Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-03-17 · Administracinė byla Nr. I-2824-789/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-17
Bylos Nr.
I-2824-789/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00255-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2824-789/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00255-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjui V. D., viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. D. 2014 m. sausio 9 d. išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1–3), kurį 2015 m. vasario 13 d. patikslino (b. l. 47–50), prašydamas: 1) atnaujinti senaties terminą kreiptis į teismą, jeigu teismas nuspręstų, kad jis yra praleistas; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2013 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7187; 3) panaikinti Valdybos Alytaus skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (4.8)R1-21616; 4) priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Skyriaus, dėl antikonstitucinės teisės normos taikymo 2010 m. sausio–spalio mėn. susidariusią senatvės pensijos nepriemoką – 6 995,67 Lt (2 026,09 EUR); 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad Skyrius dėl sunkios valstybės finansinės ekonominės padėties nuo 2010 m. sausio mėnesio pradėjo mokėti sumažintą senatvės pensiją. Sumažintos pensijos mokėjimas tęsėsi nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn., o laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. spalio mėn. pensija buvo mažinama papildomai, nes pareiškėjas šiuo laikotarpiu dirbo ir gavo draudžiamųjų pajamų. Atkreipė dėmesį, kad tuo metu nekilo abejonių, jog valstybė jo atžvilgiu gali elgtis neteisėtai ir pažeisti jo teisėtus lūkesčius bei interesus, todėl jis neturėjo pagrindo imtis savo interesų gynybos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. priimtame nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas) išaiškino, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatose įtvirtintu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti labiau sumažintą pensiją, nei yra mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems pensijų gavėjams. Kai minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas buvo paskelbtas viešai, pareiškėjas suvokė, kad jo konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą buvo suvaržyta ir kad jis buvo diskriminuotas asmenų, gaunančių pensijas, tačiau nedirbančių ir neužsiimančių jokiu verslu, atžvilgiu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad ženklus pensijos sumažinimas antikonstitucinės teisės normos pagrindu reiškia teisinį netikrumą, teisėtų lūkesčių gauti daugiau pajamų paneigimą, taip pat konstitucinių nuosavybės neliečiamumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principų pažeidimą. Iš Skyriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. pažymos „Dėl V. D. senatvės pensijos dydžio“ nustatė, kad 2010 m. sausio–spalio mėn. antikonstitucinės normos pagrindu jam yra neišmokėta 6 995,67 Lt dydžio pensijos dalis. Pabrėžė, kad 2013 m. rugsėjo 10 d. su prašymu kreipėsi į Skyrių, prašydamas be teismo atkurti pažeistą teisę, t. y. išmokėti 6 995,67 Lt pensijos nepriemoką, tačiau Skyrius 2013 m. spalio 4 d. sprendimu Nr.(4.8)R1-21616 prašymo netenkino, nes Konstitucinio Teismo nutarimai galioja tik į ateitį. Nurodė, kad Skyriaus sprendimą 2013 m. spalio 18 d. apskundė Valdybai, kuri 2013 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7187 skundo netenkino, sutikdama su Skyriaus sprendimu.

Atkreipė dėmesį, kad apie turtinius praradimus dėl antikonstitucinės įstatymo nuostatos taikymo galėjo sužinoti tik po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo, t. y. po 2012 m. rugsėjo 21 d. Mano, kad turėjo teisę kreiptis į teismą ir kreipėsi teisinės gynybos nepraėjus 3 metams nuo sužinojimo apie turtinį praradimą dėl antikonstitucinės įstatymo nuostatos įgyvendinimo. Jeigu teismas kreipimosi į teismą senaties terminą traktuotų remiantis kitais principais ir laikytų jį praleistu, pareiškėjo nuomone, senaties terminas turėtų būti atnaujintas. Jis neturėjo realios galimybės suvokti sudėtingus valstybės ekonominės ir teisinės sistemos veikimo principus ir žinoti, kada bei kokius veiksmus reikia atlikti.

