Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditoriaus V. M. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui V. B. (V. B.) dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašo priteisti iš skolininko V. B. 50 000,00 Eur skolą, 29 342,47 Eur palūkanas už naudojimąsi paskola, 9 993,15 Eur palūkanas už vėlavimą grąžinti paskolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 385,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir 96,80 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 435 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Atsižvelgiant į teismo įsakymo instituto specifiką, t. y. teismo įsakymą teismas priima nevertindamas jo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), aiškiai nepagrįstu pareiškimu laikytinas toks, kurio patenkinimas reikštų teisės aktais įtvirtinto teisinio reguliavimo pažeidimą, nepagrįstą nesilaikymą vyraujančios teismų praktikos, kuri pagal vystomą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismui yra privaloma (2007 m. spalio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 26/07; 2006 m. kovo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje 33/03) bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, dėl šių priežasčių tuo atveju, kai yra pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų), teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenis, kreditorius jau trečią kartą kreipiasi į teismą dėl tos pačios skolos priteisimo. Pirmuosius du kartus kreditoriaus prašomos priteisti palūkanos buvo – 102 138,35 Eur dydžio ir teismas kreditoriui dukart išaiškino, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita bei, kad dėl šių priežasčių teismas atsisako priimti kreditoriaus pareiškimą, taip pat išaiškino, kad kreditorius turi teisę pateikti ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles arba pašalinus arba išnykus aplinkybėms, kliudančioms priimti pareiškimą CPK XXIII skyriaus tvarka, kreditorius gali vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu (CPK 137 straipsnio 4 dalis, 432 straipsnis).

Taigi, nagrinėjamu atveju kreditorius prašo priteisti iš skolininko 50 000,00 Eur skolą ir 29 342,47 Eur palūkanas už naudojimąsi paskola bei 9 993,15 Eur palūkanas už vėlavimą grąžinti paskolą, iš viso – 39 335,62 Eur palūkanų. Teismas, konstatuoja, kad ir šiuo atveju prašomos priteisti palūkanos yra neproporcingai didelės pagrindinės reikalaujamos priteisti skolos (50 000,00 Eur) dydžiui, todėl vis tiek laikytinos aiškiai per didelėmis, neprotingomis, nesąžiningomis ir todėl kreditoriaus prašymas priteisti tokias palūkanas laikytinas yra aiškiai nepagrįstu (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms kreditoriaus reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, o CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, todėl kreditoriaus pareiškimą, kaip aiškiai nepagrįstą ir pažeidžiantį šalių teisių ir pareigų pusiausvyros principą, atsisakytina priimti (CPK 435 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina tai, kad kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Kreditoriui grąžintinas 385,00 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Be kita ko, teismas dar kartą atkreipia kreditoriaus dėmesį, kad kaip jau minėta aukščiau – iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog teismas jau trečią kartą atsisako priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl tos pačios priežasties – dėl neproporcingai didelių palūkanų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl kreditorius dar kartą įspėjamas, kad už sąmoningą piktnaudžiavimą pateikti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuris akivaizdžiai negali būti nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka, pareiškėjui gali būti skirta iki 5 792 Eur bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290-291 straipsniais ir 435 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atsisakyti priimti kreditoriaus V. M. pareiškimą skolininkui V. B. (V. B.) dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Išaiškinti kreditoriui, kad teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą neužkerta kelio, ištaisius trūkumus, įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.