Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-425/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-08
Bylos Nr.
1A-425/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Jucys, Elena Vainienė (pran.), Rūta Mickevičienė
Nuteistasis
S. G.
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-425/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1; 2.1.7.4 (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),teisėjų: Kęstučio Jucio, Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Agnei Aguonytei,dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,gynėjui advokatui Jolantai Teresei Litvinskienei,nuteistajam S. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 metų (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 65 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės 2006-12-28 nuosprendžiu paskirta 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 12 metų ir 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš S. G. priteista: D. B. ir A. G. po 2125 litus laidojimo išlaidoms atlyginti bei A. G. 12 000 litų ir D. B. 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo S. G. apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 16 d., apie 19 val., P. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus pykčiui dėl skolos S. G., suduodamas S. G. kojomis daugybinius smūgius į krūtinės sritį ir šonus, dėl ko, lūžus penkiems šonkauliams dešinėje priekinėje ir užpakalinėje pažastinėje linijose, septyniems šonkauliams vidurinėje pažastinėje bei mentės linijose, krūtinkauliui, plyšus pasieninei krūtinplėvei, išsivysčius trauminiam šokui ir įvykus ūmiam kvėpavimo veiklos sutrikimui, nukentėjusysis mirė. Taip S. G. tyčia nužudė S. G.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas neteisingai įvertino faktinius bylos duomenis, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Teismo nuosprendis grindžiamas įrodymais, kurių nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad byloje nesurinkta neginčijamų jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

Jis prisipažįsta kartą spyręs nukentėjusiajam į koją, tokiu būdu paragindamas jį grąžinti skolą, tačiau teigia, kad jo suduotas smūgis nukentėjusiajam į koją buvo nežymus ir nepadarė nukentėjusiajam jokios žalos ir nesukėlė skausmo.

Šalies argumentai

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai remtis liudytojos V. J. parodymais. Teigia, kad ši liudytoja yra asmeniškai suinteresuota bylos baigtimi, nes yra supykusi. Liudytojos V. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs. Ji pirminiuose savo parodymuose nurodytas aplinkybes vėliau pakeitė ir teisme negalėjo logiškai paaiškinti savo parodymų pakeitimo priežasčių. Mano, kad liudytoja pati siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl dėl nužudymo apkaltino jį. Apeliantas teigia, kad liudytoja jam grasino susidorojimu ir tai patvirtina prie jo skundo pridedamas liudytojos rašytas laiškas.

Taip pat apeliantas mano, kad teismas be pagrindo vadovavosi paskelbtais mirusio liudytojo P. P. parodymais. Šis liudytojas nekartą buvo teistas ir akistatos metu apeliantui teigė, kad jis už šį nusikaltimą nekalės. Mano, kad jei liudytojas būtų buvęs apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją jam dalyvaujant, byloje būtų buvusi nustatyta objektyvi tiesa.

Apeliantas teigia, kad teismo medicinos ekspertizės aktų išvados yra prieštaringos. Ekspertai savo tyrimuose negalėjo tiksliai individualizuoti laiko, kada buvo sužalotas S. G. Nepaneigtos versijos, kad nukentėjusysis buvo sužalotas dar prieš jam su V. J. atvykstant pas jį pasiaiškinti, taip pat, kad jis galėjo būti sužalotas ir vėliau, nes nukentėjusysis gyveno asocialų gyvenimo būdą, girtavo, turėjo įvairių konfliktų su kitais sugėrovais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis S. G. ir jo gynėja prašė patenkinti nuteistojo S. G. apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Nors apeliantas neigia smurtavęs prieš S. G. ir teigia tik vieną kartą nestipriai įspyręs pastarajam į koją, jo kaltė nužudžius S. G. yra įrodyta iš dalies paties nuteistojo parodymais, įvykio vietoje buvusių liudytojų V. J. ir P. P. parodymais, teismo medicinos ekspertizės akto išvadomis, eksperto teisme duotais paaiškinimais, taip pat kitais byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais.

Apeliantas neneigia 2006-06-16 vakare buvęs su V. J. pas P. P. namuose ir ten kalbėjęsis su nukentėjusiuoju S. G. dėl skolos už alų. Jis taip pat prisipažįsta šio pokalbio metu įspyręs vieną kartą S. G. į koją. Apeliantas neigia prieš jį naudojęs intensyvų smurtą. Tačiau šie apelianto parodymai yra paneigti įvykio vietoje buvusių ir įvykį betarpiškai mačiusių liudytojų V. J. ir P. P. parodymais.

Liudytoja V. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną jie su nuteistuoju eidami iš baro namo pamatė S. G. , kuris buvo skolingas S. G. . Jie nusekė paskui S. G. į P. P. butą. Ten nuteistasis pareikalavo iš S. G. skolos. Šiam pasakius, kad jis neturi pinigų, nuteistasis trenkė kumščiu S. G. į galvą ir įspyrė. S. G. nugriuvo ir nuropojo į kitą kambarį. Nuteistasis nuėjo jam iš paskos, kas ten vyko negirdėjo. Liudytoja teigia mačiusi kaip nuteistasis sudavė S. G. kumščiu ir keturis kartus įspyrė (t. 2, b. l. 155-156). Šie liudytojos V. J. parodymai iš esmės sutampa su kito įvykio vietoje buvusio liudytojo P. P. parodymais. Šis liudytojas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog nukentėjusysis pas jį laikinai gyveno. Įvykio dieną pas jį į butą buvo atėję nuteistasis su V. J. . Nuteistasis nieko nesakęs pradėjo spardyti S. G. Iš pradžių apeliantas įspyrė S. G. į galvą, nuo šio smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant grindų, o nuteistasis jį gulintį toliau spardė (t. 1, b. l. 108-111). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, patikslindamas, kad nuteistasis iš pradžių smogė nukentėjusiajam ranka į galvą, o šiam nuo smūgio nugriuvus spardė jam į šonus, reikalaudamas atiduoti skolą (t. 1, b. l. 113).

Taigi, kaip matyti iš aptartų liudytojų V. J. ir P. P. parodymų, apeliantas įvykio metu prieš S.G. naudojo ne vienkartinį smūgį, o intensyvų smurtą. Abu minėti liudytojai patvirtino matę kaip nuteistasis vieną kartą smūgiavo nukentėjusiajam į galvą, o jam nuo suduoto smūgio nugriuvus, spardė. Šių liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes, tai yra apie konflikto priežastį ir pradžią, apie panaudoto prieš nukentėjusįjį S. G. smurto pobūdį ir intensyvumą sutapo tarpusavyje ir papildė vieni kitus. Be to, liudytojų parodymus patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys - ekspertų išvados. Atlikus pakartotinę komisijinę teismo medicinos ekspertizę nustatyta, jog S. G. mirties priežastimi buvo krūtinkaulio, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės plyšimais. Tai komplikavosi trauminiu šoku, ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu. Taip pat nustatyta, kad S. G. kūne padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti jį spardant. Ekspertas J. R. teisme paaiškino, jog daugybiniai šonkaulių lūžiai S. G. padaryti kietais bukais daiktais, kad toks trauminis poveikis būdingas smūgiuojant koja bei tikėtina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas jam gulint (t. 2, b. l. 153). Tokiu būdu liudytojų P. P. ir V. J. nurodytos S. G. sumušimo aplinkybės atitinka ir ekspertų nustatytą galimą sužalojimų, sukėlusių S. G. mirtį, padarymo mechanizmą.

Apeliantas, nesutikdamas su liudytojų P. P. ir V. J. parodymais, teigia, kad šie jį apkalba. Šie skundo teiginiai yra niekuo nepagrįstos apelianto prielaidos, nepaneigiančios teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo apelianto minimų liudytojų parodymus bei išdėstė motyvus, dėl kurių vienais liudytojų parodymais buvo patikėta, o kiti parodymai buvo atmesti.

Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje liudytoja V. J. nurodė įvykio aplinkybes analogiškai kaip ir nuteistasis S. G. , o vėliau savo parodymus pakeitė, teigdama, kad pirminiai jos parodymai yra neteisingi. Savo parodymų pakeitimą liudytoja motyvavo tuo, kad ji duodama pirminius parodymus dar gyveno su S. G. ir bijojo jo smurto. Tai, kad liudytoja turėjo pagrindą bijoti nuteistojo smurto, patvirtina byloje esantys nuteistąjį charakterizuojantys duomenys. Iš jų matyti, jog praeityje S. G. ne kartą teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, girtavo, buvo įspėtas dėl antivisuomeniško elgesio. Byloje yra duomenų, kad S. G. yra smurtavęs prieš V. J. , to neneigė ir pats apeliantas (t. 2, b. l. 151). Taigi šios aplinkybės patvirtina liudytojos V. J. paaiškinimus dėl jos neteisingų pirminių parodymų, o ne nuteistojo skundo teiginį, kad V. J. jį apkalba.

Apeliantas prie savo apeliacinio skundo pridėjo jam adresuotą V. J. laišką, kuris, apelianto teigimu, įrodo aplinkybę, kad liudytoja jį apkalba. Tačiau kolegija, susipažinusi su minėtu laiško turiniu, mano, kad apelianto pridėtas laiškas ne tik, kad nepatvirtina jo teiginių, bet priešingai, juos dar ir paneigia. Iš laiško turinio matyti, kad jame liudytoja prisipažįsta melavusi duodama pirminius parodymus ir patvirtina teisme duotų parodymų teisingumą.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad apeliantą apkalbėjo liudytojas P. P. . Liudytojo P. P. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs ir atitinka liudytojos V. J. parodymus bei ekspertų išvadas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tinkamai įvertino šio liudytojo parodymus ir pagrįstai jais rėmėsi įrodant apelianto kaltę dėl S. G. nužudymo.

Nepagrįstas apelianto skundo teiginys, kad apklausus šį liudytoją pas ikiteisminio tyrimo teisėją jam dalyvaujant būtų buvusi nustatyta objektyvi tiesa. Toks apelianto skundo teiginys yra tik niekuo nepagrįsta prielaida. Kaip jau buvo minėta, nuteistojo kaltė yra įrodyta ne tik liudytojo P. P. parodymais, bet ir kitais byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais parodymais. Be to, tarp nuteistojo ir liudytojo P. P. buvo atlikta akistata ir apeliantas turėjo galimybę liudytojui užduoti norimus klausimus (t. 1, b. l. 124-125).

Taip pat nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad liudytojo P. P. parodymai negali būti teisingi, nes jis anksčiau buvo teistas.

Aplinkybė, kad liudytojas anksčiau teistas, dar neduoda pagrindo jo parodymus laikyti nepatikimais. Liudytojų parodymai vertinami atsižvelgiant į tai, kiek jie yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, koks jų ryšys su kitais byloje surinktais duomenimis ir t. t. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojo P. P. parodymai visų jo apklausų metu iš esmės buvo vienodi ir nuoseklūs, pirmosios instancijos teismas liudytojo parodymus įvertino kitų bylos duomenų kontekste ir padarė teisingą išvadą, kad jo parodymai yra nuoseklūs ir patikimi.

Apeliacinės instancijos teismas, palyginęs liudytojų P. P. ir V. J. parodymus bei įvertinęs juos kitų bylos duomenų kontekste, daro išvadą, kad minėtų liudytojų parodymai paneigia apelianto parodymus apie jo smurto naudojimo prieš S. G. aplinkybes ir patvirtiną pirmosios instancijos teismo išvadą, kad būtent nuteistojo S. G. panaudoto smurto pasėkoje nukentėjusiam S. G. buvo padaryti sužalojimai, sukėlę pastarojo mirtį.

Apeliantas ginčija ir teismo medicinos ekspertizių išvadas, teigdamas jos yra prieštaringos. Teigia, kad nebuvo paneigtos versijos, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas tiek prieš jam ir V.J. atvykstant pas jį pasiaiškinti, tiek jiems išvykus. Šie apelianto skundo teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiriant aplinkybę dėl nukentėjusiojo S. G. mirties priežasties, byloje buvo atlikti du medicinos tyrimai. Vieną tyrimą atliko ekspertas R. A. (specialisto išvada (t. 1 b. l. 41-42)), kitą - ekspertas R. K. (ekspertizės aktas (t. 1 b. l. 55-56)). Kilus abejonėms, ar minėtos ekspertų išvados nėra prieštaringos, byloje buvo paskirta ir atlikta dar viena - pakartotinė teismo medicininė - komisijinė ekspertizė. Ši ekspertizė patvirtino, kad S. G. mirties priežastimi buvo krūtinkaulio, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės plyšimais. Tai komplikavosi trauminiu šoku, ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu. Ekspertai taip pat nustatė ir S. G. kūno sužalojimų padarymo laiką, o būtent, kad nustatyti S. G. kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jį spardant 2006-06-16 apie 19 val. Taip pat ekspertai konstatavo, kad pagal medicininius dokumentus ir lavono tyrimo duomenis nenustatyta, kad iki 2006-06-16 S. G. būtų turėjęs traumų, pasireiškusių pvz. šonkaulių lūžiais (t. 1, b. l. 69-75). Ši komisijinė ekspertizė yra išsami ir aiški, ji atsakė į visus pateiktus klausimus ir išsklaidė visas abejones dėl nukentėjusiojo mirties priežasties, taip pat ir dėl sužalojimų padarymo mechanizmo bei laiko. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas J.R. patvirtino šią išvadą bei nurodė, kad tarp ekspertų R. A. ir R. K. išvadų esminių prieštaravimų nėra (t. 2, b. l. 153-154). Todėl apelianto skundo teiginys, kad ekspertų išvados prieštaringos, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Apelianto skunde nurodytos versijos dėl to, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas prieš jų konfliktą arba po jo, buvo išsamiai ištirtos pirmosios instancijos teisme ir dėl jų nuosprendyje yra motyvuotai pasisakyta. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog sužalojimai, dėl kurių S. G. mirė, būtų buvę padaryti prieš tai, kai jį sumušė S. G., arba po to, kad S. G. išėjo. Apeliacinės instancijos teismas naujų aplinkybių, kurios duotų pagrindą kolegijai padaryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas, nenustatė.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus ištirtus įrodymus ir apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumą, priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, surinktus duomenis patikrino ir įvertino byloje esančius įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismas nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes. S. G. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinį S. G. nužudymą, jo nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai.

Kolegijos nuomone, nuteistajam yra paskirta tinkama bausmė ir ji nėra aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas S. G. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą: padarytas labai sunkus nusikaltimas, veikta netiesiogine tyčia. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. Atsižvelgta ir į nusikaltimo padarymo motyvą, kuris buvo mažareikšmis – pyktis dėl nukentėjusiojo negrąžintos nedidelės skolos už alų. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuosprendyje įvertinta ir nuteistojo asmenybę charakterizuojanti medžiaga. Iš jos matyti, kad apeliantas praeityje teistas, baustas administracine tvarka, keletą kartų buvo įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio. Kaimynai charakterizuoja jį neigiamai ( t.2, b. l. 51-60).

Esant minėtoms aplinkybėms, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 61 straipsnio nuostatomis, pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę viršijančią BK 129 straipsnio 1 dalies (2000-09-26 įstat. Nr. VIII-1968 red.) sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Apeliacinės instancijos teismas pagrindo panaikinti ar pakeisti nuosprendį nenustatė, todėl nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmetamas ir nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Elena VainienėTeisėjai Kęstutis JucysRūta Mickevičienė