Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog jis buvo beveik metus laiko neišsiblaivantis. Balandžio mėnesį mirus močiutei gerdavo ištisai. Prisimena tik „fragmentus“. Pas jį nuolat rinkdavosi įvairūs žmonės. Ateidavo „mergos, vaikai, kaimynai“. Buvo kaip „ryšio mazgas“. Lankėsi ir B., Š., G. Kaltinime minimą dieną pas jį atėjus G., jis atkreipė dėmesį į pastarojo mėlyną švarkelį. Jam švarkelis patiko, nes mėgsta mėlyną spalvą. Teigė pasiūlęs apsikeisti rūbais „panešiojimui“. Neigė grasinęs. Tačiau švarkelis jam buvo per mažas. Teigė, jog negali paaiškinti, kas švarkelį paslėpė pečiuje. Į klausimą, kodėl pilnai kaltu prisipažino kardomosios priemonės pratęsimo metu, paaiškino, jog tiesiog norėjo namo. Tvirtino, kad jis esąs tik „miesto keistuolis“, kuris „kala kardus“ ir yra tiesiog „per ryškus“. Teigė, jog yra už jį „baisesnių žmonių“. Aiškino: „Visi eina pas mane ir aš padedu, kai teismai nepadeda“. Tvirtino, jog priglaudžia benamius ir duoda jiems butus. Prašė skirti gydymą nuo alkoholizmo, nes įkalinimas nepataisys, kadangi „tos įstaigos tai kaip agurkus į slovikus ir į sklepą“.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. Ž. taip pat neigė kaltę, ir parodė, kad 2017-08-30 savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus kartu su S. B., D. G. ir savo tėvu V. Ž.. Išgertuvių metu jis su D. G. apsimainė marškinėliais. Pasak įtariamojo, jis D. G. negrasino fiziniu smurtu ir marškinėlių nereikalavo ( t.2, b. l. 21-22).

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, surinktais byloje, o būtent:

teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. G. teigė, jog jis pilnai tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu;

ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis D. G. išsamiai ir nuosekliai parodė, kad 2017m. rugpjūčio 30d., apie 21 val. 30 min., name, esančiame (duomenys neskelbtini), V. Ž., išgertuvių metu, pareikalavo jo duoti mėlynos spalvos marškinėlius „Nike“, kuriuos vilkėjo, o jam atsisakius duoti marškinėlius, V. Ž. agresyviai žodžiu pagrasino, kad papjaus arba sulaužys. Kelis kartus pakartojo "ar netiki, dabar subadau arba sulaužau?". Grasinimo metu V. Ž. peilio išsitraukęs nebuvo, tačiau pasak D. G., išsakytas grasinimas jam atrodė realus ir bauginantis. Manė, kad V. Ž. gali jį sužaloti peiliu ir sumušti, nes jis yra aukštesnis, stambesnis ir stipresnis. Nenorėdamas, kad V. Ž. jį sužalotų ar sumuštų, dėl to neturėdamas kito pasirinkimo, jis nusirengė ir atidavė savo marškinėlius „Nike“ V. Ž. į rankas, pats likdamas iki pusės nuogas. V. Ž. nusirengė savo tamsios spalvos marškinėlius ir perdavė jam, kad neitų namo nuogas. Namo grįžo vilkėdamas V. Ž. duotais marškinėliais ( t.1, b. l. 27-29, 30-33, 44-47);

2017-08-31 pareiškėjas D. G. į policijos įstaigą kreipėsi pranešdamas apie tai, kad 2017-08-30, apie 21 val. 30 min., name, esančiame (duomenys neskelbtini), V. Ž. grasindamas sužaloti peiliu ir sumušti, atėmė „Nike“ treningo viršutinę dalį, mėlynos spalvos, 100 eurų vertės. D. G. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo apiplėšimo ir taikyti V. Ž. įstatymo numatytas priemones ( t.1, b. l. 12-14);

liudytojas S. B. (miręs (duomenys neskelbtini)) parodė, kad 2017-08-30, apie 21.30 val., kartu su D. G., V. Ž., pravarde "k." ir V. Ž. tėvu V. Ž. buvo dideliame kambaryje, kur gėrė alų. V. Ž. vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius, kuriuos jam buvo padovanojęs, o D. G. vilkėjo mėlynos spalvos marškinėlius. Kažkuris iš jų pasiūlė apsikeisti marškinėliais, ką jie ir padarė. Pasak S. B., V. Ž. nereikalavo iš D. G. marškinėlių, neliepė jų duoti, negrasino papjauti ar kaip kitaip sužaloti. Kitą dieną policijos pareigūnai V. Ž. išsivežė, tačiau jis nežino dėl kokios priežasties. Po to buvo daroma krata pas V. Ž. namuose, kurios metu pečiuje buvo rasti tie patys marškinėliai, kuriuos vilkėjo D. G. ir kuriuos jis apsikeitė su V. Ž.. Kaip tie marškinėliai atsirado pečiuje, jis nežino. ( t.1, b. l. 89-92);

liudytoja R. G. parodė, jog jos sūnus grįžo namo susinervinęs, vietoj džemperio vilkėjo „maikę“. Ji skambino kaltinamajam dėl rūbo grąžinimo, o paskui jai skambino S. (past. Š. B.) ir žadėjo atnešti, bet rūbas nebuvo grąžintas.

