Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: M. Z., G. Z. ir antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymas, kuriuo prašoma nustatyti skolininko M. Z. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine G. Z..

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuo-savybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje užvesta vykdomoji byla 0009/19/00394 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Mažeikių skyriaus 2019 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-226 dėl 2906,94 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. Z. išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai.

Vykdymo proceso metu antstolė nustatė, kad skolininkas niekur nedirba ir negauna jokių pajamų, į kurias galimas išieškojimo nukreipimas, tačiau skolininko sutuoktinė G. Z. gauna pajamas, kurios pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. balandžio 26 d. turto arešto aktu Nr. Sm-18771 areštuotos skolininko M. Z. sutuoktinės G. Z. gaunamos pajamos, mokamos (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA. Be kita ko, areštavo skolininkui M. Z. priklausančias turtines teises į pinigines lėšas, gautas ar ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų (išskyrus lėšas, iš kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje ar kitose teisės normose numatytais atvejais išieškojimas negalimas), įskaitant gaunamas ar ateityje gautinas lėšas, tokias kaip darbo užmokestis, pensija ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, bei kitas pinigines lėšas, kurios gaunamos ar gautinos sutuoktinės G. Z. vardu. 2023 m. balandžio 26 d. patvarkymu Nr. Sm-18794 antstolė informavo skolininką, kad jis ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo šio patvarkymo surašymo dienos turi pateikti antstolei užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas per antstolės nustatytą terminą nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl antstolė 2023 m. gegužės 30 d. priėmė patvarkymą Nr. Sm-23696 siūlyti išieškotojams ir bendraturtei kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojas, nepraleidęs nustatyto termino, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad po santuokos sudarymo skolininko sutuoktinė G. Z. gauna pajamas (duomenys neskelbtini), todėl esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad sutuoktinės gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkas M. Z. ir suinteresuotas asmuo G. Z. yra sutuoktiniai, duomenų apie galiojančias sutuoktinių vedybų ir turto padalijimo sutartis nėra, todėl aukščiau paminėtas areštuotas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgus į įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas sprendžia, kad skolininkui M. Z. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės G. Z. pajamų, gaunamų (duomenys neskelbtini), kadangi nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Be kita ko, kaip minėta, antstolis turi aprašyti bendrą turtą, tai yra realų ir egzistuojantį arešto metu, kas sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nors antstolė turto arešto aktu Nr. Sm-18771 areštavo skolininkui M. Z. priklausančias turtines teises į pinigines lėšas, gautas ar ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų (išskyrus lėšas, iš kurių CPK 739 straipsnyje ar kitose teisės normose numatytais atvejais išieškojimas negalimas), įskaitant gaunamas ar ateityje gautinas lėšas, tokias kaip darbo užmokestis, pensija ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, bei kitas pinigines lėšas, kurios gaunamos ar gautinos sutuoktinės G. Z. vardu, tačiau pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį teismas pareiškėjo prašymu sprendžia tik dėl skolininko turto dalies nustatymo konkrečiame bendrame su kitais asmenimis turte, kuris yra areštuotas ir aprašytas antstolio, o ne dėl bet kokio esamo / būsimo turto.

Pažymėtina ir tai, jog CPK 267 straipsnis nustato, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą CPK 262 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 267 straipsnį draudžiama priimti sąlyginius sprendimus, sprendimai turi būti besąlyginiai. Sąlyginiai sprendimai negali būti priimami, nes jais neišsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas ir tuo taip pat paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog antstolės 2023 m. balandžio 26 d. turto arešto akte Nr. Sm-18771 nurodyta, jog areštuojamos skolininkui M. Z. priklausančios turtinės teisės į pinigines lėšas, gautas ar ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų, įskaitant gaunamas ar ateityje gautinas lėšas, tokias kaip darbo užmokestis, pensija ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, bei kitos piniginės lėšos, kurios gaunamos ar gautinos sutuoktinės G. Z. vardu, nėra identifikuoti, kaip konkretus bendrasis turtas, o tik galimai nuspėjamas (ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų turtas), tačiau šių lėšų neįvardijimas neatitinka CPK 667 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir tokio teismo sprendimo priėmimą draudžia CPK 267 straipsnis, nes tokios nutarties vykdymas priklausytų nuo sąlygos, tai yra nuo gautinų pajamų atsiradimo, likusioje dalyje prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 666–667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos prašymą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininko M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaro ½ dalis sutuoktinės G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų iš (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0009/19/00394, grąžinti antstolei Elenai Miliauskienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.