- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-08-19
- Bylos Nr.
- 1-238-169/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Kaltinamasis
- D. G.
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Gerybos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2011-12-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2009-11-10 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, – 8 MGL dydžio bauda ir laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, 2013-11-27 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, turintis teistumą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G., žinodamas, jog jam Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2011 m. gruodžio 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo vieneriems metams bausmę, 2014 m. sausio 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutarčiai įsiteisėjus, būdamas nesuimtas pasislėpė iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir slapstėsi nuo teismo sprendimą vykdančių pareigūnų, taip vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki tol, kol 2015 m. birželio 3 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią D. G. padarytą veiką yra numatyta BK 242 straipsnyje.
D. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog prieš keletą metų, kada tiksliai pasakyti negali, jis buvo teisiamas Mažeikių rajono apylinkės teismo dėl vagystės iš „Metsunos“, teismas buvo skyręs 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Dar buvo bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms nepranešus prižiūrinčiai instancijai. Po to dar buvo vienas teismo posėdis, datos nepamena, kur probacijos tarnyba kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, kad jam būtų panaikintas laisvės bausmės vykdymo atidėjimas ir paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes probacijos darbuotojai nurodė teisme, kad jis pažeidė lygtinio paleidimo taisykles ir tada jam buvo skirtas namų areštas, nes turėjo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Teisme buvo nurodyta probacijos darbuotojų, kad jis nebuvo rastas namuose 5 kartus, bet jis pamena, kad tik kartą nebuvo rastas. Tada teismas pakeitė bausmės vykdymo atidėjimą ir paskyrė vykdyti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, tame posėdyje jis dalyvavo, vėliau šią nutartį kartu su advokate K. A. apskundė Šiaulių apygardos teismui, bet teisme nedalyvavo nei jis, nei jo advokatė. Šiaulių apygardos teisme buvo palikta galioti Mažeikių rajono apylinkės teisme priimta nutartis. Jei gerai pamena, tai apie šią teismo nutartį jis sužinojo iš advokatės K. A.. Dar prieš Šiaulių apygardos teismo nutartį jis buvo išvykęs dirbti į Daniją ir grįžo po poros savaičių, kada tiksliai nepamena, taip pat nepamena, ar jau tada buvo priimta Šiaulių apygardos teismo nutartis, palikusi galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Po savaitės ar dviejų jis vėl išvažiavo į užsienį, kiek pabuvęs užsienyje vėl sugrįžo į Lietuvą. Tik vieną kartą kažkas, kas būtent, nepamena, iš namiškių minėjo, kad buvo atvykę policijos pareigūnai ir ieškojo jo, bet nesakė, dėl ko. Jis pats į policiją nenuvyko, neskambino ir neklausė, kodėl buvo ieškomas. Jis laikas nuo laiko sugrįždavo į Lietuvą ir vėl išvykdavo į užsienį. Jis žinojo, kad teismo nutartimi jam yra pakeistas bausmės vykdymo atidėjimas ir paskirta vykdyti 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bet tai žinodamas jis neatvyko atlikti laisvės atėmimo bausmės, nes jam reikėjo išvykti į užsienį uždirbti pinigų, kadangi jis padeda pragyventi tiek savo mamai, tiek savo dukrai, o Lietuvoje labai mažai uždirbdavo (60–62, 65–66 b. l.).
D. G. kaltė padarius BK 242 straipsnyje numatytą veiką įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2011-12-28 nuosprendžio nuorašu (5–7 b. l.);
2013-11-27 nutarties dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir patvarkymo nuorašais (8–10 b .l.);
2014-03-26 ir 2014-03-27 tarnybiniais pranešimais, kuriuose konstatuota jog D. G. savo buvimo vietoje nerandamas (16–18 b. l.);
2014-04-15 nutarimu pradėti paieškos bylą (19 b. l.);
2015-06-03 tarnybiniu pranešimu, kuriame konstatuota, jog D. G. sulaikytas 2015-06-03 ir patalpintas į Telšių AVPK Mažeikių RPK areštinę (24 b. l.).
BK 242 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę ar sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvioji minėto nusikaltimo sudėties pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo. Veikos pagal BK 242 straipsnį kvalifikavimui neturi reikšmės, kokiais veiksmais nuteistasis vengė atlikti paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę. Pats vengimo terminas nusako nuteisto asmens tyčinius veiksmus – elgesio pasirinkimą.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. G. vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, bylos aplinkybės yra aiškios, D. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis.
Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 242 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2015 m. rugpjūčio 6 d. apie tai buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis D. G. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūlomos bausmės dydžiu (67–68 b. l.).
Skiriant bausmę D. G. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nesunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę – teistas, turi devynias galiojančias administracines nuobaudas (39–46 b. l.), gydėsi Klaipėdos Jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente, dgn.: mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas F41.3, priklausomybės alkoholiui sindromas F10.2 (56 b. l.).
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 242 straipsnyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas baudos už nesunkų nusikaltimą vidurkis (BK 54, 61 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. G. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
D. G., neatlikęs paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, todėl bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant visą 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaltinamajam D. G. išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės (BK 47 straipsnio 6, 7 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. G. pripažinti kaltu pagal BK 242 straipsnį ir paskirti jam 9 MGL (BBD) – 338,94 € dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 6 MGL (BBD) – 225,96 € (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2011 m. gruodžio 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu neatlikta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams ir 15 dienų su 14 MGL (BBD) – 527,16 € (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų 16 ct) dydžio bauda.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Išaiškinti D. G., kad jis privalo sumokėti baudą į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pa-keisti baudą areštu.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam D. G..
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.