- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- AN2-122-768/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00045-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Donatas Jatužis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. S.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius
- Kategorijos
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pažeidėjo A. S. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu A. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1100 Eur bauda, už tai, kad jis būdamas darbdaviu, leido dirbti darbuotojai J. R. nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui ne mažiau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Būtent 2019-12-17 apie 11 val. 23 min., tiriant skundą patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) siuvyklos padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasta dirbanti darbuotoja J. R., kuri siuvimo mašina siuvo apmušalus baldams ir ji tuomet paaiškino, kad juos siūti pradėjo gruodžio 17 d. 10 val. 30 min., dėl siuvėjos darbo telefonu kalbėjosi su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. S. ir jis jai žadėjo mokėti minimalų darbo užmokestį.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir jį išteisinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
2.1. Pažeidėjas nesutinka su LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyriaus pozicija atsiliepime ir nurodo, jog jis visą laiką laikėsi nekintančios pozicijos, jog po apsilankymo UAB (duomenys neskelbtini) 2019-12-17 J. R. buvo įtraukta į ketinančių dalyvauti minėtuose apmokymuose sąrašus, jos vizitas į bendrovę buvo susijęs su galimybe apsispręsti, ar J. R. norės juose dalyvauti ir ar turės tam sugebėjimų. J. R. buvo atėjusi į siuvyklą apžiūrėti siuvimo techniką, kitas sąlygas ir negalėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir atlikti darbo funkcijų, nes iki atvykimo į siuvyklą niekados nebuvo dirbusi su baldų apmušalų gamyba susijusio darbo ar analogiška siuvimo įranga ir neturėjo tam reikiamų įgūdžių ir žinių. Būtent dėl tos priežasties su ja buvo ketinama sudaryti (ir galiausia buvo sudaryta) ne įprasta darbo sutartis, o pameistrystės darbo sutartis, kurios esmė yra ta, kad darbuotojas darbo vietoje įgytų profesijai reikalingą kvalifikaciją. J. R. atliko su technologės priežiūra bandomąsias siuvimo operacijas ant bandomųjų pavyzdžių, kurie jokiu būdu nebuvo gaminama produkcija ar jos dalis, todėl J. R. jokiu būdu negalėjo realiai dirbti darbdavio naudai kuriant jam pridėtinę vertę - siuvant produkciją. UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo J. R. jokio atlygio bei nebuvo jokio susitarimo dėl tokio atlygio mokėjimo;
2.2. Administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) teigiama, kad vadovas A. S. neva „leido dirbti J. R.“. Pažymėtina, kad vadovas A. S. buvo nurodęs S. G. atrinkti ir sudaryti apmokymams skirtų asmenų sąrašą. Sukomplektavus moksleivių grupę 2020 sausio 16 d. Užimtumo tarnybos Molėtų sk. atstovė patvirtino pameistrių tinkamumą būti įdarbintoms pagal pameistrystės sutartis bei jų galimybę mokytis dalinai finansuojant Užimtumo tarnybai;
2.3. Teismas vertindamas darbo nelegalumo fakto (ne)buvimą, rėmėsi buvusios UAB (duomenys neskelbtini) technologės S. G. liudijimais, tačiau jos parodymai negalėtų būti vertinami, kaip objektyvūs, patikimi ir nešališki – tai patvirtina tiek jos paaiškinimas Darbo inspektoriui, tiek duoti parodymai teisme. Be kita ko, pagal 2019 m. rugpjūčio 22 d. įgaliojimą S. G. buvo įgaliota ne tik formaliai pasirašyti darbo sutartis bet ir nuspręsti, ką priimti ar atleisti iš darbo, kadangi ji kaip savo srities specialistė galėjo įvertinti tinkamus žmones bei skirtingai nei Pažeidėjas – ji dirbo ceche visą darbo dieną. Darytina išvada, jog S. G. atitinka 95 straipsnio 1 dalyje asmens požymius, kuris gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn;
Šalies argumentai
2.4. J. R. pirminiai 2019-12-17 paaiškinimai, kuriais rėmėsi teismas, vertintini kritiškai ir tik vėlesni J. R. 2020-07-09 paaiškinimai atitinka realius faktus. Pažymėtina, kad atvykę Darbo inspekcijos atstovai filmuodami J. R. sukėlė stresą. Be to, darbo inspektoriai pagrasino J. R. iškviesti policiją, tokiu būdu galimai siekdami jai daryti psichologinį spaudimą;
2.5. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad Protokolas buvo surašytas po daugiau kaip 7 mėn. nuo atlikto patikrinimo dienos, dėl ko buvo grubiai pažeisti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 567 straipsnio 1 dalies reikalavimai priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesni laiką ištirtos aplinkybės <...>. Taigi, Protokolas surašytas pažeidžiant ANK normas, o po 10 mėn. paskirta bauda net ir įrodžius pažeidimo faktą, netenka savo tikslo - sudrausminti pažeidėją.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į Pažeidėjo skundą, LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius nurodo, jog byloje surinkti ir įvertinti visi įrodymai, kad J. R. dirbo nelegaliai UAB (duomenys neskelbtini). Teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas byloje reikšmingas aplinkybes.
3.1. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-07-09 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje negali būti savarankišku ginčo apeliaciniame teisme objektu, todėl Apelianto skundo reikalavimas panaikinti šį administracinio nusižengimo protokolą turėtų būti Teismo nenagrinėtinas;
3.2. J. R. darbas UAB (duomenys neskelbtini) 2019-12-17 atitinka darbo sutarties požymius, numatytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnio: darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) su J. R. buvo susitaręs dėl darbo pas jį, darbo pradžios, darbo funkcijų (siuvėjos), darbo užmokesčio. J. R. realiai vykdė funkcijas (siuvo baldų apmušalus), jai buvo suteikta darbo vieta, darbo priemonės, funkcijos buvo vykdomos darbdavio naudai. Tai patvirtina 2019-12-17 J. R. ir S. G. paaiškinimai, teikti 2019-12-17 VDI pareigūnams, patikrinimo metu darytas video įrašas, kurioje matyti darbo aplinka, visų siuvėjų darbo vietos, siuvami gaminiai, girdėti žodiniai J. R. aiškinimai. J. R. darbo funkcijas (siuvėjos) vykdė būdama pavaldi šiam darbdaviui (darbdavys nurodė ką siūti, aprūpino darbo priemonėmis ir medžiagomis, atsakinga įmonės darbuotoja - technologė S. G. vadovavo šiam procesui). Darbas buvo atliekamas darbdavio naudai, buvo susitarta dėl minimalaus darbo užmokesčio. Pirminiai įrodymai, fiksuoti įvykio vietoje, vertintini kaip labiausiai objektyvūs, teisingiausiai atspindintys tikrąsias faktines įvykio aplinkybes (šiuo atveju 2019-12-17 filmuota medžiaga, J. R. ir S. G. 2019- 12-17 paaiškinimai). A. S. paaiškinimai, apie kitokius (ne darbinius) santykius su J. R., vykdant jai darbus UAB (duomenys neskelbtini), nebuvo teikiami nei iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, nei jo surašymo metu, o atsirado žymiai vėliau, siekiant išvengti atsakomybės;
3.3. VDI atlikto patikrinimo metu 2019-12-17, kai buvo nustatytas faktinis J. R. darbas, nebuvo sudarytos pameistrystės mokymo sutarties Nr. 12 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokyklos (ji sudaryta tik 2020 m. sausio 17 d ), nebuvo darbo sutarties Nr. 49, sudarytos 2020-01-17 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir J. R.;
3.4. Pagal 2019-08-22 įgaliojimą S. G. buvo įgaliota tik pasirašyti darbo sutartis priimant ir atleidžiant darbuotojus. Pagal tokį įgaliojimus S. G. neturėjo teisės nuspręsti, ką priimti į darbą, be to, iš byloje esančio J. R. 2019-12-17 paaiškinimo matyti, kad ji dėl darbo tarėsi ne su S. G., o su įmonės vadovu A. S..
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra sutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dėl ko, pasak apelianto, jo atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstas nutarimas ir jam paskirta nuobauda. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi S. G. paaiškinimais, kurie negali būti laikomi patikimais įrodymais, o kitų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad 2019 m. gruodžio 17 d. buvo dirbamas nelegalus darbas, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai konstatavo nelegalaus darbo požymių egzistavimą, kadangi protokole nurodytu laiku J. R. tik buvo atvykusi susipažinti su darbo specifika.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniame skunde ir atsiliepime nurodytais argumentais, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančia įrodymų visuma, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagoje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, nes A. S. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
7. Konstatuojant nelegalų darbą, būtina nustatyti šiuos administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y., darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams, t. y. tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, todėl darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamos bylos kontekste, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, yra svarbus J. R. 2019 m. gruodžio 17 d. pateiktas rašytinis paaiškinimas iš karto po LR valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) atstovų apsilankymo UAB (duomenys neskelbtini). Iš šio paaiškinimo turinio matyti, jog 2019 m. gruodžio 17 d. yra pirma diena, kai ji atėjo pabandyti dirbti (pats siuvimo faktas užfiksuotas ir VDI atstovų, fiksavusių pažeidimą vaizdo medžiagoje (t., b. l. 7)), dėl darbo telefonu kalbėjosi su A. S.. Technologė S. G. liepė pasibandyti siūti baldų apmušalus. A. S. žadėjo mokėti minimalų atlyginimą (t., b. l. 3). Teismas pagrįstai vadovavosi šios liudytojos rašytiniais paaiškinimais, o ne jos nenuosekliais parodymais pirmosios instancijos teisme, kadangi rašytinius J. R. paaiškinimus patvirtina ne tik minėta vaizdo medžiaga, bet ir kiti byloje esantys įrodymai. Vienas iš jų – pamainos vadovės S. G. rašytinis paaiškinimas iš karto po fiksuojamo įvykio, kuriame patvirtinamos J. R. nurodomos aplinkybes - t. y., jog A. S. pavedimu J. R. atėjo į siuvyklą pasibandyti – siuvo apmušalus (t., b. l. 4). Analogiškai šios aplinkybės nurodytos ir VDI atstovų patikrinimo akte (t., b. l. 6). Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. taip pat neneigia, kad J. R. 2019 m. gruodžio 17 d. buvo darbo vietoje, tačiau viso proceso metu teigė, kad J. R. atvykimas susijęs tik su galimybe apsispręsti ar ji norės dalyvauti apmokymuose susijusiuose su baldų apmušalų apsiuvimu, nes buvo ketinama su ja sudaryti pameistrystės darbo sutartį, jokios pridėtinės vertės UAB (duomenys neskelbtini) ji nesukūrė, nes siuvo ant bandomųjų pavyzdžių, dėl atlygio mokėjimo nebuvo tartasi. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. liepos 9 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą A. S. tokių aplinkybių nepateikė, tik nurodė, kad dėl naujų darbuotojų priėmimo atsakinga S. G.. Versija, kad J. R. nevykdė jokių darbinių funkcijų, atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu, galimai siekiant sumenkinti savo veiksmų pavojingumą bei leidimą J. R. nelegaliai dirbti UAB (duomenys neskelbtini) naudai.
8.1. Apygardos teismas pažymi, kad susitarimo dėl išbandymo sąlygos yra numatytos DK 36 straipsnyje (sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo), o nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu su J. R. darbo sutartis sudaryta nebuvo, Valstybinio socialinio draudimo fondui nepranešta apie asmens darbo pradžią, tokiu būdu susitarimai dėl išbandymų sąlygų neatitiko DK 36 straipsnio reikalavimų. DK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, jeigu darbdavio ir darbo tarybos susitarimas, vietinis norminis teisės aktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos norminis teisės aktas prieštarauja DK ar įstatymo normoms, taikomos DK ar įstatymo normos. Pritartina apeliacinio skundo teiginiams, kad iš tiesų galimos tokios situacijos, kai asmuo, kuris siekia įsidarbinti, yra supažindinamas su siūlomo darbo pobūdžiu, specifika, sąlygomis, jam parodoma darbo vieta, darbo įrankiai, jis informuojamas apie darbo užmokestį, socialines garantijas ir pan. Paprastai tokia veikla nėra laikytina darbinių funkcijų, kurias reglamentuoja darbo įstatymai, atlikimu. Tačiau kitaip vertintinos tokios teisinės situacijos, kai norint patikrinti, ar darbuotojas tinka siūlomam darbui, jis ne tik informuojamas apie darbo pobūdį, sąlygas ir pan., bet jam taip pat laikinai pavedama atlikti tam tikras darbo funkcijas. Taigi, ir esant išbandymui darbas gali būti pripažįstamas nelegaliu ir užtraukti administracinę atsakomybę pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, jeigu per išbandymą darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties arba darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos išbandyme darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Būtent nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. R. ne tik buvo supažindinama su darbo sąlygomis bendrovėje, bet ir šioje bendrovėje atliko darbo funkcijas (dirbo bendrovės naudai su bendrovės pateiktomis medžiagomis, pakluso joje nustatytai darbo tvarkai, jai buvo suteikta darbo vieta ir t.t.). Taigi nustatyti visi DK 32 straipsnyje nurodyti darbo sutarties požymiai: buvo susitarimas dėl darbo ir, kitaip nei teigia apeliantas – atlyginimo. Tai patvirtina ir pačios J. R. 2019 m. gruodžio 17 d. paaiškinimas ir, be kita ko, DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtina garantinė nuostata, jog darbuotojo užmokestis negali būti mažesnis negu šio straipsnio nustatyta tvarka minimalus darbo užmokestis. Be to, apeliaciniame skunde akcentuojama pameistrystės mokymo sutartis, kai 2019 m. gruodžio 17 d. VDI atstovai atliko UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir nustatė nelegalų J. R. darbą, dar nebuvo sudaryta. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog minima sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokyklos ir J. R. sudaryta tik 2020 m. sausio 17 d., t. y., praėjus mėnesiui nuo pažeidimo fakto užfiksavimo, todėl minėta sutartis nepaneigia, kad 2019 m. gruodžio 17 d. buvo dirbama nelegaliai.
9. Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. S. administracinės atsakomybės nepaneigia ir skundo argumentai, jog S. G. buvo įgaliota pasirašyti darbo sutartis priimant ir atleidžiant darbuotojus, todėl ji yra padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnyje, subjektas. Iš byloje A. S. pateikto įgaliojimo dėl S. G. matyti, jog pagal bendrųjų nuostatų 1.1. punktą, S. G. buvo įgaliota tik pasirašyti darbo sutartis priimant ir atleidžiant darbuotojus, tačiau įgaliojime nėra numatyta teisė jai pačiai spręsti dėl potencialių darbuotojų priėmimo į darbą (t., b. l. 49). Be to, pati J. R. parodė, jog dėl darbo telefonu ji tarėsi su A. S., o ne su S. G..
10. Apeliaciniame skunde Pažeidėjas teigia, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas po daugiau kaip 7 mėn. nuo atlikto patikrinimo dienos, dėl ko buvo grubiai pažeisti ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimai imtis priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesni laiką ištirtos aplinkybės. Apygardos teismas pažymi, jog ANK 39 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Sistemiškai aiškinant šią nuostatą kartu su ANK 591 straipsnio 7 punktu, kuriame įtvirtinta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nors administracinių nusižengimų protokolas buvo surašytas praėjus 7 mėnesiams, tačiau nepažeidžiant ANK nustatytų terminų, todėl apelianto skunde nurodomi argumentai dėl esminių proceso pažeidimų yra atmetami kaip nepagrįsti.
11. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. v. Finland). Apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimui priimti. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su nutarime padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas jo apeliacinį skundą tenkinti.
12. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, įvertino byloje surinktų duomenų visetą ir pagrįstai A. S. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą pažeidimą, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. S. skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.