Atsiliepimas

Atsakovė Valdyba 2014 m. sausio 15 d. atsiliepime (b. l. 29–31) ir 2015 m. vasario 23 d. atsiliepime (b. l. 63–66) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas), o 2010–2011 m. – ir Laikinuoju įstatymu. Atkreipė dėmesį, kad pirma pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį.

Pažymėjo, kad rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotą senatvės pensiją Valdybos teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas Skyriaus, vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, priimtas valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 m. sausio mėnesį. Skyrius 2013 m. spalio 4 d. raštu Nr. (4.8)R1-21616 pareiškėjui paaiškino jo senatvės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo 2010–2011 m. teisinį pagrindą bei nurodė neturintis teisės išmokėti pareiškėjui neišmokėtą pensijos dalį.

Valdyba nustatė, kad, kreipdamasis į Valdybą su 2013 m. spalio 18 d. skundu dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą Valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Valdybai 3 metų terminą. Todėl, vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 p., buvo priimtas Valdybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. (6.5)I-7187 atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2013 m. spalio 18 d. skundą, papildomai nurodant, kad, jei iki 2013 m. lapkričio 18 d. bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą minėtam terminui atnaujinti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iki nurodytos datos papildomų įrodymų nepateikė, su skundu kreipėsi į teismą. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama praktika bylose dėl neišmokėtų pensijų dalies priteisimo, Valdyba nurodo, jog senaties terminas skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo.

Valdyba taip pat pabrėžė, jog įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Jokie teisės aktai nesuteikia teisės Valdybai ir jos teritoriniams padaliniams reikšti savo abejones dėl įstatymo konstitucingumo ir tuo remiantis įstatymo nevykdyti. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas oficialiai buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl 2010–2011 m. Laikinasis įstatymas buvo teisėtas ir privalomas vykdyti. Valdybos teritorinių skyrių veiksmai, mokant pagal Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas sumažintas pensijas, buvo teisėti.

Atsakovė teismo prašė atsižvelgti į tai, kad neišmokėtų pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalių priteisimas sukeltų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui papildomą finansinę naštą, kadangi jame šiuo metu nėra numatyta tam lėšų. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme 2014–2016 m. nenumatytas senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dalių, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo, kompensavimas. Todėl, jei pareiškėjo reikalavimas išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas negautą senatvės pensijos dalį (6 995,97 Lt) būtų patenkintas, Valdyba teismo prašė sprendimo vykdymą atidėti iki 2017 m. sausio 1 d.

Atsiliepimas

Atsakovas Skyrius atsiliepime (b. l. 24–27) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė pareiškėjo skundą atmesti. Pažymėjo, kad 2013 m. spalio 4 d. raštu Nr. (4.8)R1-21616 pareiškėją informavo, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą senatvės pensijos dalį. Taip pat nurodė, kad 2013 m. spalio 18 d. skundu kreipdamasis į Valdybą pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. įtvirtintą skundo pateikimo terminą.

Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai pateikė medicininius dokumentus dėl savo sveikatos būklės, nurodė, kad dėl prastos sveikatos būklės 2012–2013 m. negalėjo pasirūpinti tinkama savo teisių gynyba. Pažymėjo, kad dėl ligos per 2011–2013 m. laikotarpį išnaudojo turėtas santaupas, šiuo metu turi įsiskolinimų, kurių nesugebės grąžinti iš gaunamos pensijos. Prašė priteisti neišmokėtą pensijos dalį.