liudytoja R. G.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d., tai galėjo būti apie 20 valandą, jos sūnus D. G., iš namų išėjo vilkėdamas mėlynos spalvos džemperį „Nike“, o apie 22 valandą namo grįžo vilkėdamas tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis. Pasak R. G., sūnus jai pasakė, kad buvo pas "k.", kaip ji suprato, V. Ž., kuris jam liepė nusimauti ir atiduoti džemperį, ką sūnus ir padarė. Po to V. Ž. liepė apsivilkti marškinėlius, kuriais sūnus parėjo namo, tačiau dėl kokios priežasties "k." taip pasielgė sūnus nesakė, o ji pati ir neklausė. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes sūnus nepasakojo, ji pati suprato tik tiek, kad sūnus įvykdė V. Ž. nurodymą atiduoti džemperį, kurį jis vilkėjo. 2017-08-31, 14 val. 4 min., ji pati paskambino sūnaus D. duotu numeriu ir nepažįstamam vyriškiui pokalbio metu pasakė, kad šis prie parduotuvės "Rovineda" atneštų džemeperį, tačiau jo niekas neatnešė ( t.1, b. l. 105-108);

liudytoju apklaustas E. Š. parodė, jog jis kaltinime minimą dieną atėjo pas V. Ž. ryte, o išėjo apie 21 valandą. Namie nuolatos buvo S. Kaltinamojo tėvas užeidavo ir išeidavo. Jis pats kartais išeidavo į lauką taip pat. Apie 18-19 valandą vyko „apsikeitimas“ rūbais, nes V. patiko „rubaškė“, kurią vilkėjo G. Jam patiko mėlyna spalva, todėl jis ir pasiūlė. Jis į mainus per daug nekreipė dėmesio. Matė, kad dydis netiko V. Ž.. Teigė, jog po apsikeitimo rūbais „net rankom sumušė“ ir toliau sėdėjo ir gėrė. Teigė, jog jis anksčiau nebuvo įtrauktas į liudytojų sąrašą, nes S. B. buvo liudytoju. Tačiau jam mirus nutarė liudyti;

parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis D. G. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad šiame name 2017-08-30 apie 21 val. 30 min., išgertuvių metu, V. Ž. grasino prieš jį panaudoti fizinį smurtą ir pagrobė jo sportinius marškinėlius „Nike“. D. G. parodė kambarį, kur nusikaltimo metu sėdėjo jis, kur V. Ž. ir kur gulėjo S. B. Taip pat parodė kambarį, kur tuo metu buvo V. Ž. tėvas. Į kambarius buvo patekta pro virtuvę, kur durų dešinėje stovi metalinis pečius ( t. 1, b. l. 72-82);

pranešime apie įvykį nurodyta, kad 2017-08-31 13 val. 54 min. buvo gautas D. G. telefoninis pranešimas apie tai, kad vakar vakare adresu (duomenys neskelbtini), V. Ž., grasindamas peiliu arba sumušti, atėmė pranešėjo sportinį bliuzoną „Nike“. Kreipiasi dabar, nes žadėjo šiandien grąžinti ( t.1, b. l. 24);

daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad D. G. pateikė V. Ž. duotus jam marškinėlius (t.1, b. l. 53-55). Daiktų apžiūros protokole nurodyti marškinėlių požymiai ( t.1, b. l. 56- 61);

atlikus kratą V. Ž. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvės pečiuje buvo rasti sportiniai marškinėliai „Nike“, mėlynos spalvos ( t.1, b. l. 129-133). Daiktų apžiūros protokole nurodyti sportinių marškinėlių požymiai ( t.1, b. l. 134-140);

parodymo atpažinti metu nukentėjusysis D. G. atpažino marškinėlius, pažymėtus Nr. 1, kuriuos 2017-08-30 iš jo atėmė V. Ž. (t.1, b. l. 66-71);

parodymo atpažinti metu liudytoja R. G. atpažino marškinėlius, pažymėtus Nr. 3, su kuriais apsivilkęs 2017-08-30 apie 20 val. iš namų išėjo jos sūnus D. G., o grįžo be šių marškinėlių (t.1, b. l. 109-114);

parodymo atpažinti metu liudytojas V. P. atpažino marškinėlius- džemperį, pažymėtus Nr. 2, kuriuos jis padovanojo D. G.( t.1, b. l. 121-126);

parodymo atpažinti metu įtariamasis V. Ž. atpažino marškinėlius, pažymėtus Nr. 1, kuriuos jis 2017-08-30 išmainė su D. G. į sportinius marškinėlius „Nike“ (t.2, b. l. 29-33).

Nors kaltinamasis V. Ž. kaltu neprisipažino ir aiškino, kad tai buvę tik rūbų mainai, o ne grasinimu pavartoti smurtą atimtas turtas, tačiau net iš jo paties parodymų ir jam palankius parodymus davusių liudytojų aiškinimo matyti, jog būtent jam patiko nukentėjusiojo D. G. vilkėtas švarkelis, kuris buvo net ne jo dydžio, būtent jis liepė nusivilkti švarkelį ir tik po to davė savo marškinėlius nukentėjusiajam, nes šis liko iki pusės nuogas. Apklausiamas įtariamuoju, V. Ž. teigė: „Iš pradžių D. G. nesutiko, sakė, kad švarkelis naujas, kad jam atidavė šefas“ (t.2, b.l.21-22), tuo pripažindamas, kad teko pavartoti spaudimą. Be to, iš paties kaltinamojo paaiškinimo matyti, jog jis įsivaizduoja esąs visagalis, turintis teisę priimti sprendimus visais klausimais, o kiti jam linkę paklusti. Todėl tikėtina, kad nukentėjusysis realiai suvokė gresiantį pavojų.