- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-27
- Bylos Nr.
- 2-48-272/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Ieškovas
- M. A., A. A., A. B.
- Atsakovas
- S. T., UAB „Geodeziniai matavimai“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. A., A. A., A. B. ieškinį ir patikslintus ieškinius atsakovams S. T., UAB „Geodeziniai matavimai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo plano pripažinimo negaliojančiu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymo panaikinimo ir žemės sklypų ribų nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai M. A., A. A. ir A. B., du kartus patikslinę savo reikalavimus, prašo nagrinėti bylą pagal paskutiniame 2010-11-08 (b.l. 110-112) patikslintame ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir prašo: pripažinti negaliojančiu UAB „Geodeziniai matavimai“ 2006-06-20 sudarytą ir 2007-05-18 (ieškinyje nurodyta – 2007-01-18, tačiau teismo posėdyje ieškovai patikslino šio plano suderinimo datą – 2007-05-18) Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus suderintą tikslių geodezinių matavimų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir panaikinti jo pagrindu priimtą Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-15 įsakymą Nr. 2.3-6176-79; nustatyti, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendra riba eina nuo taško 30 (koordinatės LKS-1994 sistemoje (duomenys neskelbtini)) per tašką 3a (koordinatės LKS-1994 sistemoje (duomenys neskelbtini)) iki taško 33 (koordinatės LKS-1994 sistemoje (duomenys neskelbtini)), pažymėtų UAB „Kiprėgelis“ 2010-11-02 sudarytame plane; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad jie 2009-03-09 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu lygiomis dalimis paveldėjo 6,4500 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas nuosavybės teise buvo atkurtas mirusiajai ieškovų motinai S. B. pagal 2004-09-30 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.7-79-13216. Vėliau šį sklypą paveldėjo ieškovų sesuo, t.y. mirusiosios dukra, D. B., o po jos mirties (2005-10-30) paveldėjo ieškovai. Atkuriant nuosavybės teises į šį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2004 metais buvo atlikti preliminarūs matavimai, S. B. buvo supažindinta su sklypo ribomis, tas ribas žinojo ir ieškovai, kurie, paveldėję žemės sklypą, nusprendė atlikti jo kadastrinius matavimus, todėl 2009-04-02 kreipėsi į UAB „Kiprėgelis“ dėl 6,4500 ha žemės sklypo tiksliųjų geodezinių matavimų plano parengimo. Tačiau UAB „Kiprėgelis“ negalėjo iki galo parengti plano, kadangi ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis yra užimta kito asmens nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. žemės sklypų ribos viena su kita persidengia. Esant tokiai situacijai, ieškovai kreipėsi pagalbos į advokatą, kuris 2009-11-06 prašymu pareikalavo Vilniaus apkrities viršininko, kad šis pateiktų informaciją apie tai, kada, kokiu pagrindu ir kam buvo suformuotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyrius (dabar – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius) 2009-12-02 raštu Nr. SO-660-(1.19) informavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-07-05 sprendimu Nr. 2.7-79-1304 pretendentui B. M. atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūrą dalį, t.y. 3,9500 ha ploto žemės sklypą Nr. 745; taip pat nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2007-06-15 įsakymu „Dėl pil. S. T. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ patikslino S. T. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. 745 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą – iki kadastrinių matavimų buvęs žemės sklypo plotas 39500 kv. m buvo padidintas iki 39766 kv. m. Sužinoję tokią informaciją ieškovai nusprendė kreiptis į teismą, kadangi mano, jog nustatyta žemės sklypo riba neatitinka tai ribai, kuri buvo nustatyta atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą. Nurodė, kad atsakovui S. T. priklausančio žemės sklypo planas buvo sudarytas pažeidžiant tuo metu galiojusio 2002-12-30 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatas. Pagal šių Taisyklių 25 punktą, žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Ieškovų manymu, akivaizdu, kad buvo grubiai pažeistos jų teisės, nes dalis jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, jiems nežinant ir negavus jų sutikimo, buvo pažymėta kaip atsakovo S. T. žemė. Jei būtų laikytasi minėtos Taisyklių nuostatos, ieškovai nebūtų sutikę su tokiomis atsakovo žemės sklypo ribomis ir būtų atsisakę pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo akte. Tokiu atveju, pagal minėtų Taisyklių 29.9. punktą, ginčas dėl sklypų ribų privalėjo būti sprendžiamas teismine tvarka. Kaip matyti iš 2005-06-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 4 punkto, gretimi sklypų savininkai pasirašė jame, S. B. irgi tariamai pasirašė tame akte, bet iš tiesų tai nėra S. B. parašas, nes S. B. 2005-01-10 mirė, tai ji, be abejo, negalėjo nei dalyvauti ženklinant atsakovo žemės sklypo ribas, nei pasirašyti dokumente, sudarytame 2005-06-20. Kadangi ji nedalyvavo ženklinant žemės sklypo ribas ir nepasirašė žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akte, t.y. niekas iš gretimo sklypo savininkų nepasirašė, buvo pažeisti Taisyklių 25 punkto reikalavimai, todėl žemės sklypo planas yra naikintinas, kaip neatitinkantis norminių teisės aktų reikalavimų. 2005-06-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra oficialus dokumentas, kuriame nurodyta S. B. dokumento surašymo metu jau buvo mirusi, tuo tarpu prie jos vardo ir pavardės yra parašas. Nurodė, jog atsakovai teigia, kad minėtame akte pasirašė mirusiosios teisių perėmėja D. B., tačiau, ieškovų nuomone, būtent atsakovams ir tenka pareiga įrodyti šią aplinkybę, kadangi tik atsakovų ir liudytojų parodymais, kad vietoj S. B. pasirašė D. B., vadovautis negalima, nes jeigu paženklinant ribas dalyvavo D. B., tai ir dokumente turėjo būti nurodyti jos vardas, pavardė ir parašas, o šiuo atveju taip nėra. Sudarant oficialų dokumentą, šis formalumas nebuvo išlaikytas, todėl planas buvo sudarytas pažeidžiant Taisykles. Ieškovų nuomone, jų prašoma nustatyti žemės sklypų riba atitinka Onuškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2000-09-22 įsakymu, ir ieškovų žemės sklypo 2004-06-07 abrisą, kuriame nurodyti visi atstumai ir pagal kurį UAB „Kiprėgelis“ parengė žemės sklypo planą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo patenkinti ieškovų reikalavimus pagal 2010-11-08 patikslintą ieškinį ir priteisti iš atsakovų ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė M. A., be to, nurodė, kad nežino, kas pasirašė 2005-06-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, nežino, ar jos sesuo D. B. galėjo pasirašyti tame akte. Nurodė, kad D. B. nuo gimimo buvo labai ligota. Prieš mirtį ji laukė širdies persodinimo operacijos, laukė donoro, kvėpavo tik kvėpavimo aparato pagalba, apie metus prieš mirtį ji negalėjo net iš kambario išeiti, buvo prižiūrima kaimynės, po 3 mėnesius gulėdavo ligoninėje. Ji gyveno (duomenys neskelbtini), nuo jos namų iki ginčytinos žemės sklypų ribos – tolimas atstumas, iki tos vietos yra sunku nueiti. Nurodė, kad ji – M. A. - matė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, yra anksčiau mačiusi kaip pasirašinėjo jos sesuo D. B., ji buvo raštinga, baigusi technikumą, įgijusi bibliotekininkės specialybę. M. A. negali teigti, kad tai yra jos sesers D. B. parašas ant dokumento.
Ieškovė A. A. taip pat nurodė, kad nežino, kas už ieškovų motiną S. B. pasirašė 2005-06-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, A. A. nuomone, tai nėra jos sesers D. B. parašas. Jos sesuo, likus metams iki mirties, jau labai stipriai sirgo, negalėjo išeiti iš namų, pastoviai būdavo vežama į ligoninę, kai parsiveždavo ją iš ligoninės, ji galėdavo labai trumpam laikui išeiti į lauką, kadangi ji turėjo būti pastoviai prijungta prie kvėpavimo aparato.
Ieškovas A. B. taip pat nurodė, kad sesers D. B. parašą žino, jo nuomone, 2005-06-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte yra ne jos parašas. Kai jis atvažiuodavo pas seserį D. B., ji jam visada pasakydavo, jei kažkas prašydavo jos kažkur pasirašyti, tačiau apie šį atvejį ji jam nieko net neužsiminė. Sesuo D. B. nesakė jam, kad buvo matuojama žemė, apie tai jis nieko nežinojo. Jis tik iš UAB „Kiprėgelis“ darbuotojų sužinojo, kad ieškovų ir atsakovo S. T. žemės sklypų ribos nesutampa. Ieškovai nežinojo, kad buvo padaryti atsakovo sklypo kadastriniai matavimai, nežinojo, kad žemės sklypo riba pasislinkusi ne jų naudai. Nurodė, kad ginčo žemės sklypu šiuo metu niekas nesinaudoja, ta žemė jau apie 10 metų nedirbama.
Atsakovas S. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2005 metais jis pirko žemės sklypą iš V. M., tuomet dar nebuvo atlikti nupirkto žemės sklypo geodeziniai matavimai, todėl, praėjus kuriam laikui, jis kreipėsi į UAB „Geodeziniai matavimai“, kad būtų patikslintos sklypo ribos, nes tikslių sklypo ribų nežinojo. Nurodė, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašė ieškovų sesuo D. B.. Ieškovų argumentai, jog žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašė ne D. B., yra neteisingi, kadangi ji pasirašė atsakovo akivaizdoje, tai buvo 2005-06-20, laukuose, kur buvo matuojama žemė. Nustatant ribas, dalyvavo atsakovas, jo uošvis V. R., kuris pažinojo D. B. ir S. T. prašymu atvežė ją savo automobiliu į laukus, D. B. ir UAB „Geodeziniai matavimai“ atstovas. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės buvo atspausdintas išrašas, iš kurio buvo matyti, kad registruoto turto savininkė yra S. B., tačiau vietoje atliekant matavimus nebuvo galimybės atspausdinti naujo akto, kuriame būtų atspausdinti D. B. vardas ir pavardė, todėl D. B. ir pasirašė ties motinos S. B. vardu ir pavarde. S. T. uošvis V. R. atvežė D. B. į sklypo vietą, kuri yra netoli ežero, jai buvo parodytos sklypo ribos. D. B. laukuose, nustatant sklypų ribas, užtruko apie 20-30 minučių, po to V. R. ją nuvežė atgal į namus. D. B. suprato, kokį dokumentą pasirašo, ji nesakė, kad nepasirašys dokumento, spaudimas jai nebuvo daromas, buvo tiesiog parodytos sklypo ribos, ir ji pasirašė, jokių pretenzijų nereiškė. Nurodė, kad iš paveldėjimo teisės liudijimo aiškiai matyti, kad D. B. nebuvo sutvarkiusi dokumentų ir juridine prasme nebuvo priėmusi palikimo po jos motinos S. B. mirties, palikimas buvo priimtas tik faktiniu valdymu, todėl ji pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Atsakovo S. T. nuomone, ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi sklypo riba buvo suderinta su kaimyninio sklypo tuometine savininke D. B.. Atsakovas taip pat nurodė, kad iš byloje esančių 2003-11-14 B. M. žemės matavimo abriso bei 2004-06-07 S. B. žemės sklypo matavimo abriso matyti, kad S. B. žemės sklypo rytinė linija, kurios ilgis yra 174 m, ribojasi su tuometinio savininko B. M., o dabar - S. T., žemės sklypu. Ši linija yra lygiagreti sklypo vakarinei linijai arba net ne lygiagreti, o pasislinkusi į vakarus, todėl ieškovai nepagrįstai teigia, kad ši sklypų linija, skirianti abu sklypus, turi būti pasukta taip, kaip yra nubrėžta žemės sklypo plane, kuris pateiktas su patikslintu ieškiniu, kur nepagrįstai nurodyta, kad riba turi eiti per tašką 30, tašką 3a ir tašką 33. Atsakovo manymu, ieškovai tokiu būdu siekia padidinti ieškovų sklypo dalies, besiribojančios su ežeru, plotą. Atsakovo žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų atlikimo padidėjo 266 kv. m, t.y. leistinumo ribose pagal 2002-12-30 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 punktą. Nurodė, kad pabaigus rengti atsakovo S. T. žemės sklypo geodezinius matavimus, visi planai buvo be pastabų suderinti 2007-05-18. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas UAB „Geodeziniai matavimai“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad UAB „Geodeziniai matavimai“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, 2005 metais atsakovo S. T. užsakymu atliko jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus bei vietoje paženklino ir patikslino žemės sklypo ribas. Atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo metu dalyvavo atsakovas, jo įgaliotas asmuo V. R. bei besiribojančio kaimyninio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė D. B.. V. T. 25 punktu, kaimyninio sklypo savininkė D. B. buvo supažindinta su atliekamais matavimais, ji sutiko su paženklintomis sklypų ribomis ir pasirašė žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte Nr. 19 vietoj mirusios motinos S. B.. D. B. akto pasirašymo faktą patvirtina atsakovas bei pasirašymo metu buvę liudytojai. Nurodė, kad D. B. parašo niekas neklastojo, patys ieškovai pripažįsta, kad pasirašyti jų motina negalėjo, nes tuo metu ji jau buvo mirusi, o jos turto paveldėtoja buvo ieškovų sesuo D. B., tačiau jos parašo klastojimo klausimo nekelia. Kadangi kadastrinių matavimų darbai buvo pradėti 2005 metais, t.y. dar gyvai būnant sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei S. B., remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, jos duomenys buvo įrašyti į 2005-06-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 19, tačiau pasirašė jame paveldėtoja D. B.. Paaiškino, kad toje vietoje nerastus riboženklius atstatinėjo pagal projektą ir derindami su kaimynais, vadovavosi abrisu ir Onuškio kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko įsakymu. Atsakovo nuomone, yra nepagrįstas ieškovų teiginys, kad atsakovo S. T. žemės sklypo plotas neleistinai padidėjo 2,66 aro, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede nurodyta formule, galimas leistinas žemės sklypo ploto padidėjimas iki 1391 kv. m. Tokiu būdu atsakovas, leistinumo ribose padidindamas sklypo plotą, jokių norminių teisės aktų nepažeidė. Pažymėjo, kad ieškovai prašo sumažinti atsakovo sklypo plotą net 13,53 aro. Taip pat nurodė, jog nepagrįsti ir ieškovų teiginiai, kad UAB „Kiprėgelis“ parengtame plane nurodytos ieškovų žemės sklypo ribos atitinka Onuškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kadangi akivaizdžiai matyti, kad iškraipoma abiejų sklypų konfigūracija: visuose teritorijų planavimo dokumentuose - tiek abrisuose, tiek žemėtvarkos projekto planuose - rytinė atsakovo S. T. sklypo riba yra lygiagreti vakarinei, o ieškovai siūlo rytinę palikti nepakeistą, o vakarinę, besiribojančia su ieškovų sklypu, paslinkti 26,42 m į atsakovo sklypo pusę, tokiu būdu pakeičiant sklypo konfigūraciją, o tuo pačiu ir anksčiau sudarytus bei galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, nors jų teisėtumo ir galiojimo klausimo nekelia. Todėl ieškovų pateiktas pasiūlymas yra ydingas ir ieškovų reikalavimai negali būti patenkinti. Tuo tarpu UAB „Geodeziniai matavimai“ atliktų atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų patikrą atlikęs Trakų rajono žemėtvarkos skyrius jokių neatitikimų nerado, duomenis laikė teisingais, 2006-06-20 sudarytą atsakovo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą, 2007-05-18 suderino be pastabų, todėl naikinti šį planą, kaip ir jo pagrindu priimtą Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-15 įsakymą Nr. 2.3-6176-79, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo ieškinio netenkinti ir priteisti iš ieškovų atsakovo UAB „Geodeziniai matavimai“ turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-09-30 sprendimu Nr. 2.7-79-13216 buvo atkurtos nuosavybės teisės S. B. į (duomenys neskelbtini) savininkės R. K. (A.) valdytą 10,33 ha žemės plotą, žemę grąžinant natūra. Pretendentei žemė grąžinta keturiuose sklypuose: Nr. 722-1 – 0,40 ha; Nr. 722-2 – 6,45 ha; Nr. 722-3 – 0,75 ha; 722-4 – 2,73 ha. 2005-01-10 mirus S. B., jos turtą paveldėjo dukra D. B., o 2005-10-30 jai mirus – ieškovai M. A., A. A. ir A. B.. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-07-05 sprendimu Nr. 2.7-79-13042 nuosavybės teisės atkurtos B. M. į (duomenys neskelbtini) savininkės R. S. valdytą 11,63 ha žemės plotą, nuosavybės teises pretendentui atkuriant natūra į 3,95 ha plotą (6,80 ha pretendentui atkurta Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-07-21 sprendimu Nr. 79-6421, o dėl 0,88 ha - sprendime pažymėta, kad bus grąžinta vėliau). Šiuo metu 3,95 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. 7950/0006:271, savininkas yra S. T., kuris šį žemės sklypą įsigijo pagal 2005-05-25 pirkimo-pardavimo sutartį. 2005 metais UAB „Geodeziniai matavimai“ atliko šio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-15 įsakymu Nr. 2.3-6176-79 buvo patikslinti šio žemės sklypo duomenys: žemės plotas iki kadastrinių matavimų buvo 39500 kv. m, po atliktų kadastrinių matavimų – 39766 kv. m. Trakų rajono žemėtvarkos skyrius, patikrinęs kadastrinių matavimų bylas, kadastrinius matavimus laikė teisingais ir juos suderino. UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtas žemės sklypo planas atitiko abrisą bei planą, kuris buvo parengtas nuosavybės teisėms atkurti. Pažymėjo, kad kadastriniai matavimai patikslinti leistinumo ribose pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede nurodytą formulę. Nurodė, kad UAB „Kiprėgelis“ parengtas planas-pasiūlymas nėra teisingas, nes jame pažymėtos žemės sklypo ribos neatitinka abrise ir žemės sklypo plane, parengtame nuosavybės teisėms atkurti, nustatytų ribų, pakeista abiejų žemės sklypų konfigūracija – rytinė bendra su S. T. žemės sklypu riba 26,42 m yra pasislinkusi į atsakovo žemės sklypą. Pažymėjo, kad dar būdama gyva S. B. sutiko su žemės sklypo ribomis, pasirašydama 2004-06-07 abrise ir tos pačios dienos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančios S. B. nuosavybės teisių atkūrimo bylos (b.l. 55) matyti, kad 2004-06-07 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus inžinierius S. Z. paženklino 0,40 ha žemės sklypo Nr. 722-1, 6,45 ha žemės sklypo Nr. 722-2, 0,75 ha žemės sklypo Nr. 722-3 ir 2,73 ha žemės sklypo Nr. 722-4, esančių (duomenys neskelbtini), ribas, nubraižė minėtų žemės sklypų matavimo abrisus Nr. (duomenys neskelbtini); S. B. buvo suformuoti 0,40 ha žemės sklypas Nr. 722-1, 6,45 ha žemės sklypas Nr. 722-2, 0,75 ha žemės sklypas Nr. 722-3 ir 2,73 ha žemės sklypas Nr. 722-4, esantys (duomenys neskelbtini), 2004-06-07 surašyti žemės ribų paženklinimo-parodymo aktai bei 2004-06-14 parengti minėtų žemės sklypų planai (M 1:10000); Vilniaus apskrities viršininko administracijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) 2004-09-30 sprendimu Nr. 2.7-79-13216 S. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės R. K. (A.) nuosavybės teisėmis valdytą 10,33 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), grąžinant ją natūra.
S. B. mirė 2005-01-10, kas patvirtinama mirties liudijimo AA Nr. 249357 kopija (b.l. 6).
Iš byloje esančios mirties liudijimo AA Nr. 324355 kopijos matyti, kad D. B. mirė 2005-10-30 (b.l. 7).
Iš byloje esančios 2006-03-09 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (notarinio registro Nr. JK-1203) kopijos matyti, kad ieškovai A. B., M. A. ir A. A. lygiomis dalimis paveldėjo D. B., po savo motinos S. B. mirties priėmusios jos palikimą, tačiau nespėjusios įteisinti, turtą, įskaitant ir 6,4500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0420-3360, esantį (duomenys neskelbtini). (b.l. 8), kas patvirtinama ir byloje esančia VĮ „Registrų centras“ 2006-03-22 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre kopija (b.l. 9-10).
Ieškovai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog 2004 m. buvo atlikti preliminarūs 6,4500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., matavimai, jie nusprendė atlikti šio žemės sklypo, kadastrinius matavimus, todėl 2009-04-02 kreipėsi į UAB „Kiprėgelis“ dėl šio sklypo tiksliųjų geodezinių matavimų plano parengimo. UAB „Kiprėgelis“ negalėjo parengti plano, nes ieškovams nuosavybės teise priklausančio minėto žemės sklypo dalis yra užimta kito asmens nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. žemės sklypų ribos viena su kita persidengia. Esant tokiai situacijai, ieškovai kreipėsi pagalbos į advokatą, kuris 2009-11-05 prašymu (b.l. 12) pareikalavo, kad Vilniaus apskrities viršininkas pateiktų informaciją apie tai, kada, kokiu pagrindu ir kam buvo suformuotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-12-02 Nr. SO-660-(1.19) rašto kopijos matyti, kad Trakų rajono žemėtvarkos skyrius, atsakydamas į ieškovų atstovo advokato 2009-11-05 prašymą, informavo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-26 įsakymo Nr. 376 10-16 punktais, VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus inžinierius S. Z. suformavo žemės sklypą Nr. 745 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2003-11-14 paženklino vietovėje; Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-07-05 sprendimu Nr. 2.7-79-13042 pretendentui B. M. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra dalį, t.y. 3,9500 ha ploto žemės sklypą Nr. 745, buvusios savininkės R. S. (duomenys neskelbtini), valdytos žemės; žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre; Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-15 įsakymu Nr. 2.3-6176-79 patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys po atliktų sklypo kadastrinių (geodezinių) matavimų (b.l. 13).
Iš byloje esančios B. M. nuosavybės teisės atkūrimo bylos (b.l. 55) matyti, kad 2003-11-14 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus inžinierius S. Z. paženklino 3,95 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., ribas, nubraižė šio žemės sklypo matavimo abrisą Nr. 745/0006; B. M. buvo suformuotas 3,95 ha žemės sklypas Nr. 745, esantis (duomenys neskelbtini)., 2003-11-14 surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas bei 2003-12-08 parengtas šio žemės sklypo planas (M 1:10000); Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-07-05 sprendimu Nr. 2.7-79-13042 B. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį buvusios savininkės R. S. nuosavybės teisėmis valdytos 11,63 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini)., grąžinant natūra 3,95 ha žemės sklypą (b.l. 14); iš VĮ „Registrų centras“ 2005-05-31 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre kopijos matyti, kad nuosavybės teisė į 3,9500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. Bakaloriškių k., Onuškio sen., Trakų r. sav, kadastrinis Nr. Bakaloriškių k., Onuškio sen., Trakų r. sav Onuškio k. v., esantį (duomenys neskelbtini)., 2005-05-25 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PJ-2985 perėjo atsakovui S. T.; UAB „Geodeziniai matavimai“ inžinierius-geodezininkas R. P. 2005-06-20 paženklino žemės sklypo Nr. 745, esančio (duomenys neskelbtini)., ribas, pažymėjo riboženklių įtvirtinimo vietas, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 19 (b.l. 19), parengė šio žemės sklypo planą (M 1:2000) (b.l. 15); S. T. 2006-12-01 pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. Bakaloriškių k., Onuškio sen., Trakų r. sav, esančio (duomenys neskelbtini)., kadastrinių matavimų suderinimo ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymo dėl kadastro duomenų patikslinimo parengimo; parengtas žemės sklypo planas 2007-05-18 buvo suderintas su Trakų žemėtvarkos skyriaus vedėju A. P., savo parašu patvirtinusiu, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus; Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-15 įsakymu Nr. 2.3-6176-79 (b.l. 17) buvo patikslintas S. T. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. 745, kadastrinis Nr. Bakaloriškių k., Onuškio sen., Trakų r. sav, esančio (duomenys neskelbtini)., plotas – 39766 kv. m (3,9766 ha) (iki kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas buvo 39500 kv. m).
Ieškovai nurodė, kad su atsakovu S. T. nesutaria dėl gretimų žemės sklypų ribų, todėl, esant ginčui dėl žemės sklypų ribų nustatymo, prašo šią ribą nustatyti pagal UAB „Kiprėgelis“ 2010-11-02 parengtą žemės sklypo planą (pasiūlymas teismui Nr. 2) (b.l. 113).
CK 4.45 str. nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas.
Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2005 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 3D-168 redakcija) (toliau – Taisyklės) reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką. Taisyklių 25 punkte numatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams.
Iš byloje esančio 2005-06-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 19 (b.l. 19, 55) 4 punkto matyti, kad, nustatant S. T. žemės sklypo Nr. 745, esančio (duomenys neskelbtini)., ribas, buvo kviesti dalyvauti gretimų žemės sklypų savininkai ar naudotojai: G. R. (gretimybė 16-17), M. R. (gretimybė 19-20), M. Š. (gretimybė 19-20), S. B. (gretimybė 20-1).
Ieškovai nurodė, kad, kaip matyti iš 2005-06-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 4 punkto, gretimi sklypų savininkai pasirašė jame, S. B. irgi tariamai pasirašė tame akte, bet iš tiesų tai nėra S. B. parašas, nes S. B. 2005-01-10 mirė, tai ji, be abejo, negalėjo nei dalyvauti ženklinant atsakovo žemės sklypo ribas, nei pasirašyti dokumente, sudarytame 2005-06-20. Kadangi ji nedalyvavo ženklinant žemės sklypo ribas ir nepasirašė žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akte, t.y. niekas iš gretimo sklypo savininkų nepasirašė, buvo pažeisti Taisyklių 25 punkto reikalavimai, todėl žemės sklypo planas yra naikintinas, kaip neatitinkantis norminių teisės aktų reikalavimų. 2005-06-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra oficialus dokumentas, kuriame nurodyta S. B. dokumento surašymo metu jau buvo mirusi, tuo tarpu prie jos vardo ir pavardės yra parašas. Nurodė, jog atsakovai teigia, kad minėtame akte pasirašė mirusiosios teisių perėmėja D. B., tačiau, ieškovų nuomone, būtent atsakovams ir tenka pareiga įrodyti šią aplinkybę, kadangi tik atsakovų ir liudytojų parodymais, kad vietoj S. B. pasirašė D. B., vadovautis negalima, nes jeigu paženklinant ribas dalyvavo D. B., tai ir dokumente turėjo būti nurodyti jos vardas, pavardė ir parašas, o šiuo atveju taip nėra. Sudarant oficialų dokumentą, šis formalumas nebuvo išlaikytas, todėl planas buvo sudarytas pažeidžiant Taisykles. Nurodė, kad D. B. negalėjo dalyvauti sudarant 2005-06-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą dėl savo sveikatos būklės, nes dokumento sudarymo metu labai sirgo, jai buvo prijungtas kvėpavimo aparatas, su kuriuo ji praktiškai negalėjo judėti, taigi, neįtikėtina, kad ji galėjo dalyvauti matavimuose.
Atsakovas S. T., atsikirsdamas į ieškovų reikalavimus, nurodė, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašė ieškovų sesuo D. B.. Nuvykus į vietą ir atliekant žemės sklypo matavimus, dalyvavo liudytojas V. R., kuris nėra įrašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, bet jis dalyvavo sudarant aktą. Ieškovų argumentai, jog žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašė ne D. B., yra neteisingi, kadangi ji pasirašė atsakovo akivaizdoje, tai buvo 2005-06-20, laukuose, kur buvo matuojama žemė. Nustatant ribas, dalyvavo atsakovas, jo uošvis V. R., kuris pažinojo D. B. ir S. T. prašymu atvežė ją savo automobiliu į laukus, D. B. ir UAB „Geodeziniai matavimai“ atstovas. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės buvo atspausdintas išrašas, iš kurio buvo matyti, kad registruoto turto savininkė yra S. B., tačiau vietoje atliekant matavimus nebuvo galimybės atspausdinti naujo akto, kuriame būtų atspausdinti D. B. vardas ir pavardė, todėl D. B. ir pasirašė ties motinos S. B. vardu ir pavarde. S. T. uošvis V. R. atvežė D. B. į sklypo vietą, kuri yra netoli ežero, jai buvo parodytos sklypo ribos. D. B. laukuose, nustatant sklypų ribas, užtruko apie 20-30 minučių, po to V. R. ją nuvežė atgal į namus. D. B. suprato, kokį dokumentą pasirašo, ji nesakė, kad nepasirašys dokumento, spaudimas jai nebuvo daromas, buvo tiesiog parodytos sklypo ribos, ir ji pasirašė, jokių pretenzijų nereiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. R. parodė, kad ženklinant atsakovo S. T. žemės sklypo ribas, dalyvavo jis, jo žentas S. T., tas žmogus, kuris matavo, ir D. B., kurią žento S. T. prašymu jis savo automobiliu atvežė į laukus, t.y. į sklypo ribų žymėjimo vietą. Sklypo ribas jai parodė žmogus, kuris matavo žemę. S. T. ir tas žmogus, kuris matavo žemę, paklausė D. B., ar ji sutinka su tokais matavimais, ji atsakė, kad sutinka ir pasirašė dokumente. Bevežant D. B. į sklypo ribų matavimo vietą, ji pasakojo liudytojui, kad jai reikia keisti kažkokį širdies aparatą ir kad jos motina mirusi. Ji pasirašė dokumente, paklausė, ar dar yra reikalinga, jai atsakė, kad ji galinti būti laisva, ir tuomet V. R. nuvežė ją namo. Liudytojas taip pat parodė, kad pažinojo ne tik D. B., bet ir jos motiną, jų tikrai nebūtų supainiojęs. Parodė, kad matuojant atsakovo žemės sklypo ribas jis matė vietoje porą medinių riboženklių, gal jų buvo ir daugiau, bet ten buvo žolė, todėl juos sunku buvo pamatyti.
Liudytojas R. P. parodė, kad dirba UAB „Geodeziniai matavimai“ direktoriaus pavaduotoju, jis atliko atsakovo S. T. žemės sklypo matavimus. Atliekant matavimus vietoje, be atsakovo, dar buvo vyresnio amžiaus vyras, liudytojo žiniomis, atsakovo S. T. uošvis, ir moteris, kuri paaiškino, kur ėjo sklypų ribos. G. R., M. R. ir M. Š. tuo metu nedalyvavo, su jais žemės sklypo ribas derino vėliau. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo paruoštas ofise, vietoje atliekant žemės sklypo matavimus paaiškėjo, kad pasikeitė sklypo savininkė ir vietoje S. B. dalyvavo jos paveldėtoja D. B., kuri paaiškino, kad jos motina S. B. yra mirusi, todėl dokumente vietoje S. B. pasirašė D. B.. Tą moteriškę atvežė atsakovo S. T. uošvis. Moteris buvo kaimyninio sklypo savininkė, todėl nurodė abiejų sklypų ribas. Matuojant moteris sklypo ribų neapėjo, ji teigė, kad jai sunku eiti ir sutiko su ribomis. Ji apytiksliai nurodė ribas, vietoje buvo mediniai riboženkliai, pagal juos jis ir matavo, dalis riboženklių buvo atstatoma, betoninių riboženklių jis nematė. Parodė, kad jis nematė būtinybės patikrinti moters asmens dokumentą, kadangi vieno kaimo gyventojai vieni kitus gerai pažįsta. Moteriškė vietoje pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, pasirašant aktą, tarp abiejų sklypų savininkų nesutarimų nebuvo. Liudytojas taip pat parodė, kad atsakovo žemės sklypo ribas matavo tachiometru, atlikdamas kadastrinius matavimus vadovavosi teritorijų planavimo dokumentais, t.y. projekto ištrauka, abrisu. Mano, kad jo atlikti geodeziniai matavimai yra teisingi, nes yra išlaikyta sklypo konfigūracija, o ieškovų – ne, kadangi iš teritorijų planavimo dokumentų matyti, kad pietinė ir šiaurinė sklypo riba turi būti lygiagrečios, o plane-pasiūlyme taip nėra.
Byloje yra nustatyta, kad S. B. mirė 2005-01-10, o jos palikimą priėmė D. B., kuri 2005-10-30 mirė, nespėjusi įteisinti palikimo. Atsakovo S. T. žemės sklypo Nr. 745, esančio (duomenys neskelbtini)., ribos vietovėje buvo ženklinamos 2005-06-20, t.y. po S. B. mirties. Iš atsakovo S. T. paaiškinimų, liudytojų V. R. ir R. P. teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad D. B. dalyvavo žymint vietovėje atsakovo S. T. žemės sklypo Nr. 745, esančio (duomenys neskelbtini)., ribas, paaiškino, kur ėjo sklypų ribos, sutiko su inžinieriaus-geodezininko R. P. atliktais žemės sklypo kadastriniais matavimais ir pasirašė 2005-06-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 19. Ieškovų paaiškinimai, kad pažymint minėto atsakovo žemės sklypo ribas D. B. dalyvauti negalėjo dėl savo sveikatos būklės ir minėtame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nepasirašė ir kad šių aplinkybių pagrindu pripažintinas negaliojančiu UAB „Geodeziniai matavimai“ 2006-06-20 sudarytas ir 2007-05-18 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus suderintas tikslių geodezinių matavimų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) planas bei naikintinas jo pagrindu priimtas Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-15 įsakymas Nr. 2.3-6176-79, vertintini kritiškai ir atmestini, kadangi šios ieškovų nurodytos aplinkybės paneigiamos atsakovo S. T. paaiškinimais, liudytojų V. R. ir R. P. parodymais, kurie, teismo įsitikinimu, yra nuoseklūs, logiški, papildantys vieni kitus. Ta aplinkybė, jog 2005-06-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 19 4 punkte kaip gretimo žemės sklypo savininkė (gretimybė 20-1), kviesta dalyvauti nustatant atsakovo žemės sklypo ribas, nurodyta S. B., mirusi 2005-01-10, kai byloje yra nustatyta, kad, pažymint žemės sklypo ribas, dalyvavo gretimo žemės sklypo mirusiosios savininkės teisių perėmėja D. B., kuri ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, laikytina formaliu 2005-06-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 19 trūkumu, savaime nelemiančiu atliktų kadastrinių matavimų, kadastrinių matavimų dokumentų - žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, žemės sklypo plano - ydingumo ir neteisėtumo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad netgi gretimo žemės sklypo savininko ar naudotojo nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Esmė ta, kad, nustatant žemės sklypo ribas, būtų patvirtintos tokios žemės sklypo ribos, kurios buvo pažymėtos preliminariuose matavimuose, sklypų privatizavimo dokumentuose ir kt. pirminiuose sklypų ribas apibrėžiančiuose dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teismas, įvertinęs byloje esančią atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų medžiagą, daro išvadą, kad kadastriniai matavimai buvo atliekami tomis pačiomis ribomis kaip buvo atlikti preliminarūs matavimai, žemės sklypo Nr. 745 plane (b.l. 15, 55) pažymėtos žemės sklypo ribos atitinka ribas, pažymėtas 2003-11-14 B. M. žemės matavimo abrise Nr. 745-0006, VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus S. Z. 2003-12-08 parengtame preliminariame plane (b.l. 55), atitinka ir Onuškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3239-79, plane pažymėtas žemės sklypo Nr. 745 ribas (b.l. 20, 52). 2007-05-18 atsakovo žemės sklypo planas buvo suderintas su Trakų žemėtvarkos skyriaus vedėju A. P., savo parašu patvirtinusiu, kad žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas yra parengtas pagal teisės aktų reikalavimus (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) (toliau – Nuostatai) 65-67 punktai). Atsakovo žemės sklypo Nr. 745 plotas padidėjo nuo 3,9500 ha (39500 kv. m) iki 3,9766 ha (39766 kv. m), t.y. 0,0266 ha (266 kv. m) tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir atsakovai S. T., UAB „Geodeziniai matavimai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vadovaujantis tiek Nuostatų 21 punktu ir 1 priedu, tiek Taisyklių 23 punktu, atsakovo žemės sklypo Nr. 745 plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, skiriasi nuo žemėtvarkos projekte suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Nuostatų 21 punkto nuostata dėl maksimalios leistinos (ribinės) žemės sklypo ploto paklaidos reglamentuoja tuos atvejus, kai sklypas matuojamas tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. Z. parodė, kad B. M. žemės sklypo preliminarius matavimus atliko juosta ir ekeriu, liudytojas R. P. parodė, kad šio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko tachiometru. Įvertinus liudytojų S. Z. ir R. P. parodymus, darytina išvada, kad atliekant kadastrinius matavimus atsakovo žemės sklypas buvo matuojamas, kaip yra nustatyta byloje, tomis pačiomis ribomis, naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu UAB „Geodeziniai matavimai“ 2006-06-20 sudarytą ir 2007-05-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus suderintą tikslių geodezinių matavimų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir panaikinti jo pagrindu priimtą Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-15 įsakymą Nr. 2.3-6176-79.
Ieškovai prašo nustatyti, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., bendra riba eina nuo taško 30 (koordinatės LKS-1994 sistemoje (duomenys neskelbtini)) per tašką 3a (koordinatės LKS-1994 sistemoje (duomenys neskelbtini)) iki taško 33 (koordinatės LKS-1994 sistemoje (duomenys neskelbtini)), pažymėtų UAB „Kiprėgelis“ 2010-11-02 sudarytame plane.
Iš ieškovų teismui pateikto 2010-11-02 UAB „Kiprėgelis“ parengto žemės sklypo Nr. 722-2, esančio (duomenys neskelbtini)., plano (pasiūlymas teismui Nr. 2) (b.l. 113) matyti, kad ieškovų ir atsakovo žemės sklypai persidengia 1353 kv. m (0,1353 ha) plote. Ieškovai nurodė, kad jų prašoma nustatyti žemės sklypų riba atitinka Onuškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2000-09-22 įsakymu, ir ieškovų žemės sklypo 2004-06-07 abrisą, kuriame nurodyti visi atstumai ir pagal kurį UAB „Kiprėgelis“ parengė žemės sklypo planą.
Minėta, jog, pagal Nuostatų 21 punktą, kadastriniai matavimai turi būti atliekami tomis pačiomis ribomis, naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones. Taisyklių 22 punkte numatyta, kad asmenys, atliekantys kadastrinius matavimus, privalo naudotis Taisyklių 14 punkte išvardinta medžiaga, įskaitant ir žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijas bei žemės sklypų planų kopijas (Taisyklių 14.3. ir 14.6. papunkčiai).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. Č. parodė, kad jis dirba UAB „Kiprėgelis“ geodezininku. Jis, ieškovų užsakymu atlikdamas jų žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatė, kad yra padaryti šalia esančio sklypo geodeziniai matavimai ir neatitinka sklypų ribos. Matavimų metu rado betoninius riboženklius, kada ir kieno jie statyti, nežino, bet ieškovai tvirtino, kad S. Z. juos pastatė. Pagal tuos rastus betoninius riboženklius nubraižė planą ir pastebėjo, kad žemės sklypai persidengia. Riboženkliai turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus, abrisus, liudytojo manymu, ieškovų žemės sklypo ribos atitinka abrisą. Atlikdamas kadastrinius matavimus, jis iš esmės vadovavosi riboženkliais, be to, turėjo abrisą ir laikiną (preliminarų) planą. Matavo naudodamasis globalinės padėties nustatymo sistema. Atsakovo S. T. žemės sklypo plano nematė, bet ribas žinojo, koordinates gavo iš VĮ „Registrų centras“. Liudytojo nuomone, atsakovo S. T. žemės sklypo planas yra netikslus. Paaiškino, kad teismui pateiktame pasiūlyme ieškovų žemės sklypo plotas padidėjo nuo 6,4500 ha iki 6,5250 ha, kadangi tik retais atvejais po geodezinių matavimų gaunasi identiškas plotas, o ir plotas padidėjo leistinumo ribose. Parodė, kad taškuose 33 ir 31 stovėjo riboženkliai. Ieškovai jam paaiškino, kad tuos riboženklius statė S. Z.. Nuo taško 36 iki 35, 34, 33 buvo linija taip pat su riboženkliais. Taškuose 38, 41, 1 buvo riboženkliai, nuo 7 iki 9 taško ėjo kaimyninio sklypo tvora. Taške 29 nebuvo riboženklio. Riboženkliai nebuvo apkerpėję, bet ir ne naujai pastatyti. Jis negali nei paneigti, nei patvirtinti, kad tie riboženkliai atsirado po UAB „Geodeziniai matavimai“ atliktų matavimų. Paaiškino, kad jis nėra tikras, ar S. B. nuosavybės teisės atkūrimo byloje esančiame laikinajame plane linijos 10-11 ir 1-2-3 eina lygiagrečiai, liudytojo manymu, ne visai lygiagrečiai. Pasiūlyme linija 33-30 yra nelygiagreti, tarp 29 ir 30 taškų atstumas - 26,42 metrai.
Liudytojas V. M., dirbantis UAB „Kiprėgelis“ direktoriumi, parodė, kad ieškovų žemės sklypo ribų matavimo metu buvo iškviestas ieškovų kaimyninio sklypo savininkas S. T., nes buvo pastebėta, kad sklypo riba neatitinka riboženklių. Ieškovų žemės sklypą jis matavo su V. Č.. S. T. buvo bandoma parodyti riboženklius, tačiau jis pasakė, kad jo sklypo ribos jau yra geodeziškai išmatuotos. Matavo ieškovų žemės sklypą, naudodamasis globalinės padėties nustatymo sistema. Rėmėsi žemėtvarkos projektu, visą reikalingą medžiagą, t.y. abrisus, preliminarius planus ir kitus dokumentus, gavo iš Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus. Ieškovų žemės sklypo ribas pamatavo pagal ten buvusius betoninius riboženklius. Betoninį riboženklį rado taške 30, iki taško 30 buvo išpjauta pakrantė, išvartyti pakrantės medžiai. Matuojant sklypą dalyvavo visi ieškovai. V. M. jų klausė, kas ir kada statė riboženklius, jie sakė, kad kažkas iš žemėtvarkos statė riboženklius, tačiau kada – nežino. Toje vietovėje buvo ir daugiau riboženklių. Taške 33 buvo riboženklis, kokiuose dar taškuose buvo riboženkliai, liudytojas nežino. Paaiškino, kad ežero pakrantėje privalo būti tik kraštiniai riboženkliai. Parodė, kad taške 29 riboženklio nebuvo, tačiau toje vietoje žemės sklypo ribą nustatė pagal kituose taškuose stovinčius riboženklius.
Papildomai apklaustas liudytoju 2011-04-13 teismo posėdyje V. M. parodė, jog jis negali atsakyti, kodėl UAB „Kiprėgelis“ parengtame ieškovų žemės sklypo plane-pasiūlyme Nr. 2, esančiame 113-me bylos lape, bendras atstumas tarp taškų 33, 3a, 32, 31 ir 30 yra 156,42 m; koks yra trikampio, kurį sudaro taškai 33, 3a ir nepažymėtas kampo taškas, plotas, jis negali atsakyti; sklypo riba eitų per taškus 34, 33, 3a, 32, 31, 30. Paaiškino, kad jis negali atsakyti, kodėl S. B. žemės matavimo abrise tarp taškų 10 ir 11, kurie atitinka UAB „Kiprėgelis“ parengtame žemės sklypo plane taškus 33, 3a, 32, 31 ir 30, yra 174 m atstumas, o UAB „Kiprėgelis“ parengtame ieškovų žemės sklypo plane tarp taškų 33, 3a, 32, 31 ir 30 yra 156,42 m atstumas, parodė, kad žemės sklypą pamatavo pagal jame buvusius riboženklius.
Liudytojas S. Z. parodė, kad jis tuo metu dirbo VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus inžinieriumi, šiuo metu dirba tą patį darbą tik Vilniaus valstybinės žemėtvarkos fonde, šį darbą dirba nuo žemės reformos pradžios, t.y. nuo 1991 m. Parodė, kad jis rengė Onuškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Onuškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3239-79, plane Nr. 745 pažymėtas B. M. sklypas, o Nr. 722 - M. A. ir kitų bendrasavininkių sklypas. Kai jis matavo sklypus, ženklino juos riboženkliais, kuriuos duodavo sklypo savininkas, bet kokie buvo statomi riboženkliai šiuo atveju – neatsimena. B. M. sklypą Nr. 745 matavo daug anksčiau nei ieškovų sklypą. Kampiniame taške prie ežero statė riboženklius, o pakrantėse nestatė. Neatsimena, kiek ežero pakrantėje buvo riboženklių, bet pagal reikalavimus ir praktiką visa pakrantė nėra žymima riboženkliais, tik kampiniai taškai žymimi riboženkliais. Jei kyla ginčas dėl sklypų ribų, imamas aktas, abrisas ir planas, ten pažymėti savininkai, tuo ir vadovaujasi, nustatinėdami sklypų ribas. Sklypo plotas gali skirtis keliais metrais, bet ne daugiau. Žemėtvarka išduoda pažymą, kiek savininkui priklauso žemės, pagal tai ir matuoja sklypą. Jis braižė S. B. ir B. M. žemės sklypų abrisus, visas atžymas abrinuose taip pat darė jis. Parodė, kad atsakant į klausimą, kur UAB „Kiprėgelis“ parengtame žemės sklypo plane (pasiūlymas teismui Nr. 2) turėtų būti riba tarp sklypų - 30 ar 29 taške, reikia vadovautis S. B. nuosavybės teisės atkūrimo byloje esančiame plane nurodyta riba, pažymėta taškais 11 ir 10, ir B. M. nuosavybės teisės atkūrimo byloje esančiame žemės sklypo plane nurodyta riba, pažymėta taškais 4, 5 ir 6, kuri UAB „Kiprėgelis“ parengtame žemės sklypo plane (pasiūlymas teismui Nr. 2) pakrantėje baigiasi tašku 29. UAB „Kiprėgelis“ parengtame žemės sklypo plane, sudėjus atstumus tarp taškų 36 ir 33, gaunasi 226 m, be atkarpėlės nuo taško 33 iki nepažymėto kampo. Pagal S. B. abrisą, imant atstumą nuo 1 taško iki 11 taško, gaunasi 235 m atstumas, taigi, lyginant abu planus, tos ribos ilgis yra panašus. Paaiškino, kad jie patys tiksliai išmatuoti pakrantės negali, tai daro kompiuteriu - ima kampus, suveda į atitinkamą programą ir taip nustato taškus. Parodė, kad jo atlikti matavimai yra preliminarūs, galima 0,06 procento ploto paklaida. UAB „Kiprėgelis“ parengtame žemės sklypo plane tarp taškų 33, 3a, 32, 31 ir 30 yra nurodytas 156,42 m atstumas, tuo tarpu tiek ieškovų, tiek atsakovo žemės matavimo abrisuose atstumas - 174 metrai. Paaiškino, kad atstumai skiriasi todėl, kad tai ežero pakrantė, vanduo pakyla arba nuslūgsta, kiekvienais metais pakrantės ruožas skirtingas. Atstumą nustatinėja vadovaudamiesi kapčiais, šiuo atveju jie buvo. Atstumas imamas iš gretimo sklypo ir fiziškai permatuojamas vietoje. Neprisimena, ar matuojant S. B. žemės sklypą, vietoje buvo riboženkliai, kurie buvo pastatyti matuojant pirmąjį kartą B. M. žemės sklypą, bet, atrodo, kad buvo. Kokie buvo riboženkliai, tiksliai neprisimena, gal mediniai. Kai vyko sklypų matavimai, tarp šalių jokių nesutarimų nebuvo, jiems viskas tiko. Ieškovų pasiūlyme linija 29, 3a ir nepažymėtas kampas atitinka 15 bylos lape esančiame atsakovo S. T. žemės sklypo plane ginčo ribą, pažymėtą taškais 1, 24, 23, 22. S. Z. nuomone, UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtas atsakovo S. T. žemės sklypo planas labiau atitinka šalių sklypų abrisus, nei UAB „Kiprėgelis“ parengtas ieškovų žemės sklypo planas; UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtas atsakovo S. T. žemės sklypo planas atitinka šalių abrisus.
Atsakovas S. T., nesutikdamas su ieškovų reikalavimais, nurodė, kad iš byloje esančių 2003-11-14 B. M. žemės matavimo abriso bei 2004-06-07 S. B. žemės sklypo matavimo abriso matyti, kad S. B. žemės sklypo rytinė linija, kurios ilgis yra 174 m, ribojasi su tuometinio savininko B. M., o dabar - S. T., žemės sklypu. Ši linija yra lygiagreti sklypo vakarinei linijai arba net ne lygiagreti, o pasislinkusi į vakarus, todėl ieškovai nepagrįstai teigia, kad ši sklypų linija, skirianti abu sklypus, turi būti pasukta taip, kaip yra nubrėžta žemės sklypo plane, kuris pateiktas su patikslintu ieškiniu, kur nepagrįstai nurodyta, kad riba turi eiti per tašką 30, tašką 3a ir tašką 33. Atsakovas UAB „Geodeziniai matavimai“ taip pat nurodė, jog yra nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad UAB „Kiprėgelis“ parengtame plane nurodytos ieškovų žemės sklypo ribos atitinka Onuškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kadangi akivaizdžiai matyti, kad iškraipoma abiejų sklypų konfigūracija: visuose teritorijų planavimo dokumentuose - tiek abrisuose, tiek žemėtvarkos projekto planuose - rytinė atsakovo S. T. sklypo riba yra lygiagreti vakarinei, o ieškovai siūlo rytinę palikti nepakeistą, o vakarinę, besiribojančia su ieškovų sklypu, paslinkti 26,42 m į atsakovo sklypo pusę, tokiu būdu pakeičiant sklypo konfigūraciją, o tuo pačiu ir anksčiau sudarytus bei galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, nors jų teisėtumo ir galiojimo klausimo nekelia. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos taip pat nurodė, kad UAB „Kiprėgelis“ parengtas planas-pasiūlymas nėra teisingas, nes jame pažymėtos žemės sklypo ribos neatitinka abrise ir žemės sklypo plane, parengtame nuosavybės teisėms atkurti, nustatytų ribų, pakeista abiejų žemės sklypų konfigūracija – rytinė bendra su S. T. žemės sklypu riba 26,42 m yra pasislinkusi į atsakovo žemės sklypą. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos visiškai pagrįstai pažymėjo, kad būdama gyva S. B. sutiko su žemės sklypo ribomis, kas patvirtinama jos parašais 2004-06-07 abrise ir 2004-06-07 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte; be to, iš ieškovų žemės sklypo 2004-06-07 abriso Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame yra atžyma, (kaip paaiškino teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. Z., šią atžymą padarė jis, braižydamas abrisą), jog riboženkliai buvo įtvirtinti, be kitų taškų, ir taškuose 10 ir 11, t.y. riboženkliais buvo paženklinta ir šalių sklypų riba, dėl kurios vyksta ginčas, ir S. B. su tokia riba sutiko bei pasirašė abrisą ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas S. Z. parodė, kad atsakant į klausimą, kur UAB „Kiprėgelis“ parengtame žemės sklypo plane (pasiūlymas teismui Nr. 2) turėtų būti riba tarp sklypų - 30 ar 29 taške, reikia vadovautis S. B. nuosavybės teisės atkūrimo byloje esančiame plane nurodyta riba, pažymėta taškais 11 ir 10, ir B. M. nuosavybės teisės atkūrimo byloje esančiame žemės sklypo plane nurodyta riba, pažymėta taškais 4, 5 ir 6, kuri UAB „Kiprėgelis“ parengtame žemės sklypo plane (pasiūlymas teismui Nr. 2) pakrantėje baigiasi tašku 29. S. Z. nuomone, UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtas atsakovo S. T. žemės sklypo planas labiau atitinka šalių sklypų abrisus, nei UAB „Kiprėgelis“ parengtas ieškovų žemės sklypo planas, bei patikslino, kad UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtas atsakovo S. T. žemės sklypo planas atitinka šalių abrisus.
Iš 2004-06-07 S. B. žemės matavimo abrisų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – abrisas), 6,45 ha žemės sklypo plano (M 1:10000) (b.l. 11; toliau – preliminarus planas), esančių S. B. nuosavybės teisės atkūrimo byloje (b.l. 55), matyti, kad ieškovų žemės sklypas rytinėje pusėje ir atsakovo žemės sklypas vakarinėje pusėje ribojasi taškuose 10 ir 11, o pagal B. M. nuosavybės teisės atkūrimo byloje esantį UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą žemės sklypo planą (b.l. 15, 55) – taškuose 1, 24, 23 ir 22. Abrise ir preliminariame plane ieškovų žemės sklypo Nr. 722-2 rytinė riba, pažymėta taškais 10 ir 11, yra beveik lygiagreti vakarinei ribai, pažymėtai taškais 1, 2, ir 3, kas matyti ir iš teismo posėdžio metu apžiūrėto Onuškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3239-79, plano originalo bei byloje esančių ištraukų iš Onuškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3239-79, plano (M 1:10000) kopijų (b.l. 20, 52; toliau – Žemėtvarkos projektas). Lyginant 2010-11-02 UAB „Kiprėgelis“ parengtą ieškovų 65250 kv. m (6,5250 ha) žemės sklypo planą (M 1:2000) (pasiūlymas teismui Nr. 2) (b.l. 113; toliau – UAB „Kiprėgelis“ parengtas planas) su abrisu, preliminariu planu, Žemėtvarkos projektu, matyti, kad UAB „Kiprėgelis“ parengtame plane ieškovų žemės sklypo rytinė riba yra pasislinkusi į rytinę pusę iš taško 29 į tašką 30 (atstumas nuo taško 29 iki taško 30 – 26,42 m), iš ko darytina išvada, kad UAB „Kiprėgelis“ parengtame plane nustatytos ieškovų žemės sklypo ribos neatitinka ribų, pažymėtų preliminariuose matavimuose ir pirminiuose sklypo ribas apibrėžiančiuose dokumentuose, t.y. teritorijų planavimo dokumentuose. Be to, kaip matyti iš UAB „Kiprėgelis“ parengto plano, nustačius ieškovų prašomas žemės sklypų ribas, atsakovo žemės sklypo plotas taškuose 29, 30, 3a sumažėtų 0,1353 ha (1353 kv. m). Šiuo atveju į atsakovo žemės sklypą patektų taškų 33, 3a ir nepažymėto taško plotas, tačiau akivaizdu, kad šis plotas yra kur kas mažesnis už plotą, pažymėtą taškais 29, 30, 3a. UAB „Kiprėgelis“ parengtame plane nurodyta, kad ieškovų žemės sklypo Nr. 722-2 plotas – 6,5250 ha (65250 kv. m), kuris, lyginant su preliminariu planu, yra padidintas 0,7500 ha (750 kv. m). Tokiu būdu, vadovaujantis UAB „Kiprėgelis“ parengtu planu, taškų 33, 3a ir nepažymėto taško plotas yra lygus 0,6030 ha (603 kv. m) (1353 kv. m – 750 kv. m), iš ko darytina išvada, kad skirtumas tarp ploto, pažymėto taškais 29, 30, 3a, ir taškų 33, 3a ir nepažymėto taško ploto yra tik 0,1470 ha (147 kv. m) (750 kv. m – 603 kv. m), nors akivaizdu, kad skirtumas yra kur kas didesnis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nustačius ieškovų prašomas žemės sklypų ribas, būtų esminiai nukrypta nuo sklypų savininkų, t.y. ieškovų ir atsakovo S. T., interesų pusiausvyros, nepagrįstai ir neproporcingai būtų suvaržytos atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, teisės ir teisėti interesai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovų paaiškinimai, jog jų prašoma nustatyti žemės sklypų riba atitinka Onuškio kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą 2000-09-22 įsakymu, ir 2004-06-07 ieškovų žemės sklypo matavimo abrisą, kuriame nurodyti visi atstumai ir pagal kurį UAB „Kiprėgelis“ parengė žemės sklypo planą, liudytojų V. Č., V. M. parodymai, kad ieškovų žemės sklypas atitinka pirminius žemės sklypo ribas apibrėžiančius dokumentus, vertintini kritiškai ir atmestini, kadangi yra paneigiami aukščiau išvardintais ir įvertintais įrodymais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškovai neįrodė, kad jų reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovų reikalavimas nustatyti, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., bendra riba eina nuo taško 30 (koordinatės LKS-1994 sistemoje (duomenys neskelbtini)) per tašką 3a (koordinatės LKS-1994 sistemoje (duomenys neskelbtini)) iki taško 33 (koordinatės LKS-1994 sistemoje (duomenys neskelbtini)), pažymėtų UAB „Kiprėgelis“ 2010-11-02 sudarytame plane, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ši šalių pareiga buvo išaiškinta šalims nagrinėjant bylą teisme (b.l. 68).
Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-23 nutartis c.b. Nr. 3K-556/2006). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 straipsnis), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-556/2006).
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, jog ieškovai neįrodė, kad UAB „Geodeziniai matavimai“ 2006-06-20 sudarytas ir 2007-05-18 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus suderintas tikslių geodezinių matavimų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas ir jo pagrindu priimtas Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-15 įsakymas Nr. 2.3-6176-79 yra neteisėti bei pažeidžia ieškovų teises, be to, siekę žemės sklypų ribų nustatymo pagal jų reikalavimą, neįrodė, kad jų reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus, t.y. ieškovai neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Atmetus ieškinį, iš ieškovų lygiomis dalimis, t.y. po 666,67 Lt, priteistinos 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti atsakovui UAB „Geodeziniai matavimai“; taip pat iš ieškovų priteistina po 20,86 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 79, 88, 93, 96, 98, 176-178, 269, 270, 279 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš M. A., A. A. ir A. B. iš kiekvieno po 666 Lt 67 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Geodeziniai matavimai“.
Priteisti iš M. A., A. A. ir A. B. iš kiekvieno po 20 Lt 86 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.