Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2012-05-28 · Civilinė byla Nr. 2A-283-425/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-28
Bylos Nr.
2A-283-425/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04778-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pran.), Laimutė Sankauskaitė, Birutė Jonaitienė
Ieškovas
D. A.
Atsakovas
L. A.
Trečiasis asmuo
Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-283-425/2012Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04778-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 121.14; 121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 28d.
Panevėžys,

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-111-589/2012 pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovei L. A., trečiajam asmeniui - Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarei A. Š., dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. A. ieškiniu prašė pripažinti, kad D. A. ½ dalį 0,1638 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0819 ha, 2750 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini) ir ten esančius ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2910 Lt, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 215 Lt, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 160 Lt, ½ kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių vertė 7 Lt, nuosavybės teise įgijo iš V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2010-07-28, pagal 2002 m. gegužės 16 d. pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. 9144 bei leisti šią 2002-05-16 pirkimo pardavimo sutartį reg.9144 įregistruoti. Taip pat ieškovė prašė pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir turto apyrašus dalį, pagal kurią po V. A. mirties 2010-07-28, L. A. paveldėjo minėtą turto dalį. Ieškovė nurodė, kad ji kartu su V. A. lygiomis dalimis po ½ dalį nusipirko 0,1638 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad iki 2002 metų su V. A. vedė bendrą ūkį, buvo sugyventiniai. Prieš V. A. išeinant iš kartu su ieškove nusipirktų namų, (duomenys neskelbtini), jie susitarė, kad ieškovė nupirks iš jo žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalį. 2002 m. gegužės 16 d. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kuri buvo patvirtinta pas notarą. Ieškovė V. A. sumokėjo 4 000 Lt, V. A. iš minėto namo išsikraustė, o ieškovė su dukromis liko jame gyventi. 2011 metais ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti daiktines teises į jos nusipirktą ½ dalį namų valdos. VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti pirkimo pardavimo sutartį, kadangi nuosavybės teisė į parduotus nekilnojamuosius daiktus pereina pardavėjui perdavus šį turtą pirkėjui ir surašius jo priėmimo perdavimo aktą, kurį pasirašo abi šalys. Priėmimo perdavimo aktas 2002 metais nebuvo surašytas, tačiau turtas buvo perduotas pagal notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė šiame name faktiškai gyveno, V. A. nereiškė ieškovei jokių pretenzijų, todėl ieškovės nupirkta namų valdos dalis pripažintina jos nuosavybe. Paveldėjimo teisės liudijimą ieškovė ginčijo tuo pagrindu, kad buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis ir atsakovės paveldėtas turtas jai nepriklauso.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš D. A. 400 Lt už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad ieškovė D. A. ir V. A. 1999 m. gegužės 5 d. pirkimo pardavimo sutartimi nusipirko po ½ dalį žemės sklypo su jame esančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). 2002 m. gegužės 16 d. Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarė Nijolė Kadžienė patvirtino pirkimo pardavimo sutartį tarp V. A. ir D. B., kuria V. A. pardavė D. B. ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis CK 6.393 str. 3 d., prieš trečiuosius asmenis sutartis gali būti panaudota ir sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota viešame registre, todėl pirkimo - pardavimo sutartis per tris mėnesius turėjo būti įregistruota žemės ir nekilnojamojo kadastro ir registro valstybės įmonėje, tačiau šios sąlygos ieškovė neįvykdė. Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo CK 6.398 str. nuostata, kad nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu, tačiau Priėmimo- perdavimo akto V. A. ir D. A. nepasirašė, pačioje sutartyje taip pat nėra nurodyta, kad nekilnojamasis turtas yra perduodamas. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad nors ir priėmimo – perdavimo aktas tarp šalių nebuvo sudarytas, ieškovė perėmė turtą, naudodama ir valdydama jį kaip savo. Teismas pažymėjo, kad V. A. gyvenamoji vieta buvo registruota (duomenys neskelbtini), ieškovė, būdama V. A. dukters įstatymine atstove, nesikreipė dėl palikimo priėmimo, be to, ieškovė jau 2009 metais sausio mėnesį žinojo faktą, jog pirkimo-pardavimo sutartis nėra įregistruota registrų centre. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu, neformulavo reikalavimo atnaujinti praleistą terminą pirkimo pardavimo sutarčiai įregistruoti. Esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais, tuo tarpu ieškovė elgėsi neapdariai ir neatidžiai, nesirūpino tinkamu savo teisių įgyvendinimu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovas savo reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, neformulavo ir nenurodė kokiu pagrindu paveldėjimo teisės liudijimas turi būti pripažįstamas negaliojančiu, t. y. nenurodė ieškinio pagrindo. Įvertinęs visas aplinkybes, įrodymus, pagal vidinį įsitikinimą, teismas sprendė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir jį atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovė D. A. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti, kad ½ dalį 0,1638 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0819 ha, 2 750 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini) ir ten esančius ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2910 Lt, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 215 Lt, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 160 Lt, ½ kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių vertė 7 Lt, ieškovė D. A. nuosavybės teise įgijo iš V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2010-07-28, pagal 2002 m. gegužės 16 d. pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. 9144 bei leisti šią 2002-05-16 pirkimo pardavimo sutartį reg.9144 įregistruoti; pripažinti negaliojančia 2011-06-23 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. 2623 dalį, pagal kurią po V. A. mirties 2010-07-28, L. A. paveldėjo ½ dalį 0,1638 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0819 ha, esančio (duomenys neskelbtini) ir ten esančius ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Apeliantė nurodė, kad 2002-05-16 pirkimo-pardavimo sutartyje sąlyga, jog sutartis negalioja, jei per tris mėnesius neįregistruojama viešajame registre, buvo paimta iš senojo iki 2001-07-01 galiojusio civilinio kodekso, tuo tarpu naujajame CK šio imperatyvo buvo atsisakyta, todėl nurodyta sąlyga prieštarauja CK 6.393 str. 2-3 dalims, pažyminčioms, kad viešame registre neįregistruota sutartis negalioja tik norint ją panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Kadangi sutarties galiojimas nesusijęs su jos įregistravimu viešame registre, teismo išvada, jog sutartis šalių nebuvo realizuota iki galo, kadangi nebuvo įregistruota, yra nepagrįsta ir prieštarauja įstatymui. Sutartį įregistruoti viešame registre yra šalies teisė, bet ne pareiga. Apeliantė pabrėžė, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pereina nuo daikto perdavimo. D. A. ir V. A. sudarė notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, D. A. sumokėjo už perduodamą turtą, V. A. išsikėlė iš namo, tuo tarpu D. A. gyvendama ginčo name jį suremontavo, atnaujino, taip pat mokėjo su turtu susijusius mokesčius. Šios aplinkybės įrodo, kad apeliantei nupirktas daiktas buvo perduotas iš karto ir apeliantė jį naudojo kaip savo. Nors CK numato, kad nekilnojamojo daikto perdavimo faktas turi būti įformintas CK 6.398 str. nustatyta tvarka, tačiau įstatymas nenumato tokio akto surašymo termino. Apeliantė neketino įsigyto turto įkeisti, dovanoti ar perduoti, todėl priėmimo-perdavimo akto nebuvimas netrukdė įsigytu daiktu laisvai naudotis ir jį valdyti. Mirus V. A., apeliantė suprato, kad L. A. gali paveldėti D. A. dar 2002 metais įsigytą turtą, todėl kreipėsi į notarę ir 2011-07-05 sužinojo, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas atsakovei L. A.. Ieškovė atsakovei nusiuntė pranešimą, kviesdama 2011-07-14 atvykti į ieškovės atstovo kontorą pasirašyti nusipirktos ½ namo dalies priėmimo-perdavimo aktą, tačiau atsakovė neatvyko, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, jog šis CK 6.393 str. 4 d. tvarka priimtų sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Apeliantė pažymėjo, kad ji informavo L. A., jog V. A. ir D. A. dukra Ž. A. nesikreips dėl palikimo, tačiau taip pat nurodė L. A. nepriimti V. A. turto dalies, kurią jis 2002 metais pardavė D. A.. Sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi buvo išreikšta tikroji V. A. bei D. A. valia, tai patvirtina ir faktas, kad D. A. jau 10 metų valdo ir naudoja nusipirktą turtą, o V. A. iki savo mirties nereiškė jokių pretenzijų į parduotą turtą. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė vieninteliu argumentu, jog pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, tačiau nepasisakė dėl kitų ieškinio motyvų ir aplinkybių, todėl skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka CPK 270 str. 4 d. 2 ir 3 punkto reikalavimų. Teismas nevertino ieškovės liudytojų parodymų, nenurodė, kodėl jie atmetami, t. y. nemotyvavo sprendimo. Tuo tarpu atsakovės kviestų liudytojų parodymai neinformatyvūs, liudytojai negali paliudyti ar paneigti bylai svarbių aplinkybių. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia dalį 2011-06-23 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, kadangi paveldėta ½ turto dalis priklauso ieškovei, t. y. ieškovė suformulavo ieškinio reikalavimą bei nurodė pagrindą. Tačiau toliau teismas nepagrįstai pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu paveldėjimo liudijimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Apeliantė nurodė, kad teismui manant, jog ieškinys turi trūkumų, ar neatitinka CPK normų, teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, tačiau šioje byloje to nebuvo padaryta. Ieškovei nebuvo būtina nurodyti materialinės teisės normos ginčui spręsti, t. y. teisinio ieškinio pagrindo, kadangi tai yra teismo, o ne ieškovės pareiga. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK taisykles, materialinės teisės normas, netyrė ir nenustatinėjo bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priimtas sprendimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovė L. A. atsiliepimu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, numatančias, jog prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji buvo įregistruota viešame registre. Teismas pagrįstai nurodė, kad jei asmuo elgiasi neapdariai ir neatidžiai, jis prisiima ir neigiamus savo veiksmų padarinius. Atsakovei kaip trečiajam asmeniui negalioja ieškovės ir palikėjo tinkamai neįforminti susitarimai, iš kurių negalima nustatyti tikrosios šalių valios. Visi bylos duomenys rodo, kad nekilnojamojo daikto perdavimas neįvyko, todėl sutartis ir negaliojo ir nebuvo įregistruota. Ieškovė net ir apeliaciniame skunde nenurodė, koks turėtų būti sandorio negaliojimo pagrindas, nors ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Atsakovė pažymėjo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Bylos medžiaga bei iš šalių ir liudytojų nurodytų aplinkybių nustatyta, kad D. A. ir V. A. gyvenant kartu, D. A. ir V. A. 1999 m. gegužės 5 d. pirkimo pardavimo sutartimi nusipirko po ½ dalį žemės sklypo su jame esančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-10). 2002-05-16 Pirkimo-pardavimo sutartimi V. A. pardavė, o D. B. (dabartinė pavardė – A.) įsigijo ½ žemės sklypo su jame esančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini) už 4 000 Lt. Pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino notarė Nijolė Kadžienė (b. l. 13). Sutarties pastabose nurodyta, jog sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota žemės ir nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje, Panevėžio filiale, o neįregistruota sutartis negalioja. Nei viena iš sutarties šalių sutarties viešame registre neįregistravo. 2010-07-28 V. A. mirė (b. l. 11). Iš išrašo apie V. A. matyti, kad jis turėjo tris vaikus: A. A., L. A. ir Ž. A. (b. l. 85). 2011-06-23 L. A. buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį L. A. be kita ko paveldėjo V. A. priklausiusią ½ žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių dalį, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-43).

Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų yra nuosavybės teisės įgijimas sandorių pagrindu. Pagal Konstituciją, viena esminių nuosavybės objekto (turto) perleidimo kito asmens (kitų asmenų) nuosavybėn teisėtumo sąlygų yra savininko valios dėl tokio nuosavybės objekto (turto) perleidimo kito asmens (kitų asmenų) nuosavybėn išreiškimas (sutikimas). Ieškovė D. A. (buvusi B.) ir V. A. 2002-05-16 sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. A. pardavė ½ žemės sklypo su jame esančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), o D. A. už įsigytą turtą sumokėjo 4 000 Lt. Pagal sutarties sudarymo metu galiojusią LR Civilinio kodekso redakciją nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notarinės formos, o formos nesilaikymas sutartį darė negaliojančia (CK 6.393 str. 1-2 d.), todėl šalys sudarytą sutartį pateikė tvirtinti notarei Nijolei Kadžienei. Sutarties pastabose buvo pažymėta, jog sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota žemės ir nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje, Panevėžio filiale, o neįregistruota sutartis negalioja. Pažymėtina, kad šalys yra laisvos susitarti dėl savo teisių ir pareigų bei sudaromos sutarties sąlygų, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 str. 1, 4, 5 d.), tačiau aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 str.). Tikėtina, kad minėta sutarties sąlyga apie privalomą sutarties įregistravimą viešame registre įtraukta į 2002-05-16 pirkimo-pardavimo sutartį iš senojo iki 2001-07-01 galiojusio 1964 m. civilinio kodekso, kuriame buvo numatyta imperatyvi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo, taigi ir nuosavybės teisės perleidimo sąlyga – privaloma sutarties registracija viešame registre. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, priimdamas naująjį CK, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento. Naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams. Nagrinėjamu atveju tarp D. A. ir V. A. sudarytą sutartį vertinant kaip negaliojančią vien dėl jos neįregistravimo viešame registre, toks vertinimas būtų per daug formalus ir neatitiktų nei tikrosios sutarties šalių valios, nei civilinio kodekso normų, nurodančių, kad sandorio registravimas viešame registre yra reikalingas tik sandorio išviešinimui, bet ne sandorio galiojimui (CK 6.393 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sandorių negaliojimo institutas yra skirtas siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas ne tik teisėtumas bet ir civilinių teisinių santykių stabilumas, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui. Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai.

D. A. ir V. A. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ir ją patvirtino notariškai. Iš sutarties teksto bei sutarties šalių veiksmų sudarius sutartį darytina išvada, kad D. A. norėjo įsigyti ½ žemės sklypo su jame esančiu gyvenamuoju namu su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), o V. A. – šį turtą parduoti. Kaip jau minėta, vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandorių pagrindu. Įgyjant nuosavybę šiuo pagrindu, yra svarbi sutarties šalių valia dėl momento, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę. Šalių teisė susitarti dėl tokio momento kildinama iš sutarties laisvės principo, įtvirtinančio šalių laisvę sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnis). Ieškovė pripažino, kad tarp jos bei V. A. nebuvo sudarytas priėmimo-perdavimo aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo parduotas turtas būtų perduotas pirkėjui, tačiau D. A. pažymėjo, kad nusipirktas turtas jai faktiškai buvo perduotas valdyti ir naudotis. Pirmosios instancijos teismo posėdžiuose apklaustos liudytojos J. K., L. P., O. N. nurodė, kad V. A. pardavė savo namo bei žemės dalį D. A. bei išsikraustė iš minėto namo, adresu (duomenys neskelbtini). Tiek liudytojos, tiek ieškovė 2012-01-25 teismo posėdžio metu patvirtino, kad po kurio laiko V. A. buvo grįžęs gyventi kartu su ieškove, tačiau vėliau išsikraustė. Liudytojai buvę V. A. bendradarbiai V. S., S. S. patvirtino, kad V. A. 2004-2005 metais gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau tik iki 2006 metų. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. A. 2007-11-29 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) (b. l. 94-95). Iš LITEKO teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad 2009 metais nagrinėjant civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo V. A. ir D. A. dukrai Ž. A., V. A. savo gyvenamąją vietą buvo nurodęs būtent (duomenys neskelbtini). Apeliantė taip pat pateikė žemės mokesčio mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, kad 2008 metais žemės mokestį už žemės (duomenys neskelbtini) mokėjo būtent D. A. tiek savo vardu, tiek V. A. vardu (b. l. 15-16), t. y. apeliantė rūpinosi nusipirktu turtu kaip savo, jį prižiūrėjo ir išlaikė. Konstatuotina, kad šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, ją patvirtino notariškai, buvęs savininkas V. A. iš parduoto namo išsikraustė taip patvirtindamas nuosavybės teisės į turtą perdavimą naujajai savininkei D. A., kuri nuo turto perdavimo šiuo turtu rūpinosi ir išlaikė, todėl darytina išvada, kad nors sandoris nebuvo įregistruotas ir nebuvo sudarytas atskiras turto perdavimo-priėmimo aktas, tačiau sutarties sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: V. A. siekė parduoti, o ieškovė – pirkti namo dalį; V. A. gavo iš ieškovės sutartą namo dalies kainą, turtą perdavė įgijėjai, kurį ji priėmė ir faktiškai valdė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė 2002-05-16 pirkimo-pardavimo sutartį esant negaliojančia, toks vertinimas pripažintinas formaliu ir pažeidžiančiu sutarties šalių teises ir interesus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. A. iš V. A. nuo 2002-05-16 įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį 0,1638 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0819 ha, 2750 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini) ir ten esančius ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2910 Lt, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 215 Lt, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 160 Lt, ½ kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių vertė 7 Lt.

Konstatavus, kad 2010-07-28 ginčo turtas priklausė ieškovei D. A., jos, kaip teisėtos turto savininkės, nuosavybės teisės turi būti ginamos (CK 1.138 str., 4.98 str.). Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 str. 1 d.). Paveldėtojas įgyja tokias teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas ir negali paveldėti daugiau turto ar teisių nei jų turėjo mirusysis. Kadangi V. A. mirties dieną 2010-07-28 velionis neturėjo nuosavybės teisės į ½ žemės sklypo su jame esančio gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, šis turtas negalėjo būti paveldėjimo dalyku, todėl konstatuotina, jog atsakovė L. A. negalėjo paveldėti ieškovei D. A. priklausiusio turto, o 2011-06-23 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis, kuria pripažinta, kad L. A. po V. A. mirties paveldėjo ½ žemės sklypo su jame esančio gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), dalį pripažintina negaliojančia.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2002-05-16 pirkimo-pardavimo sutartį traktavo kaip neįsigaliojusią ir nepripažino nuosavybės teisės D. A. į ½ žemės sklypo su jame esančio gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), dalį bei nepagrįstai nepripažino negaliojančia paveldėjimo teisės liudijimo dalies, kuria L. A. paveldėjo minėtą turto dalį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės D. A. ieškinys tenkinamas: pripažintina, kad D. A. ½ dalį 0,1638 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0819 ha, 2750 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini) ir ten esančius ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2910 Lt, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 215 Lt, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 160 Lt, ½ kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių vertė 7 Lt, nuosavybės teise įgijo iš V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2010-07-28, pagal 2002 m. gegužės 16 d. pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. 9144 bei leistina šią 2002-05-16 pirkimo pardavimo sutartį reg. 9144 įregistruoti; pripažintina negaliojančia paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir turto apyrašus dalį, pagal kurią po V. A. mirties 2010-07-28, L. A. paveldėjo ½ dalį 0,1638 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0819 ha, esančio (duomenys neskelbtini) ir ten esančius ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniam teismui priėmus naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovė pirmosios instancijos teisme nurodė patyrusi 137 Lt išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti (b. l. 5) bei 2 000 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 132-133 Lt), tuo tarpu atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 400 Lt (b. l. 134). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus bylos sudėtingumo lygį, tai, kad teismas bylą išnagrinėjo per du teismo posėdžius, kurių trukmė 45 min bei 1 val., tai, kad atsakovės advokato už atsiliepimų surašymą bei atstovavimą teismo posėdžiuose išlaidos sudarė 400 Lt, į LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos mažinamos perpus ir iš atsakovės L. A. ieškovės D. A. naudai priteistina 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų bei 137 Lt žyminio mokesčio. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės į valstybės biudžetą nepriteisiamos, kadangi ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 50) (CPK 93 str., 96 str., 98 str.).

Apeliantė D. A. už apeliacinį skundą sumokėjo 281 Lt žyminio mokesčio, kuris, tenkinus apeliacinį skundą, priteisiamas iš atsakovės L. A. ieškovės naudai (CPK 93 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad D. A. ½ dalį 0,1638 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0819 ha, 2750 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini) ir ten esančius ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2910 Lt, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 215 Lt, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 160 Lt, ½ kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių vertė 7 Lt, nuosavybės teise įgijo iš V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2010-07-28, pagal 2002 m. gegužės 16 d. pirkimo pardavimo sutartį, registro Nr. 9144 bei leisti šią 2002m. gegužės 16d. pirkimo pardavimo sutartį registro Nr. 9144 įregistruoti.

Pripažinti negaliojančia Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir turto apyrašus dalį, pagal kurią po V. A. mirties 2010m. liepos 28d., L. A. paveldėjo ½ dalį 0,1638 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0819 ha, esančio (duomenys neskelbtini) ir ten esančius ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 137 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme bei 281 Lt žyminio mokesčio išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

teisėjai Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė