Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-05-15 · Civilinė byla Nr. e2-333-912/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-09-02Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-06-30Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2025-02-04Kauno apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-05-15Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-15
Bylos Nr.
e2-333-912/2025
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00583-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Pareiškėjas
A. S.
Ieškovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
M. S.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-333-912/2025Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00583-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.7 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui M. S. dėl statinių, esančių valstybinėje žemėje, paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už juos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. lP-255-(1.17 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, reikalingos Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini) mieste, naudojimosi teisės nutraukimo“ (toliau – 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymas) nurodytus valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), esančius statinius (jų dalis): 46/100 dalis gyvenamojo namo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/100 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius atsakovui M. S., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. lP-255-(1.17 E.) nurodytiems tikslams – Ateities plentui rekonstruoti ir Pietrytiniam aplinkkeliui tiesti (duomenys neskelbtini) mieste; 2) nustatyti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme nurodytus paimtus statinius ir kitų nuostolių atlyginimo dydis yra 11 891 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad atsakovui M. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme nurodytus paimtus statinius (jų dalis) ir kitų nuostolių atlyginimo dydis yra 14 645 Eur (civilinė byla Nr. e2-764-343/2021).

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą pakeitė – nustatė, kad atsakovui M. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme nurodytus paimtus statinius ir nuostolių atlyginimo dydis yra 12 693 Eur. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 30 d. (civilinė byla Nr. e2A-367-1120/2022).

4. Kauno apygardos teisme 2025 m. sausio 8 d. gautas pareiškėjo A. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-764-343/2021. Pareiškėjas prašė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti procesą, o bylą išnagrinėjus iš esmės – pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir nustatyti, kad atsakovui M. S. atlyginama už visuomenės poreikiams 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakyme nurodytus paimtus statinius (jų dalis) alternatyviu gyvenamuoju būstu, atitinkančiu būtinus neįgaliojo A. S. poreikius (šildymas, vandentiekis, kanalizacija, elektra, patekimas į lauką ir patalpas be peraukštėjimo), taip pat užtikrinant neįgaliojo A. S. ir jo turto perkėlimą į alternatyvią gyvenamąją vietą arba (alternatyviai) – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti, prašymo dėl šio termino atnaujinimo nepateikė, priežasčių, kodėl praleido terminą, nenurodė. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, susijęs su pareiškėjo iškeldinimu iš gyvenamosios vietos be teisės į gyvenamąjį plotą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Pareiškėjas A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus apie tai, kad jis apie civilinę bylą sužinojo tik 2024 m. gruodžio 8 d.

1.2. Atsakovu byloje įtrauktas M. S. nebuvo atstovaujamas advokato. Nei jis, nei byloje apklausta G. S. iki šiol neturi tinkamo teisinio suvokimo apie įvykusį teismo procesą bei jo teisines pasekmes.

1.3. Ta aplinkybė, kad pareiškėjo sūnus ir jo sutuoktinė dalyvavo civilinės bylos nagrinėjime niekaip nepatvirtina fakto, kad subjektyvių pareiškėjo galimybių kontekste jam irgi buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą.

1.4. Teismui priimant sprendimą byloje M. S. jau nebebuvo šio turto savininkas ir teisių į šį turtą nebeturėjo.

1.5. Tarp buvusio turto savininko M. S. ir pareiškėjo buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Turtą perėmus naujam savininkui, pats panaudos faktas išliko, nes iki turto perdavimo panauda nebuvo nutrūkusi, o nauji savininkai nėra pareiškę pageidavimo pareiškėjui, kaip turto naudotojui, kad jis atlaisvintų gyvenamas patalpas. Tai reiškia, kad net ir įgyvendinant savininko teises iki tol teisėtai turtu pradėjęs naudotis asmuo turi teisę ir toliau tęsti šio turto naudojimą iki tol, kol susiformavę panaudos santykiai bus nustatyta tvarka nutraukti.

1.6. Taigi, aplinkybės, kad teismui buvo žinoma apie pareiškėjo gyvenimą (duomenys neskelbtini) ir nebuvo sprendžiama nei dėl jo iškraustymo išlaidų, nei dėl jo, kaip neįgalaus asmens, teisių apsaugos, lemia tai, kad teismo sprendimu teismas nepagrįstai nulėmė ir teisines pasekmes, susijusias su pareiškėjo teisėmis bei interesais.

Atsiliepimas

2. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

2.1. Nesutiktina, kad yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo.

Atsiliepimas

3. Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

3.1. Jeigu ir buvo tokia situacija, kad pareiškėjo artimieji galbūt nuslėpė nuo pareiškėjo informaciją apie bylos eigą ir priimtus sprendimus, nors tai neįtikinama, iš to kylančias pasekmes turi prisiimti informaciją bandęs nuslėpti atsakovu įtrauktas M. S. A. S. atstovo išsakyti samprotavimai yra labiau prielaidos ir nėra pagrįsti įrodymais, todėl neturi esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti.

3.2. Teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti.

3.3. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kad jis turėjo teisių į bylos ginčo objektą, nenurodė, kuo pareiškėjo, kuris turi savo nuosavybę kitoje savivaldybėje ir ten pagal jo gyvenamąją vietą jam buvo mokamos socialinės išmokos, teisės yra pažeistos teismų sprendimais, kuriais buvo nustatytas atlyginimo dydžio klausimas visuomenės poreikiams paimtų statinių savininkui.

Šalies argumentai

4. Byloje 2025 m. balandžio 30 d. gautas pareiškėjo A. S. pareiškimas dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo. Jis nurodė, kad teisinės pasekmės, atsisakius šių procesinių prašymų ir bylą nutraukus, pareiškėjui yra žinomos ir suprantamos. Jis prašo bylą nutraukti ir grąžinti žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Atskirojo skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva (CPK 308 straipsnis). Teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujantiems asmenims yra žinomi atsisakymo teisiniai padariniai, t. y. kad asmuo, atsisakęs atskirojo skundo, pakartotinai jo paduoti negalės (CPK 111 straipsnio 3 dalis, 308 straipsnio 3 dalis). Teismas nepriima atsisakymo nuo skundo tik tada, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

2. Nagrinėjamojoje byloje teismui išnagrinėjus pareiškėjo A. S. pareiškimo dėl atskirojo skundo atsisakymo pagrįstumą, nenustatyta, kad skundo atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo pareikštas įgalioto asmens ir pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka pradžios. Pareiškėjas pareiškime dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo patvirtino, kad jam žinomos atsisakymo procesinės pasekmės (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 308 straipsnio 2 ir 3 dalys).

3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo A. S. atsisakymas nuo atskirojo skundo priimamas ir apeliacinis procesas dėl pareiškėjo A. S. atskirojo skundo nutraukiamas (CPK 308 straipsnio 2 dalis).

4. Pareiškėjas prašė išspręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, bet nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad už atskirąjį skundą pareiškėjas būtų sumokėjęs žyminį mokestį. Nagrinėjamoje byloje nėra pateiktas žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinantis įrodymas, todėl pareiškėjo prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Priimti pareiškėjo A. S. atsisakymą nuo atskirojo skundo ir apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti jo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui M. S. dėl statinių, esančių valstybinėje žemėje, paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už juos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, nuraukti.

Teisėjas Tomas Venckus