- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-04
- Bylos Nr.
- 1S-344-317/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Daiva Jankauskienė
- Nuteistasis
- K. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Rimo Švirino,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 93-112 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam K. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
K. B. nuteistas:Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis jam paskirta subendrinta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2006 m. rugpjūčio 17 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos posėdžio dienai– 2018 m. vasario 22 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 5 mėnesiai 24 dienos. Komisijos 2018 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 93-112 priimtas sprendimas taikyti K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 93-112 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2018 m. vasario 26 d. nutarimą. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Anksčiau jo lygtinio paleidimo klausimas jau buvo svarstytas ir Komisija priėmė sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą. Pažymima, kad nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, taip pat ankstesni teistumai neturi būti pagrindu sprendžiant klausimą, ar nuteistasis bausmės atlikimo metu pasitaisė, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę nuosprendžiu. Pasak nuteistojo, skundžiamos nutarties argumentai, jog jis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, yra prieštaringi. Pareiškėjo manymu, tai yra teigiamai jį apibūdinanti aplinkybė. Be to, apylinkės teismas nenurodė, kaip konkrečiai nuteistasis turėtų elgtis, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į nuteistojo turimas drausmines nuobaudas, kadangi šiuo metu jos yra nebegaliojančios. Kaip teigia apeliantas, asmuo iš karto po nuosprendžio priėmimo nepasikeičia, tad jo bausmės atlikimo pradžioje gautos nuobaudos neturėtų būti vertinamos. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisijos nutarime teigiamai įvertinta tai, kad K. B. neišreiškia diskriminacinių nuostatų, suvokia padarytų nusikaltimų pasekmes ir prisiima atsakomybę, nebepažeidžia pataisos įstaigos numatytų elgesio taisyklių ir režimo reikalavimų. Nuteistojo teigimu, niekuo nepagrįsti ir nemotyvuoti skundžiamos nutarties teiginiai apie nuteistajam nustatomus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, kadangi naujų nusikaltimų jis nepadarė, už dabartines jo gyvenimo sąlygas yra atsakinga valstybė ir jos atstovai, o neigiamas požiūris į nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus, mąstymą nepagrįstas argumentais. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.Kaip teisingai pažymima skunde, nuteistasis K. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (48 balai pagal OASys metodiką), kurią sudaro ir 23 dinaminiai (kintantys) balai, todėl, vertinant galimybę nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant yra akivaizdi ir suteikianti pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime taikyti K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatuojama, jog nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą ir po ankstesnio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo skirtas rekomendacijas vykdo – per rekomendacijoms skirtą laikotarpį nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, buvo skatintas. Visa tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo pastangas pasitaisyti. Tačiau vien šių aplinkybių nepakanka vertinti, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama. Priešingai nei teigia nuteistasis skunde, konstatavus, jog jis individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo ir elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę pataisos įstaigoje atliekantis nuteistasis, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas yra sąlyginė išlyga iš bendrosios nuostatos, jog asmuo, kuriam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė, turi ją įvykdyti. Todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nepakanka įvertinti vien formaliųjų BVK 157 straipsnyje keliamų reikalavimų atitikimą. Juolab nustačius pakankamai reikšmingą dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudarančių balų, kuriuos nuteistasis, dėdamas pastangas pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, skaičių. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai įvertinta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis bausmės atlikimo metu net 21 kartą pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką ir režimo reikalavimus, 17 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Jis pakartotinai darė itin šiurkščius drausmės pažeidimus – vartojo alkoholinius gėrimus (ar jų surogatus), psichotropines medžiagas. Priešingai nei teigiama skunde, jis drausmės pažeidimus darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, o sistemingai visą buvimo pataisos įstaigoje laikotarpį. Paskutinė nuobauda jam nustojo galioti tik 2017 m. rugsėjo 11 d., panaikinus ją prieš terminą. Nors drausminės nuobaudos šiuo metu nebegaliojančios, tačiau sistemingas pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas neigiamai apibūdina nuteistąjį, sudaro prielaidas abejoti šiuo metu jau esama pakankama jo pažanga ir kryptingu siekiu pasitaisyti viso pataisos proceso metu. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis visus nusikaltimus, už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamumui, itin kritiškai vertintina tai, jog net ir atlikęs pakankamai reikšmingą paskirtos bausmės dalį, nuteistasis buvo baustas už psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, psichotropinių medžiagų) vartojimą. Nors ši aplinkybė socialinio tyrimo išvadoje nėra išskiriama kaip kriminogeninis veiksnys, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, rizika, jog K. B., būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, vėl vartos psichiką veikiančias medžiagas, tokiu būdu sudarant prielaidas jam nusikalsti, iki šiol nėra eliminuota. Nuteistasis skunde kvestionuoja ir skundžiamoje nutartyje nurodytus kriminogeninius veiksnius – teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, į kuriuos atsižvelgė apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šie kriminogeniniai veiksniai išskiriami ir pataisos įstaigos socialinio tyrimo išvadoje. Nuteistasis pagrįstai skunde teigia, kad duomenų apie naujus jo padarytus teisės pažeidimus byloje nėra. Pažymėtina, kad tiek duomenys apie teisės pažeidimus, tiek ir nuteistojo gyvenimo stilius bei draugai, yra nekintantys kriminogeniniai veiksniai, susiję su ankstesniais nuteistojo teistumais, ir jie sudaro statinių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių svertinių balų skaičių. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, abejonių, jog būdamas laisvėje nuteistasis nebenusikals ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, vis dar kelia tai, jog pataisos įstaigoje nuteistasis nesimoko ir nesiekia įgyti naujų specialybių. Bausmę atlikdamas nuo 2006 m., jis, baigęs 12 klasių, tėra įgijęs vieną specialybę. Nors nuteistasis dirba, tačiau turi finansinių įsipareigojimų, tad aktyvus siekis mokytis padidintų galimybes išėjus iš pataisos įstaigos nuteistajam įsidarbinti ir aktyviai dengti turimus įsipareigojimus. Ši aplinkybė itin svarbi įvertinus tai, jog nuteistasis bausmę atlieka ir už turtinio pobūdžio nusikaltimo įvykdymą. Tuo tarpu pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje minimos prielaidos, kad paleistas lygtinai nuteistasis turės galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, niekaip nepatvirtina fakto, jog lygtinio paleidimo atveju K. B. minėtoje bendrovėje iš tikrųjų įsidarbins. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamos nutarties motyvais, teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė ir įvertino nusikaltimų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka bausmę, pavojingumą ir pobūdį, taip pat ankstesnius jo teistumus. Sutikti su tokiais argumentais aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Nors išdėstytos aplinkybės lygtinio paleidimo klausimo sprendimui iš tiesų negali būti laikomos esminėmis, tačiau vis tik, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už dviejų labai sunkių nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai padarymą, vienas kurių sukėlė negrįžtamas pasekmes, taip pat apysunkio turtinio nusikaltimo padarymą, tai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Anksčiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi su turtinio pobūdžio nusikaltimų darymu, taip pat labai sunkių nusikaltimų asmens sveikatai ir gyvybei darymu, kam įtakos turėjo psichoaktyvių medžiagų vartojimas, jis, dėdamas pastangas įgyti specialybių ir dirbti, pataisos proceso metu turi siekti sumažinti galimų finansinių sunkumų išėjus iš pataisos įstaigos riziką, taip pat aktyviai dalyvauti elgesio pataisos programose, susijusiose su alkoholio ir psichotropinių medžiagų prevencija. Nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane jam numatytas priemones, nepažeidinėdamas pataisos įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, savo tinkamu elgesiu turi patvirtinti, jog būdamas laisvėje jis laikysis lygtinio paleidimo sąlygų, nepažeidinės įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Minėta, kad K. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą vis dar sudaro ne tik statiniai balai, bet ir pakankamai reikšmingas dinaminių balų kiekis, todėl nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti šių kintančių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo K. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.