Valdybos ir Skyriaus atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra senatvės pensijos gavėjas. 2013 m. rugsėjo 10 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į Skyrių, kuriame nurodė, kad 2010 m. sausio 1 d.–2010 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu jam buvo mokama sumažinta senatvės pensija; jam, kaip dirbančiam pensininkui, neišmokėta pensijos dalis sudaro 6 995,67 Lt; tik po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paaiškėjo, kad šis pensijos sumažinimas prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo klausimą galima išspręsti ne teismo keliu; prašė išmokėti jam 6 995,67 Lt senatvės pensijos dalį (b. l. 37). 2013 m. spalio 4 d. raštu Nr. (4.8)R1-21616 Skyrius pareiškėjui nurodė, kad apie jam mokamą ne viso dydžio paskirtą senatvės pensiją pareiškėjas sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, o 2012 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (10.1)R1-8341 Skyrius pareiškėjui išsiuntė informaciją apie paskirtos senatvės pensijos perskaičiavimą ir mokėjimą Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu. Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo nutarimai galioja tik į ateitį, todėl Skyrius neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 10 d. prašymą. Paaiškino, kad yra rengiamas įstatymas dėl sumažintų pensijų kompensavimo (b. l. 38–39).

2013 m. spalio 24 d. Valdyboje gautas pareiškėjo 2013 m. spalio 18 d. skundas dėl Skyriaus 2013 m. spalio 4 d. rašto Nr. (4.8)R1-21616, kuriuo pareiškėjas prašė šį raštą panaikinti ir įpareigoti Skyrių ne teismo tvarka pareiškėjui išmokėti 6 995,67 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoką (b. l. 34). 2013 m. spalio 31 d. raštu Nr. (6.5)I-7187 Valdyba pareiškėjui nurodė, kad jis praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Skyriaus veiksmus dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, todėl atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. spalio 18 d. skundą. Paaiškino, kad, jeigu iki 2013 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Papildomai pažymėjo, kad, kol kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nepriimti, Valdybos teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Nurodė, kad Skyriaus 2013 m. spalio 4 d. raštu Nr. (4.8)R1-21616 buvo išsamiai ir teisingai išaiškintas senatvės pensijos 2010–2011 m. perskaičiavimo ir mokėjimo teisinis pagrindas, juo pateikta išsami, teisinga informacija, todėl nėra pagrindo jį panaikinti (b. l. 32–33).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas teisėtumo, t. y. nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su asmens teisės į pensiją pažeidimu ir jos gynimu teisme. Pareiškėjas teisme ginčija tik senatvės pensijos perskaičiavimą pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. ir neginčija jos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjo senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. buvo mažinama nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d., taip pat 2011 m. kovo mėnesį (b. l. 61–62).

Atsakovų atsiliepimų argumentai iš esmės yra susiję su tuo, jog pareiškėjas, atsakovų nuomone, praleido įstatymuose nustatytą terminą apskųsti sprendimus dėl sumažintų pensijų mokėjimo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiausia būtina įvertinti, ar nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises bei teisėtus interesus socialinio aprūpinimo srityje, tinkamai realizavo teisę kreiptis į teismą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valdybai.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 konstatavo, kad Pensijų įstatymo 45 str. nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje, o šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Minėtoje nutartyje LVAT taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į Valdybą (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į jos teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į Valdybą diena.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pirmą sumažintą pensiją pareiškėjas gavo 2010 m. sausio mėnesį. Taigi apie sumažintos pensijos išmokėjimą V. D. sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį. Dėl senatvės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo, pareiškėjas į Skyrių kreipėsi 2013 m. rugsėjo 10 d. prašymu. Taigi pareiškėjas ginčą ikiteismine tvarka inicijavo praleidęs Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą.

Kita vertus, nors Valdyba skundžiamame 2013 m. spalio 31 d. sprendime nustatė, jog pareiškėjas praleido minėtą 3 metų Skyriaus veiksmų apskundimo terminą, bei, vadovaudamasi Taisyklių 31 p. nuostatomis, atsisakė nagrinėti jo 2013 m. spalio 18 d. skundą, tuo pačiu nurodė ir tai, kad, kol pensijų kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nepriimti, ji neturi teisinio pagrindo įpareigoti Skyrių išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą senatvės pensijos dalį. Taigi Valdyba išreiškė savo poziciją ir valią dėl pareiškėjo keliamo ginčo, o tai yra pagrindas konstatuoti, kad Valdyba išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjo 2013 m. spalio 18 d. skundą nagrinėjo iš esmės. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra buvo užbaigta kompetentingoje ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, pasisakant dėl ginčo esmės. Taigi šiuo aspektu kliūčių nagrinėti ginčą teisme nėra. Tai reiškia, kad aptartas pareiškėjo skundo Valdybai padavimo termino praleidimo faktas, kaip ir tokio praleidimo priežasčių įvertinimo klausimas, prarado savo aktualumą, t. y. nagrinėjamai bylai tapo nereikšmingi (LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1393/2014). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi atnaujino terminą skundui dėl Valdybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7187 pateikti, todėl pareiškėjo patikslintame skunde suformuluotas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą nespręstinas.

Teisėjų kolegija nekvestionuoja Valdybos kompetencijos atsisakyti nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka asmens skundą, jei yra nustatoma, kad skundas paduotas praleidus įstatymu nustatytą terminą, tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju Valdyba, sprendime konstatavusi, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir pažymėjusi, kad pareiškėjui pateikus įrodymus, suteikiančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, tuo pačiu sprendimu išnagrinėjo pareiškėjo skundą iš esmės, t. y. išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad grąžinti pareiškėjui neišmokėtą senatvės pensijos nepriemoką, kurios jis negavo pritaikius antikonstitucine pripažintą Laikinojo įstatymo normą, nėra pagrindo. Skundžiamo Valdybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą šiuo atveju lemia šio sprendimo turinio prieštaringumas, išnagrinėjus pareiškėjo 2013 m. spalio 18 d. prašymą iš esmės, neatsisakant Konstitucijai prieštaraujančių Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo. Todėl ginčijamas Valdybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. (6.5)I-7187 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pareiškėjas teismo taip pat prašo panaikinti Skyriaus 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (4.8)R1-21616, kuriuo Skyrius nurodė neturintis teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 10 d. prašymą dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo. Kaip minėta, skundai dėl Valdybos teritorinių skyrių veiksmų turi būti paduodami tiesiogiai Valdybai, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Taigi pareiškėjas, siekdamas inicijuoti ginčą dėl galbūt neteisėtų ir nepagrįstų Skyriaus veiksmų perskaičiuojant senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo nuostatas ir ją išmokant tam tikru aspektu veikė netinkamai – skundą padavė ne įgaliotam ginčą nagrinėti subjektui – Valdybai, o teritoriniam skyriui, su kurio veiksmais nesutiko. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 konstatavo, kad Valdybos teritorinis skyrius, vadovaudamasis gero administravimo principu, prašymą (dalį dėl pensijų dalies išmokėjimo) turėjo perduoti įgaliotai tokį ginčą nagrinėti institucijai (Valdybai), nes Valdybos teritorinis skyrius spręsti dėl savo paties veiksmų įgaliojimų neturėjo. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir tai, kad pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 10 d. prašyme buvo suformulavęs konkretų prašymą išmokėti pensijos nepriemoką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Skyriaus 2013 m. spalio 4 d. sprendimas yra priimtas nekompetentingo subjekto, t. y. Skyrius pats išsprendė klausimą dėl pareiškėjo prašymo išmokėti jam senatvės pensijos nepriemoką, nors tokia kompetencija teisės aktuose suteikta Valdybai, todėl yra neteisėtas ir naikintinas ABTĮ 89 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Valstybinio socialinio draudimo pensijas apskaičiuoja ir moka Valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai), o nuo 2010 m. sausio 1 d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. gruodžio 9 d. priimtu Laikinuoju įstatymu.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1, 2 d. tam tikrą darbą dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, senatvės pensijos buvo sumažintos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1, 2 d. (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes, įgyvendinus šią jų teisę, jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1, 2 d. (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai, kurioje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nėra teisėtas. Atsižvelgęs į pareiškėjo reikalavimą, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą ir šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisė gali būti apginta, išmokėjus pensijos nepriemoką, kurios nebūtų buvę, jeigu nebūtų buvęs priimtas ir taikomas Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas senatvės pensijų mažinimą reglamentuojantis teisinis reguliavimas. Vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios deramai pareiškėjo teisių pažeidimo pasekmių nepašalino. Dėl pripažintos prieštaraujančia Konstitucijai įstatymo nuostatos taikymo susidaręs turtinis praradimas pripažintinas pareiškėjo teisių pažeidimu, todėl teismas privalo jį deramai pašalinti.

Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Pažeistą pareiškėjo teisę teismas šiuo atveju privalo ginti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi pagal Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi pasinaudojęs išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o ABTĮ 32 str. 1 d. nustatytas skundo padavimo teismui terminas 2014 m. sausio 14 d. teismo nutartimi buvo atnaujintas, taigi iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimai perskaičiuoti pensiją nėra galutiniai, todėl neįvykdyti ir pareiškėjas turi teisę, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau paskelbtą Konstitucinio Teismo nutarimą (LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-984/2013 ir kt.).

Pareiškėjas 2015 m. vasario 13 d. patikslintame skunde nurodo, kad dėl antikonstitucinės teisės normos taikymo jo atžvilgiu susidarė 6 995,67 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoka. Šią nepriemoką pareiškėjas apskaičiavo pagal jam pateiktą Skyriaus 2013 m. rugpjūčio 21 d. pažymą Nr. P1-2963, kurioje atskirai nebuvo pateikti duomenys apie konkretų Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų pagrindu pareiškėjui neišmokėtos senatvės pensijos dalies dydį (b. l. 35–36). Tuo tarpu teismui pateiktu 2015 m. vasario 24 d. raštu Nr. (10.1)R1-4568 Skyrius pateikė išsamesnius duomenis, pagal kuriuos V. D. apskaičiavo 7 018,76 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. (6 995,67 Lt) ir už 2011 m. kovo mėnesį (23,09 Lt). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjui neišmokėtą pensijos sumą. Už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. pareiškėjui priteistina 6 995,67 Lt suma iš Skyriaus (LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-984/2013 ir kt.).

Valdyba atsiliepime prašė atsižvelgti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto būklę (pagal Laikinąjį įstatymą neišmokėtų pensijų dalių priteisimas sukeltų papildomą finansinę naštą ir apsunkintų kitų finansinių įsipareigojimų vykdymą) ir sprendimo vykdymą atidėti iki 2017 m. sausio 1 d. Pagal ABTĮ 85¹ str. teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija jau minėtoje 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 taip pat pažymėjo, kad, siekiant nepakenkti veiksmingai pareiškėjo teisių apsaugai, įpareigojimas išmokėti nustatytą nepriemoką turi būti įgyvendintas per konkretų protingą terminą. V. D. teismui pateikė medicininius dokumentus apie jam diagnozuotos onkologinės ligos bei jo gydymąsi (b. l. 68–81). Kaip minėta, teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jo turtinė padėtis dėl ligos yra bloga, jis turi įsiskolinimų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, tai, kad jau yra pradėta kompensuoti sumažintas pensijas, teismų praktiką, taip pat į pareiškėjo amžių, sveikatos būklę ir jo turtinę padėtį, siekiant jam nesukelti daugiau neproporcingų sunkumų, vadovaujantis lygiateisiškumo, proporcingumo, protingumo ir teisingumo principais, Valdybos prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą netenkintinas.

ABTĮ 44 str. 1 d. įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundas tenkintinas, todėl jis turi teisę į dalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 str. 1 d. nuostatas dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patikslintame skunde suformulavo abstraktų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė nedetalizavo šių išlaidų konkretaus dydžio, nepateikė apskaičiavimų ir jų pagrindimo, todėl išlaidų atlyginimo klausimas, priimant sprendimą, nesprendžiamas. Pareiškėjui išaiškintina, kad pagal ABTĮ 45 str. 1 d. prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo V. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7187.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (4.8)R1-21616.

Priteisti V. D. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str. taikymo neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį – 2 026,09 EUR (du tūkstančius dvidešimt šešis eurus ir devynis euro centus) (6 995,67 Lt).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis