytas vaikų poreikiams – už įsigytas prekes dovanoti kortas, kurios yra skirtos vaikams. Nurodė, kad kortose, vaikams pateikiamos užduotys – eksperimentai, kuriuos pagal nurodytą amžių jie gali atlikti. Pažymėjo, kad pareiškėja naudojo skatinimą įsigyti Programos kortoms skirtą albumą ir jame kolekcionuoti surinktas kortas, tokiu būdu paverčiant visą pardavimus skatinančią akciją vaikams skirtu žaidimu. Teigia, kad pareiškėja Programos metu vykdė konkursą, skirtą įtraukti į šią programą ne tik vaikus, tačiau ir mokinių klases. Paaiškino, kad vaikai pareiškėjos organizuotu konkursu buvo skatinami su bendraklasiais surinkti visas 80 kortų bei su visa klase dalyvauti konkurse, kuriam pasibaigus galima laimėti MB „Mėgintuvėlis LT“ pasirodymą. Pažymėjo, kad pareiškėja reitingavo tam tikras prekes, už kurias siūlė daugiau Programos kortų. Nurodė, kad Programoje dalyvavo ir tos prekės, kurios gali būti laikomos aktualiomis vaikams, t. y. šokoladas, ledai, traškučiai, sausi pusryčiai, šokoladukai, sultys. Teigia, kad programa buvo tiesiogiai nukreipta į vaikus ir jų poreikius. Mano, kad pareiškėja sąmoningai taikė tokį pareiškėjos prekių pirkimus skatinantį modelį, kai vartotojai pareiškėjos prekybos centruose turėjo pirkti pareiškėjos nurodytas prekes ir tokiu būdu gauti vaikams skirtas žaidimo kortas bei taip paskatinti pareiškėjos nurodytų prekių pardavimus. Teigia, kad tokiais veiksmais pareiškėja piktnaudžiavo vaikų nepatyrimu ir patiklumu. Mano, kad pareiškėja, vykdydama Programą, reklamoje naudojo vaikams skirtą tiesioginį raginimą pirkti jiems reklamuojamus produktus ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 3 str. 1 d., kai komercinė veikla atitinka 3 str. 2 d. 1 p. ir 8 str. 3 d. 5 p. Atsakovė skunde teigia, kad pareiškėjai bauda skirta įvertinus visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovės atstovės nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 10 str. 1 d. 2 p., 2016-11-07 raštu Nr. 4-6508 kreipėsi į pareiškėją ir paprašė pateikti informaciją, susijusią su vykdoma akcija „Smegenistai“ (t. 2, b. l. 7). Pareiškėja 2016-11-21 pateikė Tarnybai raštą, kuriame nurodė, kad Programa prekybos tinkle vykdyta laikotarpiu nuo 2016-09-20 iki 2016-11-14, pirkėjai, pirkdami Programos prekes, nemokamai gaudavo „Smegenistai“ kortų pakuotę (t. 2, b. l. 8). Tarnyba 2016-12-06 priėmė nutarimą Nr. 12NKV-152 „Pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl MAXIMA LT, UAB galimo Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ (t. 2, b. l. 34–39). Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 10 str. 1 d. 2 p., 2016-12-08 raštu Nr,4-7364 kreipėsi į pareiškėją ir paprašė pateikti informaciją, susijusią su pradėtu tyrimu (t. 2, b. l. 40–41). Pareiškėja 2016-12-27 pateikė atsakovei raštą, kuriame nurodė kaininių leidinių elektroninius variantus, buvusius laikotarpiu nuo 2016-09-20 iki 2016-11-14, programos „Smegenistai“ kortų maketus ir albumo maketą (t. 2, b. l. 48). Pareiškėja 2017-01-10 pateikė atsakovei raštą, kuriame pateikė informaciją apie Programos reklamos sklaidą televizijoje, radijuje, spaudoje ir internete (t. 2, b. l. 152). Tarnyba Nutarimu nutarė, kad pareiškėja, vykdydama Programą, reklamoje naudojo vaikams skirtą tiesioginį raginimą pirkti jiems reklamuojamus produktus ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 3 str. 1 d., kadangi veikla atitinka Įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 8 str. 3 d. 5 p. (t. 1, b. l. 11–21).

Pagal Įstatymo (redakcija nuo 2015-01-01) 3 str. 1 d. draudžiama nesąžininga komercinė veikla. Įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu (Įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.). Įstatymo 3 str. 4 d. nustatyta, kad nesąžininga komercinė veikla dažniausiai pasireiškia kaip klaidinanti arba agresyvi. Pagal Įstatymo 8 str. 3 d. 5 p. preziumuojama, kad komercinė veikla yra agresyvi, jeigu ji pasireiškia kaip įtraukimas į reklamą vaikams skirto tiesioginio raginimo pirkti arba įtikinti tėvus ar kitus suaugusius asmenis nupirkti jiems reklamuojamus produktus. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjos veiklos vykdant Programą. Tarnyba vertina, kad Programos reklama buvo agresyvi, nes joje naudojami vaikams skirti raginimai pirkti prekes pareiškėjai priklausančiose prekybos vietose. Pareiškėja nesutinka su tokiu Tarnybos vertinimu ir teigia, kad Įstatymo 8 str. 3 d. 5 p. pažeidimas nustatytas nepagrįstai.

Minėtos Įstatymo 8 str. 3 d. 5 p. nuostatos perkeltos įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2005-05-11 direktyvą Nr. 2005/29/EB Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą (toliau – ir Direktyva). Direktyvos preambulės 7 ir 8 p. nustatyta, kad Direktyva skirta komercinei veiklai, tiesiogiai susijusiai su įtaka vartotojų sprendimams sudaryti sandorį dėl produktų. Direktyva tiesiogiai gina vartotojo ekonominius interesus nuo nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja, įgyvendindama Programą, vykdė komercinę veiklą, todėl jai taikomos Įstatymo nuostatos dėl agresyvios komercinės veiklos draudimo.

Direktyvos 1 priede pateiktas komercinės veiklos, kuri laikoma nesąžininga komercine veikla (klaidinanti arba agresyvi komercinė veikla), sąrašas (toliau – ir Priedas). Priedo 28 p. nustatyta, kad agresyvia komercine veikla laikomas vaikams skirtas tiesioginis raginimas pirkti arba įtikinti tėvus ar kitus suaugusiuosius nupirkti jiems reklamuojamus produktus įtraukimas į reklamą.

Teismas pažymi, kad šis ribojamas savaime nedraudžia vykdant komercinę veiklą siūlyti vaikams pirkti tam tikras prekes ar paslaugas, reklamuoti jų kainą, pardavimo vietą ar kitus prekės ar paslaugos kriterijus, tačiau minėtame ribojime akcentuojamas draudimas tiesiogiai raginti vaikus pirkti arba įtikinti suaugusius asmenimis įsigyti prekes ar paslaugas. Įvertinęs Įstatymo ir Direktyvos turinį, teismas vertina, kad minėtų teisės aktų pažeidimas padaromas vykdant komercinę veiklą raginant vaikus pirkti arba reklama darant poveikį vaikams įtikinti suaugusius pirkti prekes ar paslaugas.

Teismas pažymi, kad pagal Įstatymo 8 str. 3 d. 5 p. reklama neturi nei tiesiogiai raginti vaikus pirkti prekes, nei skatinti vaikus paprašyti jų tėvų, globėjų ar kitų asmenų pirkti prekę. Esant šioms aplinkybėms, svarbu įvertinti, ar pareiškėjos vykdytos Programos reklamos turinys, jos sklaidos priemonės bei ypatybės sudaro pagrindą vertinti, kad Programos reklama buvo raginama vaikus pirkti prekes arba įtikinti suaugusius pirkti prekes.

Iš Tarnybos Nutarime išdėstytų motyvų ir nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Programos reklamoje buvo naudojami tokie reklaminiai pareiškimai: „Jei smegenistu tu nori būti, rink kortas ir būsi juo garantuotai“, „Jei smegenistu tu nori būti, pirk Maximoj prekę pažymėtą karuliu, prie kasų gausi tu net dvi kortas“, „Jei nori nori nori nori smegenų tokio dydžio kaip buliaus, pirk Maximoj prekę pažymėtą karuliu, prie kasų gausi tu net dvi kortas“, „Rink kortas, išbandyk, sužinok ir kolekcionuok!“, „Su bendraklasiais surinkite visas 80 kortų, drauge išradingai nusifotografuokite, registruokitės www.maxima.lt/smegenistai ir laimėkite savo klasei vieną iš 5 komandos „Mėgintuvėlis.lt“ pasirodymų“, „Pirk ir kasoje gauk kortų pakuotę!“, „surink visas 80 kortų“ (t. 2, b. l. 65). Teismas pažymi, kad Programos reklamoje dažnai vartojama liepiamoji nuosaka, reklamoje vaikams skirti raginimai pirkti, rinkti, laimėti ir kolekcionuoti Programos prekes ir žaidimo kortas suformuluoti kaip komandos.

Programos reklamoje taip pat naudojami raginimai joje dalyvauti siūlant prizus bei pateikiant kortų rinkimą kaip žaidimą: „iš viso kortų yra aštuoniasdešimt, jei surinksi visas – parašysim tau dešimt“, „ieškokite naujų akcijos prekių“, „čia smegenys mankštinamos linksmiau negu kitur, „kasoje gausite akcijos prizą – kortų pakuotę“, „surink visas 80 kortų ir laimėk Megintuvėlio pasirodymą savo klasei“ (t. 2, b. l. 13, 33, 67, 99). Vaikams skirtoje Programos reklamoje sudaromas įspūdis, jog dalyvavimas Programoje nieko nekainuoja, reklamoje akcentuojama: „Pirkite tiek prekių, kiek nurodyta karuliuose, ir kasoje NEMOKAMAI gaukite SMEGENISTU kortų pakuotę“ (t. 2, b. l. 33, 51). Iš Programos reklamos turinio matyti, kad vaikai buvo skatinami įsigyti programos „Smegenistai“ kortoms skirtą albumą ir jame kolekcionuoti surinktas kortas (t. 2, b. l. 117). Reklamoje vaikams pateikiama dalis pramogų, įtraukiant veikus į žaidimus bei raginama įsigyti papildomas prekes: „daugiau puslapių atversite įsigiję albumą“ (t. 2, b. l. 28). Programos reklamoje skelbiami laimėtojai, kurie pagal dalyvavimo taisykles galėjo laimėti prizus tik įsigiję tam tikrą kiekį Programos kortų, kurias galima gauti tik įsigijus pažymėtas prekes pareiškėjai priklausančiose prekybos vietose (t. 2, b. l. 31–32).

Pagal Direktyvos 5 str. 3 d. draudžiama tokia komercinė veikla, kuri gali iš esmės iškreipti ekonominį elgesį tik aiškiai identifikuojamos grupės vartotojų, kurie dėl savo proto arba fizinės negalios, amžiaus arba patiklumo yra tokios praktikos arba peršamo produkto ypač lengvai pažeidžiami tokiu būdu, kurį galima pagrįstai tikėtis prekybininką iš anksto numačius, vertinama vidutinio tos grupės nario atžvilgiu. Teismas pažymi, kad Direktyvos preambulės 18 p. vaikai įvardijami kaip ypač pažeidžiama tikslinė vartotojų grupė, todėl raginimai pirkti nukreipti į šią grupę yra ribojami. Iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad vaikai vertinami kaip vartotojų grupė, kuri reklamą gali suvokti skirtingai nuo suaugusiųjų ir todėl yra lengviau paveikiama reklamos turinio. Vadovaujantis Įstatymo 8 str. 3 d. 5 p., vertinant reklamos turinį, turi būti atsižvelgiama į tiesioginę reklamos auditorijos grupę, t. y. vaikus.

Teismas pažymi, kad, siekiant suprasti reklamos tikslą, būtina turėti kritinį požiūrį, kuris laikomas įprastu vidutinio vartotojo aspektu, tačiau šis požymis gali būti nebūdingas vaikams. Iš byloje pateiktų Programos reklamos duomenų matyti, kad vaikams pateikti pramoginiai pasiūlymai yra neatskiriamai susiję su komerciniais pasiūlymais pirkti Programos ženklu pažymėtas prekes. Pažymėtina, kad programoje gali dalyvauti tik tie vaikai, kurie įsigijo arba kurių tėvai ar kiti artimieji asmenys įsigijo Programos prekes ir gavo Programos kortas.

Pasiūlymai žaisti, laimėti prizus, rinkti akcijos kortas Programos reklamoje teikiami tikslinei reklamos auditorijai, t. y. vaikams, gali būti suvokiami kaip pramoginiai pasiūlymai, tačiau jie turi neabejotiną komercinį raginimą įsigyti prekes. Iš bylos duomenų matyti, kad Programos reklama buvo parengta taip, kad skatintų vaikų vaizduotę, ragintų daryti įtaką suaugusiems pirkti reklamuojamas prekes ir gauti Programos prizus. Tokiu būdu, pasinaudojant vaikų nepatyrimu ir patiklumu, komerciniais tikslais vaikai buvo skatinti pirkti bei savo tėvus ar kitus asmenis raginti pirkti reklamuojamas Programos prekes. Nagrinėjamu atveju Programos reklamos turinys sudaro pagrindą Programą vertinti kaip vaikams skirtą raginimą įtikinti suaugusius asmenimis įsigyti Programoje pažymėtas prekes ir gauti Programos prizus.

Pareiškėja skunde teigia, kad Programa buvo orientuota į pareiškėjos tinklo vidutinį pirkėją – suaugusį asmenį, turintį šeimą. Teismas pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 6 d., įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju byloje pateiktas Programos reklamos turinys įrodo aplinkybę, kad Programos reklama, o tuo pačiu ir pati Programa buvo skirta vaikams, o ne tinklo vidutiniam pirkėjui. Pareiškėja prie skundo nepridėjo jokių įrodymų, kurie leistų teismui vertinti, kad Programos metu siūlomi atilikti eksperimentai, skirti 6, 9, ar 12 metų vaikams (pagal pareiškėjos instrukcijas), gaunami prizai mokinių klasėms, raginimai surinkti eksperimentų kortas, būtų aktualūs ne tik vaikams, tačiau ir vidutiniam vartotojui. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėja byloje nepateikė jokių įrodymų, jog Programos reklamos tikslinė grupė buvo ne tik vaikai, tačiau ir suaugusieji. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nesutinka su pareiškėjos vertinimu, jog Programa nebuvo skirta vaikams.

Pareiškėja skunde taip nurodė, kad Programos prekių sąrašas buvo formuojamas, atsižvelgiant į pareiškėjos prekybos tinklo vidutinio pirkėjo poreikius, į Programą buvo įtrauktos vyrams, moterims, namams ir šeimai skirtos prekės – vyriška ir moteriška kosmetika, buitinės chemijos ir higienos prekės, sultys ir gaivieji gėrimai bei nedidelė dalis maisto produktų. Teismas akcentuoja, kad agresyvi komercinė veikla šiuo aspektu gali būti padaroma ne tik raginant vaikus įsigyti prekes, kurios gali būti aktualios vaikams, tačiau ir raginant vaikus daryti įtaką tėvams ar kitiems suaugusiems įsigyti jiems skirtas prekes, tam kad vaikai gautų jiems aktualų produktą – Programos kortas. Teismas pažymi, kad Programos prekės, nors ir nėra išskirtinai skirtos vaikams, tačiau Programos reklamos pobūdis akivaizdžiai nukreiptas į vaikus, raginama atlikti eksperimentus, registruoti mokyklos klases dalyvauti konkursuose. Taip pat pažymėtina, kad nei Direktyva, nei Įstatymo nuostatos šiuo aspektu nedetalizuoja, kokias prekes turi būti raginama pirkti, kad komercinė veikla būti pripažįstama agresyvia komercine veikla. Iš Direktyvos ir Įstatymo turinio matyti, kad agresyvi komercinė veikla identifikuojama pagal vaikų įtraukimą į reklamą, t. y. raginimai pirkti ar daryti įtaką pirkti, o ne pagal parduodamų prekių ar paslaugų požymius. Būtent šiuos agresyvios komercinės veiklos požymius Tarnyba Nutarime nustatė. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo plečiamai aiškinti minėtas teisės aktų nuostatas ir vertinti tai, kokias konkrečias prekes pareiškėja siūlė įsigyti Programoje. Šiuo aspektu aktualus kriterijus yra tai, ar vaikai buvo tiesiogiai raginami pirkti ar įtikinti suaugusius asmenis pirkti Programos prekes.

Pareiškėja skunde teigia, kad Nutarimas ir pranešimas dėl galimo Įstatymo pažeidimo yra iš esmės nemotyvuotas ir nepagrįstas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Teismas pažymi, kad Nutarime nurodyta, jog pareiškėjos veiksmai reklamuojant Programą pripažinti agresyvia komercine veikla. Nutarime analizuotas Programos reklamos turinys ir jo atitiktis Įstatymo 8 str. 3 d. 5 p nuostatoms. Nutarime pateiktas faktinių aplinkybių tyrimas, atliktas teisinis nustatytų faktų vertinimas (kvalifikavimas). Nutarime konstatuota, kad Programos reklamoje vaikai buvo tiesiogiai raginami pirkti ar daryti įtaką suaugusiems pirkti Programos prekes. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Tarnyba Nutarime ir pranešime dėl galimo Įstatymo pažeidimo neaiškiai suformulavo pareiškėjai inkriminuoto kaltinimo turinį, neatskleidė ir nemotyvavo, kurie konkretūs pareiškėjos veiksmai sudaro Įstatymo 8 str. 3 d. 5 p. pažeidimą. Teismas pažymi, kad pareiškėja skunde neteikė argumentų dėl paskirtos sankcijos dydžio, todėl šiuo aspektu teismas papildomai nepasisako.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnybos Nutarimas yra motyvuotas, pagrįstas faktinėmis ginčo aplinkybėmis, kurias patvirtina administracinėje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, priimtas nepažeidžiant teisės aktų, t. y. Nutarimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Maxima LT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė